Utenos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei E. K.-K., valstybės institucijai Valstybės Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K.-K., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, panaikinti O. K.- K. gimimo įraše duomenis apie ieškovą.

2. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, jog, nors su atsakove santuoka

nenutraukta, tačiau nuo 2018 metų vasaros kartu negyvena. Yra sutarę santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau reikalingą išspręsti atsakovės vaiko tėvystės klausymą, nes ieškovas yra įrašytas atsakovės vaiko tėvu. Atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. Kadangi su atsakove nėra nutraukta santuoka, todėl vaiko gimimo akte tėvu įrašytas jis. Jis vaiku nesirūpina, jo neišlaiko, su juo nebendrauja ir jo nelaiko savo vaiku, tarp jų nėra ryšio. Vaiką yra matęs, nes nuvažiuoja pas atsakove pasiimti savo dukters. Atsižvelgiant į tai prašė nustatyti, jog jis nėra atsakovės vaiko O. K.-K. biologinis tėvas ir panaikinti gimimo įraše duomenis apie tėvą .

3. Atsakovė E. K.-K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Gimimo įraše duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad nepilnamečio O. K.-

K. , gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta atsakovė E. K.-K., tėvu – ieškovas M. K., kurie nėra nutraukę santuokos. Tokiu būdu daroma išvada, kad civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo akte įrašą apie vaiko tėvą padarė, remdamasi LR CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią kaip vaiko tėvas pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalies nuostatas pareikšti

ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, įrašytas vaiko gimimo akto įraše kaip vaiko tėvas.

pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostatas nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas.

9. Teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės

(motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas aiškina, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, Nr. e3K-3-475-969/2018).

10. Pagal CPK 389 straipsnio nuostatas pagrindas tėvystei nuginčyti yra eksperto išvada.

Tačiau teismas vertindamas surinktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad įstatymai nenumato jog pagrindu tėvystei nuginčyti galimi tik moksliniai įrodymai – ekspertizės išvados, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti ir mano, kad byloje nebūtina gauti DNR ekspertizės išvados apie tai, kad ieškovas M. K. nėra nepilnamečio vaiko O. K.-K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaiko tėvas yra kitas asmuo. Atsakovė su ieškiniu sutiko ir posėdžio metu nurodė, kad ieškovas tikrai nėra vaiko tėvas. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK187str.1 d.).

11. Tėvystės nuginčijimas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas

sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, užtikrintų jo sveikatą, fizinę ir psichologinę raidą ir pan. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (LAT nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-9/2007).

12. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės

institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nutarę nutraukti santuoką, tik visų pirma nori išspręsti vaiko tėvystės klausymą, šalys kartu negyvena nuo pat vaiko gimimo dienos, tarp vaiko ir ieškovo nėra susiformavęs tarpusavio ryšys, jis nėra ieškovo šeimos dalimi. Tokiu būdu, vien siekis vaiko gimimo įraše tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju tai nėra vaiko interesų gynimas. Pažymėtina, kad atsakovė reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo neprieštaravo ir prašė ieškinį tenkinti.

13. Dėl vaiko amžiaus, teismas negali išklausyti vaiko nuomonės, dėl emocinių ryšių su

tėvu.

14. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir ieškovo, kuris gimimo įraše

įrašytas tėvu, padėtis. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su atsakove nėra nutraukęs santuokos, su atsakove nesutarė ir artimų santykių neturėjo, po to, kai kartu nebegyveno, ieškovas išvyko į užsienį. Po kurio laiko grįžęs, pastebėjo, kad atsakovė laukiasi. Žinojo, kad atsakovė turi artimus santykius su kitu vyru ir jis yra vaiko tėvas. Atsakovės paprašytas, jis atsakovė nuvežė į ligoninę ir dalyvavo gimdyme, nes su vaiko tėvu atsakovė jau negyveno. Sužinojo, kad jis bus įrašytas vaiko tėvu, nes jų santuoka nėra nutraukta. Jis neturėjo lėšų, kurį laiką gyveno užsienyje todėl ir nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

tačiau šalys nuo 2018 metų vasaros kartu negyvena ir santuoka nutrauks, kada išspręs tėvystės klausymą. Vaiko motina – atsakovė nurodė, kad su ieškovas nėra vaiko tėvas, jie kartu negyvena, vaiko tėvas yra kitas vyras, su kuriuo kurį laiką ji bendravo. Ieškovas nurodė ir atsakovė patvirtino, kad ieškovas vaiko neaugina, juo nesirūpina ir su juo nebendrauja, mano, kad vaikas ieškovo nepažįsta.

16. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad registruodama vaiko gimimą, metrikacijos skyriaus

darbuotojams nurodė, kad ieškovas nėra vaiko tėvas ir norėjo užregistruoti K. pavarde, tačiau jai paaiškino, kad santuoka nenutraukta ir vaiko tėvu bus nurodytas sutuoktinis, todėl nurodytos vaiko dvi pavardės.

17. Taigi, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei

socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Atsakovės nurodymu vaikas turi biologinį tėvą. Atsakovė yra atsakinga už tėvo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo išlaikymo. Taigi, yra galimybė nustatyti tikrąjį biologinį tėvą, kuris galėtų pasirūpinti vaiku. Šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiškus tikrojo tėvo ir vaiko ryšius, nei socialinės tėvystės nustatymas.

18. Nagrinėjamu atveju darytina išvadą, kad tarp ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai nėra

susiformavę ir ieškovas nesuinteresuotas kurti ir ateityje, atsakovės tvirtinimu ieškovas nėra jos vaiko tėvas, yra kitas vaiko biologinis tėvas.

19. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina

kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepažeis vaiko interesų. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė, kuri yra jau susiformavusi šiuo metu ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams.

20. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovas nėra vaiko O. K.-K.

biologinis tėvas, kad tarp ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai nėra susiformavę ir ieškovas neketina šio ryšio kurti, kad vaikas yra mažo amžiaus ir tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą – ieškinį tenkinti: nustatyti, kad ieškovas nėra O. K.-K. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad O. K.- K. tėvas yra M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 3,185, 268, 270, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, jog M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra O. K.- K., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti O. K.-K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą „tėvas M. K., a.k (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.