Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kiemsargiu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2025 m. gegužės 3 d., apie 23.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės R. M. atžvilgiu, o būtent žodinio konflikto metu tyčia koja vieną kartą sudavė R. M. į nugarą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą ranka sudavė į R. M. į veido sritį, padarydamas R. M. dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė R. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad įvykio metu 2025 m. gegužės 3 d. vakare jis ir jo sugyventinė R. vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu gyvena apie penkerius metus, veda bendrą ūkį. Apie 23.30 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau tikslios priežasties neprisimena, nes buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Konflikto metu R. sudavė jam savo ranka, ar kumščiu, ar delnu pasakyti negali, keletą smūgių į veidą. Supykęs, sėdėdamas ant lovos, savo koja, kokia pasakyti negali, neprisimena, kokia buvo kojos padėtis taip pat neprisimena, spyrė jai į nugarą, norėdamas, kad ji nuo jo atsitrauktų. Kadangi buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio visu aplinkybių neprisimena. Smūgis nebuvo stiprus, nuo jo ji nepargriuvo, tačiau pripažįsta, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Jis jos atsiprašė, jie susitaikė. R. jam atleido. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. K. parodė, kad Lieka prie anksčiau duotų parodymų, tačiau nori juos papildyti. Pripažįsta, kad įvykio metu tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, jie susipyko. Konflikto metu R. sudavė jam ranka (delnu) į veido sritį, dėl ko labai susinervino ir jis vieną kartą sudavė jai koja į nugarą, taip pat sudavė vieną kartą savo ranka ar delnu, ar kumščiu, tiksliai nepamena, į veido sritį. Abu buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Dėl savo padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jie su R. vienas kito atsiprašė. Sutinka baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu. Pažada, kad tokių konfliktų ateityje daugiau nebus (el. b. t. 1, b. l. 135–143, 170–178).

Kaltinamojo M. K. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d., kelintą valandą neatsimena, nes buvo girta, su savo sugyventiniu M. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko neatsimena, nes buvo girta. Ji supykus jam savo dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą apie 2–3 kartus. M. K. sėdėdamas lovoje susinervino, atsistojo ir neatsimena su kokia koja, trenkė jai vieną kartą ir pataikė į nugarą, ji pajuto fizinį skausmą. Po kelių dienų, tiksliai neatsimena kada, pas ją atėjo kaimynas M. (pavardės neatsimena) paprašyti parūkyti ir pamatė, kad ji sumušta, vos vaikščioja, dėl to iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo ją ir nusprendė vežti apžiūrai į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninėje jai nustatė raumens sumušimą ir po apžiūros paleido namo. Nori nurodyti, kad mėlynė po akim, kuri buvo užfiksuota pareigūnų, yra atsiradusi iš ankščiau, ją padarė ne jos sugyventinis. 2025 m. gegužės 2 d. ji buvo Naujojoje Vilnioje, kur vartojo alkoholinius gėrimus su draugėmis (jų duomenis atskleisti atsisako), tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jos susimušė, dėl to atsirado ankščiau minėta mėlynė. Jie su sugyventiniu kartu jau apie 5 metus, veda bendrą ūkį, kartu gyvena. Pas juos santykiai geri, tačiau kai išgeria alkoholio, kartais konfliktuoja žodžiu. Pretenzijų ji savo sugyventiniui neturi, jie susitaikė. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti. Apklausta papildomai nukentėjusioji papildomai nurodė, kad kai M. jai sudavė savo koja į nugarą juto skausmą, bet nestipriai, šiuo metu skausmą galėtų įvertinti 2–3 balais. Kitą dieną nugaroje skausmo nejuto. Taip pat nori pabrėžti, kad nerašys pareiškimo, neturi pretenzijų savo sugyventiniui, civilinio ieškinio nereikš. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Labai prašo prokurorės įvertinti situaciją ir baigti ikiteisminį tyrimą pagal mažareikšmiškumą. Prašo supratimo ir dėmesio. Nori paminėti, kad kol bus nagrinėjamas ikiteisminis tyrimas, gyvens adresu (duomenys neskelbtini). Prisipažįsta, kad žodinio konflikto metu jai į veido sritį vieną kartą savo ranka sudavė jos sugyventinis. Kokia tai buvo ranka, dešinė ar kairė, pasakyti negali, taip pat negali tiksliai nurodyti, ar smūgis buvo suduotas kumščiu ar delnu. Tiksliai paaiškinti, kaip tai įvyko, negali, nes buvo neblaivi. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė, o ji jam atleido. Kodėl ankstesnės apklausos metu nurodė, kad tai padarė ne jis, komentuoti nenori. Galbūt išsigando, kad jį sulaikys, o ji labai jį myli. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. t. 1, b. l. 26–31, 32–37, 38–45).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus apsk. VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Ketrin Vitkovskajos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 8 d. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo kaimynę ryte sumušė sugyventinis, kuris pasišalino. Atliekant aplinkybių patikslinimą, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) pas R. M. atlikti apklausą. Atlikus jos apklausą, ši nurodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. jai vieną kartą koja į nugarą spyrė jos sugyventinis M. K., ji pajuto fizinį skausmą. R. M. paaiškino, kad buvo pristatyta į RVUL, kur jai buvo nustatytas raumens sumušimas (el. b. t. 1, b. l. 46–51).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas vieno aukšto pilkų plytų pastatas su palėpe, atvykimas iki įvykio vietos yra pasukus į kairę pusę nuo pagrindinio kelio. Pasukus į kairę pusę nuo pagrindinio kelio, patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiuojant gatve matoma kita gatvė dešinėje pusėje, šalia gatvių sankirtos matomas ženklas „(duomenys neskelbtini)“. Prie gatvių sankirtos, šalia kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ matomas minėtas pilkų plytų pastatas. Įėjimas į pastatą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, praėjus pro metalinius vartelius matomos baltos spalvos durys. Praėjus pro baltos spalvos duris, tiesiai matomos rudos spalvos durys. Praėjus pro rudos spalvos duris patenkama į kambarį Nr. 1, kambarys panašus į virtuvės kambarį, matomi virtuvės stalviršiai, virtuvės baldai. Apžiūrėjus kambarį Nr. 1 tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Kambaryje matomos dvejos durys, vienos durys priešais įėjimą į pastatą, kitos durys dešinėje pusėje. Praėjus pro duris dešinėje pusėje matomas kambarys Nr. 2 kambarys panašus į miegamąjį, kambario dešinėje pusėje yra lova, kambario kairėje pusėje yra lentyna, kambario viduryje prie lango matomas stalas. Apžiūrėjus kambarį Nr. 2 tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Tiksli įvykio vieta nenustatyta, įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. t. 1, b. l. 9–11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1987/2025 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad R. M. kūne konstatuota dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva. Krūtinės ląstos dešinės pusės skausmingumas sužalojimu nėra vertinamas. Sužalojimas padarytas kietų buku daiktu. Sužalojimas padarytas galimai 4–6 paros iki apžiūros gydymo įstaigoje. R. M. kūne konstatuota dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo susidarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą, jeigu nebuvo komos būklėje. R. M. kūne konstatuota dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Užduotyje pateikto įvykio aplinkybės neatitinka sužalojimo lokalizacijos. R. M. kūne konstatuota dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo susidaryti sudavus smūgį į veido dešinę. Sužalojimo lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu. R. M. kūno konstatuota dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, galimai sudavus smūgį. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimo mechanizmą nėra galimybės, dėl neišsamaus sužalojimo makromorfologinio vaizdo aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose (el. b. t. 2, b. l. 11–16).

2025 m. gegužės 8 d. peržiūrėjus du vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Nuosavo namo duris atidaro moteris, pareigūnai praeina į vidų. Į jų klausimą moteris atsako, kad policiją iškvietė kaimynas M. Moteris kalba nerišliai, galimai yra neblaivi. Namo viduje daug katinų. Ji aiškina, kad sakė M. nekviesti nieko, kad patys išsiaiškins, o jis vis tiek iškvietė. M. numerio ji neturi, jis gyvena šalia. Moteris sako, kad jos sugyventinis yra M. M., su juo ji šiandien nekonfliktavo, su niekuo nekonfliktavo. Sugyventinis dabar yra darbe, jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu. Ji sako, kad konfliktas su sugyventiniu, dėl kurio jai ant nugaros yra mėlynė, įvyko šeštadienį, tada policijos nekvietė. O šiandien girtas M. iškvietė policiją, nes ji jam pasakojo apie tą konfliktą, jie kartu gėrė. Čia yra sugyventinio namas. Pretenzijų sugyventiniui ji neturi. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnai toliau bendrauja su moterimi. Pareigūnai aiškina moteriškei, kad dėl smurto prieš ją bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji sako, kad sugyventiniui yra 45 metai. Jai nieko neskauda, ji prašo iškviesti medikus, kad ją apžiūrėtų (el. b. t. 1, b. l. 98–100).

2025 m. gegužės 20 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip B. M. Praneša, kad šiandien kažkokie vyrai sumušė moterį ir jie pabėgo. Moteris dabar yra namuose, šalia jo, ji yra jo kaimynė, ją mušė vyras. Jo adresas (duomenys neskelbtini), bet jis dabar sėdi pas ją, visai arti, greitosios nereikia, ją sumušė sugyventinis, kuris pabėgo, jo dabar namuose nėra. Namuose nepilnamečių vaikų nėra (el. b. t. 1, b. l. 91–97).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties M. K. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą sukėlė M. K., specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kur pranešėjas nurodo, kad jo kaimynę, nukentėjusiąją sumušė jos vyras, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad M. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė R. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. M. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės R. M., sveikatą.

Pranešus M. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 26–35). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. K. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 79–81), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 63–64), dirbantis Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 82–84). Byloje nėra duomenų apie M. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

M. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis pastarąja teisės norma M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 171,95 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalota R. M. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 171,95 Eur (el. b. t. 1, b. l. 197, el. b. t. 2, b. l. 1–7). Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad žala Valstybinei ligonių kasai yra atlyginta (el. b. t. 2, b. l. 17). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. (M. K.), paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, M. K. (M. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. K. (M. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.