Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32362-19 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

L. R., gimęs 1986 m. kovo 16 d. Akmenės rajone, Naujojoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007 m. spalio 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalį – 3 MGL bauda, teistumas išnykęs;

2. 2013 m. sausio 31 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 340 litų bauda; 2013 m. balandžio 11 d. nuteistasis paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, 2013 m. rugpjūčio 9 d. bauda išieškota; teistumas neišnykęs;

3. 2016 m. liepos 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi – 4 mėnesiais viešųjų darbų; 2017 m. sausio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

2019 m. liepos 30 d. apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), atėjęs į butą pradėjo stumdyti A. P., po ko šiam išėjus į koridorių, sudavė jam kumščiu tris smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė A. P. fizinį skausmą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

L. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 30 d. atėjo pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute mama buvo su savo sugyventiniu A., kurio pavardės jis nežino, nes mažai su juo bendrauja. Jo teigimu, A. konfliktavo su jo mama, todėl jis ant pastarojo ir supyko. A. nuėjus į buto koridorių, jis nuėjo paskui jį ir, kaip jam neblaiviam atrodė, nestipriai sudavė kelis smūgius. Pamena sudavęs jam daugiau nei vieną smūgį, tačiau dėl girtumo neprisimena, kiek tiksliai, tačiau galėjo būti trys smūgiai. Dėl savo elgesio pareiškė apgailestaująs, nukentėjusiojo atsiprašęs ir šis jam atleidęs (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Be L. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2019 m. liepos 30 d., apie 14 val. 00 min. jis sugyventinės namuose (duomenys neskelbtini) rinko baldus – lovą, kai į butą įėjęs sugyventinės sūnus L. R. be jokios priežasties iškoneveikė jį necenzūriniais žodžiais ir pradėjo stumdytis. L. R., jo teigimu, buvo neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Parodė kilus konfliktui nuėjęs į koridorių, kur iš paskos atėjęs L. R. be jokios priežasties kumščiu tris kartus smogė jam į veido kairę pusę ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis nurodė, jog nuo suduotų smūgių jam skaudėjo žandikaulį, tačiau jokių sumušimo žymių nebuvo, o skausmas rytojaus dieną praėjo, todėl į medikus jis nesikreipė. Nukentėjusysis nurodė kaltinamajam pretenzijų neturįs ir civilinio ieškinio byloje nereikšiąs (b. l. 27–28, 34–35).

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas 2019 m. liepos 30 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuotos L. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei nurodyta, jog kaltininkas nesulaikytas, nes pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 1).

2019 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–16).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. 5 išrašu Nr. 4209 2019 m. liepos 30 d. 15 val. 33 min. užfiksuota, jog nukentėjusysis A. P. buvo blaivus (b. l. 20).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir L. R. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, L. R. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kiti rašytiniai įrodymai. L. R. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, kumščiu tris kartus trenkęs pažįstamam A. P. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti L. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

L. R. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 88–92).

Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, tokiam proceso užbaigimui jis neprieštarauja (b. l. 93).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

L. R. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas tris kartus teistas, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 46–51), administracine tvarka baustas daug kartų, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64–73), registruotas darbo biržoje (b. l. 75). Duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis L. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors kaltinamojo girtumas objektyviomis priemonėmis neužfiksuotas, tačiau tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymais neabejotinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia. Taip pat sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 9, 13 punktai).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti L. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. R. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti L. R. 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti L. R., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.