Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. K. dvidešimt metų buvo sugyventiniai. Niekada nebuvo susituokę, tačiau tuo laiku buvo šeima, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jų buitis buvo bendra. Bendrų vaikų neturi. V. K. turi sūnų R. K., kuris maždaug 40 metų amžiaus. R. K. turi visišką negalią, 0 proc. darbingumo. Jis neįgalus dėl cerebralinio paralyžiaus, juda neįgaliojo vežimėlyje. Prasmingo bendravimo su R. nėra dėl jo neįgalios. Tuo metu, kai buvo šeima, kartu gyveno socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris, kiek jam žinoma, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nuo 2020 m. spalio mėn. pradžios jis iš ten išsikraustė ir visus šeimyninius ryšius nutraukė. Dabar gyvena kitu adresu ir turi kitą šeimą. Nors šeima jau nebuvo, bendravo susirašinėdami telefonu. Jų santykiai buvo draugiški. 2021 m. vasario pabaigoje, tikslios datos neatsimena, V. K. jam telefonu parašė, kad nuo kovo mėn. ji išsikrausto gyventi kitur ir paklausė, ar jis nori pasiimti pas ją dar likusius jam asmeniškai priklausančius daiktus. Susirašinėjant draugiškai sutarė, kad 2021 m. vasario 28 d. jis atvyks pasiimti savo daiktų. 2021 m. vasario 28 d. apie 11.00 - 11.10 val. jis atvyko pas V. K.. Ji jį pati įsileido į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur anksčiau gyveno kartu, o dabar gyvena ji su savo sūnum R. K. ir, kiek jam žinoma, su kažkokiu vyru, kurio jokių duomenų jis nežino. Kai jis atvyko, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo V. K., jos sūnus R. K. ir dar vienas vyras, kaip jis suprato, V. K. sugyventinis. Nei ant vieno jų nebuvo jokių sužalojimų žymių, nei vienas jų niekuo nesiskundė. Įėjęs į butą, jis nenusirengė. Nuėjo į virtuvę. V. K. jam pasakė, kad jis išeitų iš virtuvės. Tada jis nuėjo į buto balkono pasiimti kopėčių, bet, kai jas pasiėmė, V. K. priėjusi iš jo rankų jas paėmė ir jam pasakė, kad iš buto jis nieko neišsineš. Ji padėjo kopėčias ir tyčia, be jokios priežasties, sugriebė jį už marškinėlių ilgomis rankovėmis ties kaklu, kuriuos tuo metu vilkėjo, ir tempė jį, nutraukdama jam nuo kaklo auksinę grandinėlę ir suplėšydama jo marškinėlius. Jis nebuvo nusirengęs, tačiau buvo prasisegęs striukę, todėl marškinėliai, kuriuos vilkėjo, matėsi. Tada, neišeidamas iš buto, išsikvietė policiją. Skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad jam suplėšyta striukė. Striukė nebuvo suplėšyta, tik jos užtrauktukas suplyšo tada, kai V. K. jį tempė. Nei prieš skambinant policijai, nei skambučio metu, nei po to nei prieš V. K., nei prieš jos sūnų R. K., nei prieš bute buvusį galimai V. K. sugyventinį jis nesmurtavo, nei vieno jų nemušė. Nepadarė nieko nusikalstamo. Jokio konflikto su R. K. nebuvo ir jokio fizinio kontakto. Prie R. K. arčiau nei kelių metrų atstumu neprisiartino. Nuo V. K. veiksmų jis taip pat nesigynė. Dėl šios priežasties jis nepripažįsta, kad padarė nusikaltimą, kuriuo yra įtariamas. Dėl V. K. veiksmų prieš ją rašys atskirą pareiškimą, šioje apklausoje tyrimo neinicijuoja. Yra teistas, vieną ar du kartus dėl smurto prieš V. K.. Buvo pripažintas kaltu, jam buvo paskirtos bausmės, jas pilnai atliko (1 t., b. l. 164–165).

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. K. yra jo buvusi sugyventinė. Sugyventiniais buvo devyniolika metų. Iki išsiskyrimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Šeimyninius santykius nutraukė 2020 m. rugsėjo pabaigoje arba spalį, tikslios datos neatsimena. Nutraukus tarpusavio santykius jis išsikraustė iš minėto buto, pasiėmė savo rūbus, asmeninius daiktus. 2021 m. vasario 28 d. pagal išankstinį susitarimą su V. K., atvyko pas ją į namus. Konkretaus laiko, kada atvyks pas ją, jai nebuvo pranešęs. Pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atvyko 2021 m. vasario 28 d. apie 11.00 val. Buvo neblaivus. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu ji nutraukė jo, tuo metu ant kaklo segėtą, grandinėlę, suplėšė jo rūbus. Tada jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė atvykti. Bute V. K. nutrauktą grandinėlę jis įsidėjo į savo kišenę. Ji jos nepaėmė. Policijai atvykus, jo grandinėlė buvo kišenėje. Policija jį sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. Jame buvo patikrinti ir jo asmeniniai daiktai, tarp kurių buvo ir V. K. nutraukta grandinėlė. Vėliau buvo paleistas iš policijos komisariato. Ta grandinėlė jam grąžinta. Šiuo metu tos grandinėlės nebeturi, ją pardavė. Tapo įtariamuoju dėl fizinio smurto prieš V. K. ir jos sūnų, todėl, pykdamas ant V. K., kad dėl jos buvo sulaikytas, tapo įtariamuoju, iš karto po to, kai buvo byloje apklaustas įtariamuoju, tame pačiame komisariate jis pateikė pareiškimą, melagingai įskųsdamas V. K., kad ji neteisėtai pasisavino jo asmeninę grandinėlę. Kadangi bendras biudžetas jų nesiejo, ta grandinėlė įvykio metu buvo jo asmeninė nuosavybė. Pranešdamas, kad ji tą grandinėlę pasiliko sau, jis suprato, kad kaltina ją vagyste. Vėliau pagal jo pareiškimą jis dar kartą buvo apklaustas. Apklausos metu taip pat davė melagingus parodymus apie vagystę, kurios V. K. nepadarė. Pagal jo pareiškimą įvertinti V. K. veiksmai prieš jį ir buvo priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, nustačius, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė. Dėl V. K. melagingo įskundimo ir melagingų parodymų davimo jis prisipažįsta visiškai, supranta, kad taip elgdamasis padarė nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. K. yra buvusi jo sugyventinė. Šeimos nariais buvo devyniolika metų. Bendrų vaikų neturi. Jiems būnant šeima, paskutiniu metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su jais gyveno ir neįgalus V. K. sūnus R. K., kurio įsisūnijęs nebuvo. 2020 m. rugsėjį ar spalį, tikslios datos neatsimena, jis nutraukė šeimyninius ryšius su V. K. ir išsikraustė iš minėto buto, iš jo pasiėmė savo rūbus, kitus asmeninius daiktus. Pas V. K., kur liko gyventi ji ir jos sūnus R. K., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pasiliko tik keli jo asmeniniai daiktai. Susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis su V. K. sutarė, kad 2021 m. vasario 28 d. jis galės pasiimti pas ją likusius savo daiktus. Konkretaus laiko, kada pas ją atvyks, nesutarė. 2021 m. vasario 28 d. apie 11.00 val. jis atvyko pas ją į namus minėtu adresu. Buvo neblaivus. V. K. nenorėjo jo įsileisti į butą, todėl jis tyčia, rankos delnu vieną kartą pastūmė ją ir tokiu būdu įėjo į tą butą. Tuo laiku jis tame bute jau negyveno kelis mėnesius, jam tas butas nepriklauso ir supranta, kad be savininko ar jo įgalioto asmens valios negali ten būti. Žinojo, kad V. K. yra įgaliota to buto valdytoja, todėl suprato, kad įeidamas į butą be V. K. leidimo, pažeidžia būsto neliečiamumą. Bute tarp jo ir V. K. įvyko konfliktas dėl daiktų, kuriuos jis norėjo pasiimti, o V. K. su tuo nesutiko. Žinojo, kad daiktų, dėl kurių yra ginčas, jis negali imti, tačiau V. K. neklausė. Kai ėmė buitinį įrenginį, ji ne kartą jam kartojo, kad jis neimtų, kad neleis, jį atitraukė, taip suplėšė striukę, marškinėlius, kuriuos vilkėjo, nutraukė jo grandinėlę. Viską padarė vienu atitraukimu, ne keliais veiksmais. Jis užpyko, kad V. K. nesilaiko žodinio susitarimo atiduoti jam daiktus, jam būnant ten, nesutiko jų atiduoti, todėl jis abiem rankom suėmė jai už jos abiejų riešų, juos suko. Paskui paleido jos rankas, suėmė jai už kaklo ir suspaudė. Taip demonstravo jai savo pyktį. Tada prie jų neįgaliojo vežimėliu privažiavo neįgalus V. K. sūnus R. K., kuris rėkė, stengėsi jį atitraukti nuo savo mamos, todėl jis ranka suėmė R. K. už kaklo nugarinėje dalyje ir suspaudė, o paleidęs vieną kartą nestipriai trenkė, pataikė į akį, kurią neatsimena. Vėliau jis savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad reikia pagalbos. Matė, kad tuo metu, kai tarp jo ir V. K. bei R. K. vyko konfliktas, bute taip pat buvo ir jam nepažįstamas vyras, kurio jokių duomenų nežino. Koks tarpusavio ryšys sieja tą vyrą ir V. K., nežino, tačiau mano, kad tai gali būti jos naujasis sugyventinis. Tas vyras į konfliktą nesikišo, tarp jo ir šio vyro konflikto nebuvo. Grandinėlę, kurią konflikto metu nutraukė V. K., jis įsidėjo į savo vilkėtų rūbų kišenę. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. Ten patikrino ir jo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir toji grandinėlė. Į laikino sulaikymo patalpas uždarytas nebuvo, jį išleido namo. Išleidžiant policijos pareigūnas grąžino jam tą grandinėlę. Kitą dieną policijos komisariate jį apklausė įtariamuoju dėl veiksmų prieš V. K. ir R. K.. Labai ant V. K. pyko, kad taip gavosi, todėl iš karto po įtariamojo apklausos, tame pačiame komisariate jis parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad V. K. 2021 m. vasario 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, vykusio konflikto metu nutrauktą grandinėlę pasisavino, t. y. kad atvirai ją pasiėmė ir jam negrąžino, nors to jis ir prašė, nurodė, kad grandinėlė liko jos žinioje, nors, kaip jau minėjo, grandinėlę turėjo ir iš buto ją išsinešė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir vėliau, tame pačiame komisariate apklausiamas policijos pareigūno. Melavo ir tai žinojo. Taip norėjo atkeršyti V. K.. Supranta, kad tai, ką padarė, yra neteisėta, kad tai - nusikaltimai. Jis visiškai pripažįsta padaręs visus tris 2021 m. gegužės 3 d. pranešime apie įtarimą nurodytus nusikaltimus. Dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu gyvena pažymoje apie jo asmens duomenis nurodytu adresu. Yra dirbantis - vykdo individualią veiklą, atlieka fasado apdailos darbus. Yra teistas, tačiau bausmę pilnai atliko. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas supaprastinta forma - teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši forma jam yra suprantama ir tinkama. Kadangi pirminės apklausos metu ikiteisminiame tyrime davė kitokius parodymus, vengė atsakomybės, patvirtina, kad dėl prieštaravimų tarp jo parodymų, duotų anksčiau ir šios apklausos metu, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes šioje apklausoje nurodė tiesą, viską papasakojo detaliai ir teisingai (2 t. b. l. 11–12).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš policijos registruojamų įvykių registre pateiktos informacijos apie įvykį ROIK 0121000131102 matyti, kad gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinė neatiduoda daiktų, suplėšė striukę, konfliktuoja. Nepilnamečių nėra. GMP nereikia. Laukia bute. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. vasario 28 d. 11.36 val. BPCID=(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49).

Iš 2021 m vasario 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad priimtas pareiškimas iš V. K., kuriame ji nurodė, kad 2021 m. vasario 28 d., apie 11.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, žodinio konflikto metu, V. B. rankomis suėmė abi jos rankas už riešų ir ėmė sukti. Jai išsilaisvinus, vyras kaire ranka suėmė ją už kaklo ir ėmė smaugti. Savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Netrukus V. B. ranka, kuria - nurodyti negali, suėmė jos neįgalų sūnų R. K. iš nugaros, už kaklo ir ėmė spausti, o tada ranka, kuria - nurodyti negali, sudavė vieną smūgį sūnui į dešinę akį. Jos sūnus rėkė, verkė, tad suprato, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Tame pačiame protokole nurodyta, kad, apklausiama kaip pareiškėja (liudytoja), V. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Gyvena kartu su savo neįgaliu sūnumi R. K., sergančiu cerebriniu paralyžiumi. Sūnus yra neveiksnus. Sūnaus globa jai nėra priskirta, tačiau yra už jį atsakinga, juo rūpinasi. Turi pažįstamą asmenį V. B.. Anksčiau su minėtu vyru kartu gyveno, tačiau šiuo metu jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja, bendro ūkio neveda. Jokie turtiniai santykiai jų nesieja, bendrų vaikų neturi. Atskirai gyvena maždaug pusmetį. Prieš keletą dienų rašė V. B. SMS žinutę telefonu, kad gali atvykti pas ją į namus minėtu adresu pasiimti savo daiktų, kurie yra likę pas ją po judviejų išsiskyrimo, t. y. meškerė ir darbo įrankiai. Vyras nurodė jai, kad daiktų atvyks pasiimti 2021 m. vasario 28 d. Taigi 2021 m. vasario 28 d. apie 11.20 val. su sūnumi ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai išgirdo, kad kažkas spardo jos buto duris. Priėjusi prie buto durų jas atidarė, o už durų stovėjo V. B.. Vyras, įėjęs į namus, ėmė ieškoti daiktų. Ji pastebėjo, kad virtuvėje atidaręs spintelę, vyras traukia iš jos tarkavimo mašiną. Pasakė vyrui, kad ši tarkavimo mašina ne jo, tačiau vyras nekreipė dėmesio. Suėmusi vyrą už striukės, ji atitraukė jį nuo spintelių, o tada, V. B. pasiuto, rankomis suėmė abi jos rankas už riešų ir ėmė sukti. Jai išsilaisvinus, vyras kaire ranka suėmė ją už kaklo ir ėmė smaugti. Savo veiksmais V. B. sukėlė jai fizinį skausmą. Netrukus, pro virtuvę neįgaliojo vežimėliu važiuodamas, R. K. pastebėjo, kad prieš ją smurtauja ir atvažiavo į virtuvę jos ginti. Kaip minėjo, sūnus yra su negalia, tad fizinių veiksmų, siekiant ją apginti, negalėjo panaudoti. Visgi, sūnui atvažiavus į virtuvę, V. B. ranka, kuria – nurodyti negali, suėmė jos sūnų iš nugaros, už kaklo, ir ėmė spausti, o tada ranka, kuria - nurodyti negali, sudavė vieną smūgį sūnui į dešinę akį. Jos sūnus rėkė, verkė, tad ji suprato, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu V. B. taip pat sulaužė jos sūnaus neįgaliojo vežimėlį, nulaužė rankeną. Kokiais konkrečiai veiksmais jis tai padarė, nepastebėjo. V. B. taip pat nulaužė jos kambaryje esančios palangės plastikinę apdailos detalę. Įvykio metu ji pati policijos nekvietė. Policiją iškvietė būtent V. B. dėl to, kad neva negrąžina jam priklausančių daiktų. Įvykio metu ji bei jos neįgalus sūnus R. K. patyrė fizinį skausmą. Dėl įvykio į medikus nesikreipė. Įvykio metu taip pat patyrė turtinę žalą, tačiau jos dydžio šiuo metu pateikti negali. Jokie pašaliniai asmenys įvykio nematė. Tame pačiame protokole nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsniu, paimta neįgaliojo pažymėjimo kopija. Rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 19–22).

Iš 2021 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, pridedamos fotolentelės. Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta (1 t., b. l. 36–37, 39–47).

2021 m. vasario 28 d. alkotesteriu patikrinus V. K. blaivumą nustatyta, kad pareiškėja buvo blaivi (1 t., b. l. 60).

2021 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad V. B. yra jos buvęs sugyventinis. Niekada nebuvo susituokę, tačiau maždaug dvidešimt metų buvome šeimos nariai, sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jų buitis buvo bendra, bendrų vaikų neturi. Paskutinius metus su V. B. gyveno socialiniame būste - Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su jais gyveno ir jos sūnus R. K., kuris yra visiškai neįgalus dėl cerebralinio paralyžiaus. Gyvenant šeimoje, V. B. prieš ją smurtavo fiziškai, ją mušdavo, dėl ko ji ne kartą yra kreipėsi pagalbos į policiją, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai ir jis dėl to buvo nuteistas. Maždaug 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje V. B. susirado kitą moterį ir į namus pas ją grįždavo vis rečiau. 2020 m. spalio 7 d. jo iniciatyva nutraukė šeimyninius santykius. Jis išsikraustė iš buto, kuriame jie gyveno. Pasiėmė visus daiktus, kurie buvo jo asmeniniai, ir tuos, dėl kurių ji neprieštaravo. Tačiau keli jo asmeniniai daiktai likę tame bute iki šiol - dvi meškerės, kopetėlės ir keli įrankiai. Nors šeimyninius santykius nutraukė, tačiau V. B. vis jai parašo telefonu, jie susirašinėdami kartais bendraudavo. Visiškai santykių nenutraukė, tačiau joks šeimyninis ryšys jų nuo 2020 m. spalio 7 d. nesieja. Norėjo su V. B. nutraukti visus santykius, todėl 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, jam telefonu parašė, kad jis gali pasiimti pas ją likusius daiktus. Norėdama, kad jis tai padarytų kuo greičiau, jam pameluodama parašė, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. išsikrausto iš to buto. V. B. jai parašė, kad norėtų daiktus pasiimti 2021 m. vasario 28 d. ir ji sutiko. Ji nenorėjo, kad V. B. ateitų pas ją į namus, juo labiau, kad tai negalima ir dėl karantino, kadangi jos ir jo vedami ūkiai jau yra atskiri. Su V. B. sutarė, kad susitiks prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g., Kaune, tikslaus adreso nežino, tačiau, jeigu reiktų, galėtų jį patikslinti. Susitarė tik datą – 2021 m. vasario 28 d., tačiau susitikimo laiko nesusitarė. Jam rašė, kad jis paskambintų arba parašytų laiką, manė, kad jis tą ir padarys prieš atvažiuodamas į susitikimo vietą. 2021 m. vasario 28 d. apie 11.20 val. be jokio išankstinio skambučio, žinutės ar kitokio perspėjimo V. B. atvažiavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Ji nežinojo, kad jis atvažiuos būtent pas ją į namus, o ne į sutartą vietą. Jo atvykimas jai buvo netikėtas ir nelauktas. Tuo metu ji ruošėsi išvykti, tačiau negalėjo namuose palikti vieno visišką negalią turinčio sūnaus R. K., todėl paprašė kaimyno R. Ą., gyv. (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nežino, kad ateitų pažiūrėti jos sūnaus, kol jos nebus namuose. Kaimynas sutiko jai pagelbėti ir atėjo pažiūrėti sūnaus. Kaip tik tuo metu ir atvyko V. B.. Taigi, V. B. atvykus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo ji, jau besiruošianti išeiti, jos neįgalus sūnus R. K. ir jau minėtasis R. Ą.. Būdama bute išgirdo beldimą į duris. Pradžioje beldė tyliai, o paskui kelis kartus labai garsiai. Nors nematė kaip beldė konkrečiai, tačiau pagal garsą suprato, kad beldžiama spiriant koja. Durys sugadintos nebuvo. Tada ji atidarė buto duris. Laiptinėje buvo tik V. B.. V. B. buvo aiškiai neblaivus. Paklausė, ko jis nori. Ji nenorėjo, kad jis įeitų į butą, nes jos sūnus R. B. bijo. V. B., nieko jai nesakydamas, dešinės rankos plaštaka, galimai delnu, tyčia vieną kartą stipriai pastumdamas, nustūmė ją nuo durų ir taip įėjo į butą. Tuo metu koridoriuje netoli įėjimo į butą durų neįgaliojo vežimėlyje sėdėjo jos sūnus R. K.. Pamatęs V. B., o galimai ir tai, kad jis ją stūmė, R. K. pradėjo šaukti, spiegti. Tada V. B. priartėjo prie R. K., sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje, ir dešinės kojos pėda, apauta batu, vieną kartą spyrė į neįgaliojo vežimėlį, o tiksliau į jo kairį porankį, ir tokiu būdu tą porankį nulaužė. Kokia tiksliai vežimėlio vertė, nežino, tai nėra nei jos, nei jos sūnaus R. K. nuosavybė. Šį vežimėlį sūnui naudotis yra išskyręs (duomenys neskelbtini) Kauno padalinys. Kai V. B. spyrė į neįgaliojo vežimėlį ir nulaužė jo kairį porankį, vežimėlis nenukrito, R. K. šiuo veiksmu jis neužgavo. Tada V. B. nuėjo į buto virtuvę. Įeidamas į butą, V. B. buvo su cigarete burnoje, rūkė. Ji sakė, kad neleis jam bute rūkyti, norėjo tą cigaretę paimti. Matydamas, kad ji nori paimti cigaretę, jis pakėlė ranką, kurioje cigaretę laikė ir neleido jai paimti cigaretės, kurios pelenai biro ant grindų. Tada V. B. atsidarė apatinę virtuvės spintelę, kur buvo elektrinė tarkavimo mašina. Ši mašina yra jos asmeninė nuosavybė, pirkta jos pačios už asmeninius pinigus. Pamačiusi, kad V. B. ima tą tarkavimo mašiną, ji pasakė, kad jis nedelsiant ją padėtų, nes ji yra jos ir pastarosios paimti jam neleis. Tačiau jis jos neklausė, traukę tą mašinėlę iš spintelės. Gindama savo asmeninę nuosavybę nuo pagrobimo, ji suėmė V. B. už jo striukės. Tuo metu jis stovėjo, bet buvo palinkęs arti apatinės spintelės. Suėmusi V. B. už striukės, jį atitraukė. Tai darydama turėjo vienintelį tikslą - neleisti V. B. savivaliauti jos namuose, kuriuose jis jau beveik penkis mėnesius negyvena, daiktas yra jos. Tada V. B. atsistojo, pasisuko į ją priekiu ir abiem savo rankomis tyčia suėmė abiejų jos rankų riešus ir jėga juos sukiojo. Šis jo veiksmas buvo skausmingas, nes riešus jis suko labiau nei jie įprastai galėtų sukiotis, priešinga jų judėjimui kryptimi. Tada ji ištraukė savo rankas, išsilaisvino, o V. B. iš karto savo kaire ranka delnu ir pirštais apglėbė jos kaklą iš priekinės pusės ir spaudė, tokiu būdu ją smaugdamas. V. B. spaudžiant kaklą, jai jį skaudėjo, kaip vėliau pastebėjo, kaklas paraudo. V. B. spaudžiant jos kaklą, prie jų neįgaliojo vežimėliu privažiavo V. K., kuris suėmė V. B., spaudžiantį jos kaklą, už rūbų ir traukė, tempė jį nuo jos. Už kurių konkrečiai rūbų jis suėmė V. B., dėl jaučiamo fizinio skausmo, streso ji neįsidėmėjo. Muistėsi ir ji, stengėsi ištrūkti, nes jai skaudėjo. Paleidęs ją, V. B. pasisuko į R. K. ir savo ranka, kuria neįsidėmėjo, suėmė R. K. už kaklo nugarinėje dalyje ir, kaip matė, spaudė. Tada R. K. pradėjo šaukti, muistytis, verkė, pagal ką ji neabejotinai suprato, kad jam skauda dėl V. B. veiksmų. Už kaklo sūnui V. B. suėmė tyčia. Paskui jis paleido kaklą ir ranka vieną kartą sudavė sūnui į šio dešinę akį, tačiau to momento gerai nematė. Matė tik tai, kad V. B. šalia R. K., o po V. B. judesio ranka, R. K. akis pradėjo ašaroti, vėliau paraudo. Kadangi paties veiksmo gerai nematė, negali teigti, kad V. B. sūnui akį užgavo tyčia, tačiau taip galėjo būti. Iš karto po to V. B., tebebūdamas bute, savo telefonu jo akivaizdoje paskambino, kaip suprato, į bendrąjį pagalbos centrą, ir pranešė, kad ji jam neatiduoda daiktų, kad suplėšė jo striukę. Daugiau, kiek girdėjo, jis niekuo nesiskundė. Kaip minėjo, daiktų jam nedavė todėl, kad jie yra jos asmeninė nuosavybė. Jie kalbėjo, kad jis galės pasiimti savo asmeninius daiktus, o ne jos daiktus. Striukę ar kitą rūbą ji jam galėjo suplėšyti tuo metu, kai jis ėmė tarkavimo mašiną, o ji jį atitraukinėjo nuo spintelės. Tuo metu galėjo suplėšyti tik striukės nugarinę dalį, nes ėmė už jos. Striukę ar kitą rūbą taip pat galėjo suplėšyti ir R. K., kai jis traukė ir tempė V. B. nuo jos nuo tuo, kai pastarasis spaudė ranka suimtą jos kaklą. Tokiu atveju rūbą sūnus galėjo suplėšyti bet kurioje vietoje, tačiau tai buvo aiški būtinoji gintis. Jeigu R. K. nebūtų tempęs nuo jos V. B., šis galėjo ją ir užsmaugti, jai buvo sunku vienai išsilaisvinti, juto fizinį skausmą. Nei ji, nei R. K. neturėjo tikslo sugadinti V. B. rūbų ar kitų daiktų, tačiau kitokiu būdu apsaugoti save, savo turtą nebuvo galimybės. Fizinės žalos V. B. nei ji, nei R. K. nepadarė - jo nemušė ir kitaip jo sužeisti ar sukelti jam fizinį skausmą negalėjo. V. B., kaip minėjo, buvo neblaivus, o ji ir R. K. buvo blaivūs. Bute tuo metu buvęs R. Ą. į konfliktą nesikišo. Jis visą laiką buvo balkone, todėl ji mano, kad įvykio nematė, o galimai net negirdėjo, nes konfliktas su V. B. vyko koridoriuje ir virtuvėje. Ji į policiją neskambino, nes girdėjo, kaip policiją iškvietė V. B.. Kol atvyko policijos pareigūnai, V. B. vaikščiojo po butą kaip jo gyventojas, elgėsi laisvai, vaikščiodamas spjaudė ant grindų. Belaukdamas policijos jis nuėjo į buto balkoną parūkyti. Rūkydamas jis lupinėjo netoliese esančio lango palangę ir nulaužė jo plastikinę detalę. Šios detalės vertė - 20 eurų. Ją nulaužė tyčia lupinėdamas ir braukydamas palangę. Matė, kaip V. B. rankoje turėjo ir geltonos spalvos metalo grandinėlę. Šią grandinėlę pastebėjo dėl to, kad ji buvo V. B. rankoje, o ne ant kaklo ir atkreipė dėmesį į ją dar ir dėl to, kad pati tą grandinėlę kadaise, kai dar buvo šeima, pirko V. B. turguje pas prekeivį už 20 eurų. Kodėl jis laikė tą grandinėlę rankoje, neklausė, jis pats nesakė. Matė, kaip ją jis įsidėjo į savo striukės šoninę kišenę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. V. B. policijos pareigūnams skundėsi, neva ji su sūnum suplėšė jo rūbus. Neneigė, kad tai galėjo padaryti jau minėtomis aplinkybėmis ir tą sakė ir policijos pareigūnams. Be to, rūbai, kuriuos vilkėjo V. B., buvo pirkti jos dar jiems gyvenant šeimoje. Gerai žino, kokiais rūbais vilkėjo V. B.. Striukę jis vilkėjo juodos spalvos su „Nike“ ženklu. Tą striukę per Facebook programėlę ji pirko pagal skelbimą ir pardavėjas jai ją atsiuntė paštu. Pirko už savo pinigus V. B., tuo metu gyvenančiam su ja. Su siuntimu tą kartą mokėjo 38 eurus. Įvykio metu V. B. po striuke vilkėjo juodos spalvos marškinėlius, kuriuos taip pat ji jam nupirko kai dar gyveno kartu už savo pinigus. Kiek tiksliai mokėjo, gerai neatsimena, tačiau galimai 8 eurus. Taigi, jeigu ir gindama savo turtą ir save pačią ji ar R. K. suplėšė kokius V. B. rūbus, tai turtinės žalos jam tikrai nepadarė, nes tai yra už jos pinigus pirkti daiktai. Tada policijos pareigūnams ji papasakojo kas nutiko. Girdėjo, kaip R. Ą. policijos pareigūnams pasakė, kad jis į konfliktą nesikišo. Ar jis detalizavo, ar ką matė ar girdėjo, nežino. Policijos pareigūnai, išklausę ją ir V. B., V. B. sulaikė ir išsivežė. Dėl V. B. veiksmų tiek ji, tiek jos neįgalus sūnus patyrė fizinį skausmą. Sūnus po įvykio visą naktį negalėjo užmigti, blaškėsi. Atvykus policijos pareigūnams, ant sūnaus kaklo matėsi žymės, kurias rodė policijos pareigūnams. Jos kaklas irgi buvo paraudęs, ką irgi rodė policijos pareigūnams. Jai siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji atsisakė, nes buvo patyrusi šoką, norėjo ramybės. Jai buvo paaiškintas būtinumas nuvykti pas teismo medikus ir ten nuvežti R. K., tačiau ji to nepadarė. Šiuo metu ant jos ir sūnaus kūno jokių smurto žymių nelikę. Tą nurodė ir 2021 m. kovo 1 d. jai telefonu skambinusiai tyrėjai. Dėl minėtos priežasties pas teismo medikus nėra poreikio vykti, nes tyrimas būtų neobjektyvus. Tačiau ji patvirtina, kad V. B. tyčinis smurtas prieš ją ir jos sūnų R. K., sukėlė jiems abiem fizinį skausmą. Į gydytojus nesikreipė, joks gydymas nei jai, nei sūnui dėl įvykio nebuvo paskirtas ir šiuo metu nėra reikalingas. Jai paaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Jeigu tarp jos parodymų, duotų anksčiau ir šios apklausos metu, yra prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni. Įvykio aplinkybes jis šioje apklausoje nurodė chronologiškai, nuosekliai, kaip viskas vyko. Papasakojo tiesą. Papildo, kad R. K., kaip jau minėjo, turi visišką negalią, jo darbingumas - 0 proc. Dėl ligos jis nėra bendraujantis ir nėra galimybės jį apklausti, nes prasmingo verbalinio kontakto su juo nėra (1 t., b. l. 66–69).

Iš 2021 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime patiktos informacijos matyti, kad dėl 2021 m. vasario 28 d. įvykio ROIK012100011131102 iš V. K. buvo priimtas pareiškimas. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 28 d apie 11.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, V. B. smurtavo prieš minėtą moterį bei prieš jos neįgalų sūnų R. K.. R. K. yra neįgalus, su juo bendrauti ar apklausti liudytoju dėl neįgalumo nėra galimybės. Pati V. K. nurodė, kad jai dėl sūnaus neįgalumo nėra paskirta jo globa. Moteris taip pat nurodė, kad išrašius R. K. užduotį objektų tyrimui atlikti, ji sūnaus tyrimų atlikti neveš. Kadangi, kaip jau minėta, dėl negalios su R. K. bendrauti nėra galimybės, remiantis V. K. parodymais, vyras buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau jokie kiti procesiniai veiksmai su juo atliekami nebuvo (1 t., b. l. 80).

2021 m. kovo 4 d. liudytojas R. Ą., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. K. ir jos sūnų R. K.. Pastarasis yra neįgalus, kiek jam žinoma, jo negalia - 100 proc. Jis serga cerebraliniu paralyžiumi, juda tik techninių priemonių pagalba - neįgaliojo vežimėliu. Mano, kad su R. K. verbalinis kontaktas jo nepažįstančiam žmogui, neįmanomas, nes jo tiesiog nesuprastų. Tiek V. K., tiek R. K. dviese gyvena netoli jo namų. Jie gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus buto numerio neatsimena, tačiau butas yra paskutinėje namo laiptinėje pirmame aukšte. Kam tiksliai priklauso tas butas, nežino. V. K. yra sakiusi, kad butas yra socialinis, išnuomotas savivaldybės. Giminystės ryšys, šeimos santykiai jo nei su V. K., nei su R. K. nesiejo ir nesieja. Jis ne kartą yra pas juos lankęsis. Pas juos ateina V. K. prašymu ir tik tuomet, kai R. K. reikalinga pagalba save apsitarnaujant. Kaip minėjo, R. K. turi visišką negalią, todėl ateina nuskusti jam barzdą, jį išmaudyti, ko V. K., kaip moteris, nelabai gali padaryti. Šiai šeimai padeda savanoriškai, iš geros valios, neatlygintinai. V. K. prašymu, jis 2021 m. vasario 28 d. apie 08.00 val. - 08.30 val. atėjo pas ją ir R. K. į namus jau minėtu adresu. Ji ruošėsi išeiti ir prašė jo pažiūrėti R. K., kol jos nebus namuose, nes stengiasi jo vieno namuose nepalikti, jeigu tik suranda, kas gali su juo pabūti, kol jos nėra. Jam atėjus jie buvo dviese. Abu buvo blaivūs. Nei ant vieno jų nebuvo jokių vizualiai matomų sužalojimo žymių, jie nesiskundė skausmais ar kitais nepatogumais, buvo geros nuotaikos. Jam esant, V. K. ruošėsi išeiti, rengėsi, dažėsi, šukavosi. V. K. neminėjo, kad ji eina su kuo nors susitikti, ar kad pas ją kažkas turi ateiti. Kol ji ruošėsi išeiti, jis buvo su R. K.. R. K. sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, kuris buvo tvarkingas, su abiem tvarkingais porankiais. 2021 m. vasario 28 d. apie 10.30 val. -11.00 val., tikslaus laiko neatsimena, minėtame bute būnant jam, R. K. ir V. K., girdėjo kai pabedė į šio buto duris. Iš pradžių vieną kartą pabeldė normaliai, tyliai, o paskui iš karto kelis kartus garsiai ir dusliai. Kaip suprato, tai spiriant į duris koja arba daužant kumščiu. Matė, kaip prie durų priėjo V. K.. Girdėjo, kaip ji atidarė buto duris, tačiau jos visą laiką nestebėjo. Girdėjo, kaip ji sakė: „eik iš čia, ko čia atėjai prisigėręs“, tačiau tuo metu dar nematė kam. Iš dalies jam V. K. ir atėjusį žmogų dengė siena, todėl jo įėjimo nematė. Ar jis ką nors darė V. K. įeidamas, nematė, nes tuo metu V. K. nestebėjo, iš dalies jam ją dengė ir siena. Tuo metu R. K. sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir iš kambario nuvažiavo į koridorių, kur buvo V. K.. Nuvažiavęs vežimėliu į koridorių, R. K. iš karto pradėjo spiegti, šaukti, pagal ką suprato, kad neigiamai sureagavo į atėjusį žmogų. Ar tas žmogus, kuris atėjo, ką nors darė R. K., ar ne, nematė, tik fragmentiškai pamatė, kad jis nuėjo į virtuvę. Matė, kad asmuo bute jaučiasi kaip namuose, pastebėjo, kad jis bute buvo su cigarete. Jis suprato, kad kažkas nelaukiamas atėjo pas V. K. ir R. K., todėl šiek tiek susinervino, nes iš to, ką girdėjo, suprato, kad konfliktinė situacija neišvengiama, todėl nuėjo į buto balkoną parūkyti. Būdamas balkone nematė kas vyksta bute, tačiau aiškiai girdėjo triukšmą ir vykstančio veiksmo garsus. Girdėjo, kaip V. K. šaukė: „eik iš čia“, „tu čia nerūkysi“, „neimk šitų daiktų, jie mano“, „jokių daiktų negausi“. Girdėjo, kad buvo kalbama apie tarkavimo mašiną ir dulkių siurblį, ne apie kokius nors kitokius daiktus. Girdėjo, kaip V. K. sakė: „nesukinėk man rankų“, „ką darai“. Girdėjo, kad sakant šiuos žodžius V. K. balsas buvo verksmingas, gailus, suprato, kad ji tai sako verkdama. Tada vėl girdėjo R. K. spiegiant, šaukiant, klykiant, net isteriškai. Jam, R. K. gerai pažįstančiam žmogui, buvo girdėti, kad jis lemena: „ką darai“. Buvo baisus triukšmas. V. K. nuolat šaukė: „dink iš čia“, „eik pro duris“. Jos balsas buvo susijaudinęs ir verksmingas. Tada girdėjo vyrą, bet ne R. K., sakant, kad, jeigu V. K. neatiduos jam tarkavimo mašinos ir siurblio, jis kvies policiją. Girdėjo, kaip V. K. pasakė, kad „kviesk, nes aš pati kviesiu policiją“. Tada girdėjo, kaip vyras, bet ne R. K., kalbėjo su kažkuo ir, kaip suprato, telefonu. Jo paties nematė, tačiau girdėjo, kaip jis sakė, kad jam neatiduoda daiktų. Vėl gi kalbėjo apie tarkavimo mašiną ir siurblį, ne apie kažkokius kitokius daiktus. Baigęs kalbėti, vyras atėjo į balkoną, kuriame jis tuo metu buvo. Tą vyrą matė pirmą kartą, kas jis toks, tuo metu nežinojo. Pastebėjo, kad tas vyras žemesnio nei jis ūgio (jo ūgis 194 cm), stamboko kūno sudėjimo, apvalaus veido. Jis buvo piktas, agresyvus, nes, tik įėjęs į balkoną, jį matydamas pirmą kartą, su juo ne tik nepasisveikino, bet iš karto žodžiu jį užsipuolė, sakydamas: „o tave, gaidy, sutiksiu (duomenys neskelbtini), užmušiu“. Po šių žodžių jis jam nieko nedarė, realios grėsmės jam asmeniškai nekėlė, tačiau buvo labai nemalonu, jautėsi agresija iš to vyro, todėl jis jautė įtampą. Atėjęs į balkoną, tas vyras niekuo nesiskundė. Nepastebėjo, kad ant jo būtų buvę kokių sužalojimo žymių. Jis kalbėjo tik apie tai, kad V. jam neduoda tarkavimo mašinos ir siurblio, o, būdamas balkone, kur buvo ir kopėčios, pasakė, kad pasiims šitas kopėčias, ėmė jas ir norėjo neštis, tačiau matė, kaip prie to vyro priėjo V. K. ir pasakė, kad jis tų kopėčių negaus, kad netrukus atvyks policija. Jo akivaizdoje V. K. jo nemušė, neskriaudė. Kai V. K. atėjo iki balkono po konflikto, jos kaklas priekinėje pusėje, gerklės srityje, buvo paraudęs. Ar buvo kitų žymių, tuo metu neatkreipė dėmesio. Netrukus atvyko policijos pareigūnai: policininkė ir policininkas. Tada pamatė ir R. K., kurio kaklo nugarinėje pusėje, sprando srityje buvo aiškus paraudimas, įdrėskimas. Pastarasis jam demonstravo, kad tai padarė tas vyras. Matėsi, kad R. K. susijaudinęs. Ar ant R. K. kūno buvo ir kitų žymių, nepastebėjo. Kaip minėjo, iki tam vyrui ateinant į butą, tiek V. K., tiek R. K. buvo vizualiai sveiki ir be sužalojimų, o tos žymės atsirado tam vyrui esant bute. Jokių kitų asmenų bute nebuvo. Jis girdėjo, kad V. K. policijos pareigūnams sakė, kad tas vyras smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš neįgalų R. K., sakė, kad spirdamas koja sulaužė R. K. naudojamo neįgaliojo vežimėlio porankį. Tada jis pastebėjo, kad iš tiesų vienas to vežimėlio porankis nulaužtas, ko, kaip minėjo, iki to vyro atėjimo nebuvo, abu porankiai buvo tvarkingi. Girdėjo, kaip V. K. policijos pareigūnams sakė, kad tas vyras nulaužė ir palangės ties balkonu plastikinę apdailos detalę. Tik tada pastebėjo, kad iš tiesų ta detalė nukritus nuo palangės ir sulaužyta. Kokiu metu tai nutiko, tyčia ją sulaužė, ar netyčia užkabino ir sulaužė, nematė. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai klausė ir to vyro, kas nutiko. Tas vyras sakė, kad V. K. neatiduoda jam daiktų, o konkrečiai, tarkavimo mašinos, dulkių siurblio, kopėčių ir meškerių. Vyras nesiskundė, kad ji ar R. K. jam dar ką būtų padarę, arba jis to negirdėjo. Kaip tas vyras buvo apsirengęs, nematė. Tačiau girdėjo, kad buvo kalbama ir apie striukę, nes girdėjo, kaip policijos pareigūnams V. K. sakė, kad striukę už savo pinigus ji pati nupirko tam vyrui, kai jie gyveno kartu. Tada jis suprato, kad tas vyras yra buvęs V. K. sugyventinis. Policijos pareigūnai, išklausę visų, tą vyrą sulaikė ir išsivedė. Jis pats asmeniškai jokios žalos nepatyrė. Vėliau kalbėjo su V. K., kai buvo atėjęs vėl prižiūrėti jos neįgalų sūnų ir ji jam sakė, kad tas vyras yra buvęs jos sugyventinis, kad jis pas ją į namus 2021 m. vasario 28 d. atėjo jos neįspėjęs ir kad, būdamas bute, jis smurtavo prieš ją ir R. K., kad abiem sukėlė fizinį skausmą. V. K. sakė, kad tas vyras ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs. Ji taip pat sakė, kad minėtą dieną jis norėjo pasiimti iš jos namų ne savo asmeninius, o jos asmeninius daiktus. Daugiau ji nieko apie tai nepasakojo, o jis jos ir neklausinėjo (1 t., b. l. 84–86).

Iš 2021 m. kovo 19 d. rašto, adresuoto (duomenys neskelbtini) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – (duomenys neskelbtini)) Kauno skyriaus vadovui, paprašius pranešti, ar neįgaliojo vežimėlis, tyrimo metu nenustatytu laiku išskirtas naudoti R. K., yra (duomenys neskelbtini) Kauno skyriaus nuosavybė, jeigu taip, kokia šio vežimėlio vertė, ir, tuo atveju, jeigu neįgaliojo vežimėlis yra (duomenys neskelbtini) Kauno skyriaus nuosavybė ir dėl šio įvykio patirta žalos, informuoti, ar (duomenys neskelbtini) Kauno skyrius dėl to prašo pradėti (inicijuoja) ikiteisminį ar kitokį tyrimą, (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad R. K. 2018 m. spalio 15 d. buvo išduotas universalus vežimėlis su nepripučiamomis galinėmis padangomis ir sudaryta asmens aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis (trumpalaikiu materialiuoju turtu) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu R. K. įsipareigojo naudoti TPP pagal paskirtį, išlaikyti bei saugoti; saugoti gautus TPP dokumentus ir laikytis naudojimosi instrukcijos; kai TPP tampa nebereikalinga arba netinkama naudoti, grąžinti TPP švarią ir tvarkingą Davėjui, išskyrus Sutarties priede nurodytas priemones, kurios yra negrąžintinos; informuoti Davėją apie faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vežimėlis yra apskaitomas kaip trumpalaikis turtas, todėl jam nėra skaičiuojamas nusidėvėjimas. Vežimėlis įsigytas 2017 m. spalio 17 d., dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė – 178,00 Eur. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie SADM neprašo pradėti ikiteisminio ar kitokio tyrimo.

Iš alkotesteriu užfiksuotų parodymų matyti, kad 2021 m. vasario 28 d., 12:31:45 V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,70 promilių girtumas (1 t., b. l. 154).

Iš 2021 m. kovo 1 d. pareiškimo matyti, kad protokolu – pareiškimu V. B. pranešė apie tai, kad 2021 m. vasario 28 d. apie 11 val. adresu (duomenys neskelbtini) susitiko su savo buvusia sugyventine V. K.. Pas ją į namus atvažiavo pasiimti savo daiktų, kuriuos buvo palikęs pas ją po jų skyrybų. Ji pati jį įsileido, jis ėjo pasiimti į balkoną savo kopėčių, ji bandė atimti iš jo rankų kopėčias. Pradėjo konfliktuoti žodžiu kambaryje, jam einant link durų, būnant prieškambaryje, V. pagriebė viena ranka jam už striukės viršutinės dalies, tuo pačiu sugriebdama ir už grandinėlės, kuri jam buvo ant kaklo, bei marškinėlių apykaklės. Ji vienu judesiu stipriai patraukė, dėl to nutrūko grandinėlė nuo kaklo, suplyšo marškinėlių apykaklė bei buvo sugadintas striukės užtrauktukas. Ta grandinėlė liko jos rankoje. Tai pamatęs, jis paprašė grąžinti jam grandinėlę, tačiau ji jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius ir grandinėlės neatidavė. Ji su grandinėle nuėjo į kitą kambarį, kur padėjo grandinėlę, nežino. Jis išsikvietė policijos pareigūnus ir jų laukė nurodytu adresu. Jo auksinės grandinėlės vertė apie 2000 eurų, įsigijo lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, prieš 2-3 metus, sumokėjo už grandinėlę apie 2000 eurų, svoris apie 20 g, pirkimo kvito neturi, įsigijimo dokumentų pateikti negali. Marškinėlių vertė 15 eurų, įsigijo seniai, neatsimena, kur. Striukę pirko internetu, neatsimena tiksliai kada, užtrauktuko vertė 15 eurų. Turi pretenzijų dėl sugadinto jam priklausančio turto, t. y. striukės užtrauktuko, suplėšytų marškinėlių, ir paimtos bei negrąžintos auksinės grandinėlės. Daugiau neturi ką papildyti (1 t., b. l. 102).

2021 m. kovo 8 d. liudytoju apklaustas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug dvidešimt metų V. K. buvo jo sugyventinė. Partnerystės įregistravę nebuvo, nebuvo ir susituokę. Iki 2020 m. rugsėjo mėnesio galo spalio mėnesio pradžios jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo šeima. Su V. K. nuo 2006 m. – 2007 m. gyveno (duomenys neskelbtini) beveik 14 metų. V. K. gavus socialinį būstą, jie išsikraustė į (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nuo to laiko gyveno socialiniame būste – Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau nuo 2020 m. spalio pradžios, tikslios datos neatsimena, jie nutraukė visus šeimyninius santykius, jis išsikraustė iš to buto ir nuo to laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. V. K. liko gyventi tame bute, kur be jos gyvena jos neįgalus pilnametis sūnus R. K.. Išsikraustydamas jis pasiėmė jam priklausančius daiktus, tačiau ne visus. Pas V. K. liko keli jam asmeniškai priklausantys daiktai. Išsiskyrę su V. K., bendravimo nenutraukė, kartas nuo karto su ja susirašinėjo trumposiomis SMS žinutėmis. 2021 m. mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, V. K. parašė jam keletą žinučių, kvietė atvykti pas ją pasiimti daiktų. Jie sutarė, kad daiktus jis pasiims 2021 m. vasario 28 d., tačiau tikslaus laiko nesutarė. 2021 m. vasario 28 d. apie 11.00 val., tikslaus laiko neatsimena, kartu su draugu A. ir drauge Ž. G., kurie liko sėdėti automobilyje, jis, papildomai nepranešęs V. K., atvyko pas V. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvyko tikslu pasiimti savo asmeninius daiktus, likusius tame bute po skyrybų su V. K.. Į butą jį įsileido pati V. K.. Įėjęs į butą, jis nuėjo tiesiai į buto balkoną. Žinojo, kad balkone yra jo kopėčios, todėl tiesiai ten ir ėjo. Balkone tuo metu žmonių nebuvo. Kai balkone paėmė kopėčias, V. K. jas paėmė iš jo rankų ir jam pasakė, kad neduos jų. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis iš balkono ėjo į prieškambarį. Jam atėjus į prieškambarį, V. K. viena ranka, kuria neatsimena, suėmė už jo tuo metu vilkėtos striukės „Nike“ viršutinės dalies priekinėje pusėje, tuo pačiu sugriebdama ir už marškinėlių, kuriais jis vilkėjo, apykaklės ir už grandinėlės, kuri tuo metu buvo jam ant kaklo. Suėmusi jį už rūbų ir tuo pačiu grandinėlės, V. K. tyčia, vienu stipriu staigiu judesiu patraukė. Nei prieš tai, nei tuo metu jis V. K. nieko nedarė, jos net nelietė. V. K. patraukus, suplyšo jo striukės „Nike“ užtrauktukas ir marškinėlių apykaklė, o grandinėlė nutrūko ir liko pas V. K. rankoje. Jis pasakė V. K., kad atiduotų jo grandinėlę, tačiau ji iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, o tos nutrauktos grandinėlės jam neatidavė. Matė, kaip ji tą nutrauktą jo grandinėlę nusinešė į kitą kambarį. Kur ji ją padėjo, nežino, tačiau ji neabejotinai liko pas ją bute, jos žinioje, nes, kaip minėjo, nors ir prašė, grandinėlės, kurią pati tyčia nutraukė jam nuo kaklo, ji jam negrąžino, tyčia ją pasisavino, nes ji jo, o ne jos. Daugiau jokių grandinėlių jis neturėjo, tik tą vieną, kurią nutraukė ir po to pasisavino V. K.. Tada jis pats telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė policijos pareigūnus. Jų sulaukė minėtame bute, iš buto nėjo, kol neatvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, V. K. jiems pasakė, kad jis smurtavo prieš ją ir jos neįgalų sūnų. Tai netiesa, tačiau policijos pareigūnai, remdamiesi V. K. paaiškinimais, jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Iš policijos įstaigos jis buvo paleistas po kelių valandų. Pristatytas į policijos įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslaus adreso nežino, jis buvo su juoda striuke ir juodais marškinėliais ilgomis rankovėmis, kuriuos, kaip minėjo V. K. suplėšė minėtame bute jo nurodytomis aplinkybėmis. V. K. nutrauktos grandinėlės sulaikomas jis neturėjo, nes ji ir liko pas ją bute. Šios grandinėlės V. K. jam negrąžino iki šiol. Ta grandinėlė auksinė, ją maždaug prieš du ar tris metus, metų laiko ar juo labiau datos neatsimena, tačiau dar gyvendamas su V. K. jis pats iš savo asmeninių lėšų nusipirko lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tikslaus adreso nepamena, tačiau, prireikus, galėtų tą lombardą parodyti. Grandinėlę pirko ne iš bendrų su V. K. pinigų, o iš savo. Tuo metu jis dirbo, vykdė individualią veiklą ir turėjo pinigų. V. K. tą grandinėlę rodė, kai dar gyveno kartu. Grandinėlės svoris – apie 20 g. Grandinėlė plokščio pynimo. Grandinėlę lombarde jis įsigijo vienas, mokėjo grynais, pirkimo kvito neišsaugojo. Grandinėlę pirko už beveik 2000 eurų, tikslios sumos įvardinti negali. Dabar jos vertė, atsižvelgiant į tai, kad ji dėvėta - apie 700 eurų. Marškinėliai, kuriuos suplėšė V. K. – medžiaginiai, juodos spalvos, ilgomis rankovėmis. Jų vertė - 20 eurų. Šią vertę jis nurodė jau atsižvelgęs į jų nusidėvėjimą. Marškinėlius įsigijo jau senai, dar gyvendamas su V. K., todėl, kur ir už kiek, neatsimena. Juos pirko pats, asmeniniam naudojimui. Striukę „Nike“ jam internetu nupirko V. K. už jo pinigus, kuriuos jis jai padavė, kai striukę ji parnešė namo. Kokiu ir iš kokio asmens pirko, įvardinti negali, mano, kad iš pašto, nes visada iš ten pasiimdavo. Kiek mokėjo, tiksliai pasakyti negali, bet už ją jis V. K. padavė 80 eurų. Atsižvelgęs į jos nusidėvėjimą, striukę vertina 40 eurų. Striukėje nepataisomai suplėšytas užtrauktukas, kurio vertė - 15 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. ir patraukti ją atsakomybėn dėl tyčia suplėšytų striukės ir marškinėlių, taip pat dėl tyčia nutrauktos, paimtos ir iki šiol negrąžintos jo auksinės grandinėlės. Dėl šių V. K. veiksmų jis patyrė turtinę 740 eurų žalą (1 t., b. l. 115–117).

2021 m. kovo 5 d. liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 28 d. dirbo Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje. 2021 m. vasario 28 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, tačiau po 12.00 val., į minėto skyriaus patalpas buvo pristatytas V. B. dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis atliko dalinę V. B. apžiūrą, kurios metu buvo paimti jo turėti daiktai. Gerai atsimena, kad tarp paimtų iš V. B. daiktų buvo ir geltono metalo grandinėlė. Grandinėlė buvo ne smulki, vidutinio dydžio. Grandinėlė buvo apgadinta, tai yra ne vientisa, galimai pertraukta vienoje dalyje. Kad ji nutraukta nuo kaklo konflikto su buvusia sugyventine metu, pasakė ir pats V. B.. Sakė, kad ta sugyventinė grandinėlę nutraukė. Daugiau apie konflikto aplinkybes jis nieko nepasakojo. Grandinėlę apžiūros metu V. B. išsitraukė iš kažkurios kišenės, ji nebuvo ant jo kaklo. Daugiau grandinėlių V. B. su savimi neturėjo. V. B. kai kurie drabužiai, kiek pamena, marškinėliai, buvo suplėšyti. Išorinių sužalojimų žymių ant pastarojo jis nematė. V. B. niekuo nesiskundė, nesakė, kad buvo sužalotas ar patyręs fizinį skausmą, ar kad buvusi sugyventinė paėmė ir negrąžina jam grandinėlės. Tiek prieš paimant iš V. B. jo turėtas vertybes, tiek jas jam grąžinant, jis pasirašė 2021 m. vasario 28 d. „Į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole“. V. B. pasirašė šio protokolo grafoje „Išvykstant pretenzijų neturiu, nurodytus daiktus gavau“. Pasiėmęs savo daiktus, tarp jų ir grandinėlę, V. B. iš skyriaus patalpų išėjo (1 t., b. l. 120–121).

Iš 2021 m. kovo 4 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad jame be kitų aplinkybių nurodyta, kad atlikus 2021 m. vasario 28 d. 12.19 val. pristatyto V. B., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, tarp kitų išimtų daiktų – geltono metalo grandinėlė. Apžiūrą atlikęs pareigūnas - V. K. (1 t., b. l. 124–125).

Iš 2021 m. vasario 28 d. Kauno apskrities VPK į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti 2021 m. vasario 28 d. (12.(duomenys neskelbtini) val.) užfiksuota, kad uždaromas asmuo - V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Sužalojimai: nėra. Tarp laikinai saugoti paimtų daiktų - geltono metalo grandinėlė. Grafos „Protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai“ dešinėje – parašas bei rankraštinis tekstas „V. B.“. Apžiūrą atliko ir daiktus laikinai paėmė V. K.. Grafos „Išvykstant, pretenzijų neturiu, nurodytus daiktus gavau“ dešinėje - parašas bei rankraštinis tekstas „V. B.“. Data – „2021-02-28“. Visus duomenis V. B. patvirtinęs savo parašais (1 t., b. l. 126).

Iš 2021 m. kovo 10 d. Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ojo VS vyriausiojo tyrėjo D. B. priimto nutarimo matyti, kad vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, pagal V. B. 2021 m. kovo 1 d. pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 188 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 129–136).

2021 m. kovo 31 d. liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, proceso grupės vyresniąja tyrėja. Pagal iš anksto numatytą darbo grafiką 2021 m. kovo 1 d. dirbo šiame skyriuje nuo 08.00 val. iki 17.00 val. su pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val. Pagal iš anksto numatytą darbo grafiką tą dieną buvo atsakinga už pareiškėjų priėmimą šiame skyriuje. 2021 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., tikslaus laiko neatsimena, sužinojo, kad atvykęs asmuo, kaip vėliau nustatė - V. B., nori pateikti pareiškimą apie neteisėtus kito asmens veiksmus. Minėtą asmenį pasikvietė į šio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tarnybines patalpas, skirtas asmenų apklausoms, o būtent į 103 kabinetą. Bendraujant su V. B. jis nurodė, kad nori rašyti pareiškimą dėl jo buvusios sugyventinės V. K. neteisėtų veiksmų prieš jį, teigė, kad ji jo atžvilgiu įvykdė vagystę, todėl ji pasirašytinai įspėjo jį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Įspėjimo protokole V. B. pasirašė, patvirtindamas, kad įspėjimą suprato. Taip pat išaiškino minėtam asmeniui liudytojo teises, pareigas bei atsakomybę, tame tarpe ir įspėjo, kad už melagingų parodymų davimą asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. V. B. patvirtino supratęs ir pasirašė teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole. Laikotarpiu nuo 14.41 val. iki 15.18 val. iš minėto asmens priėmė pareiškimą, pildydama protokolą - pareiškimą. Rašė tik tas aplinkybes, kurias nurodė apklausiamasis. Jis nurodė, kad 2021 m. vasario 28 d. prieš vidurdienį jis nuvyko pas savo buvusią sugyventinę V. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) g., Kaune, tikslaus adresu neatsimena, pasiimti savo daiktų. Pasak jo, ten įvyko konfliktas, kurio metu V. K., neleisdama jam pasiimti daiktų, sugriebė už jo rūbų kaklo srityje ir tempė, tuo pačiu užkabino ir ant jo kaklo tuo metu buvusią auksinę grandinėlę, tokiu būdu ne tik suplėšė jo rūbus, bet ir nutraukė tą grandinėlę, kurios vertė - keli tūkstančiai eurų. V. B. nurodė, kad V. K. pasiėmė nutrauktą grandinėlę ir nusinešė ją į kitą kambarį, jam grandinėlės negrąžino ir ją pasisavino, nes įvykio dieną grandinėlė buvo jo asmeninė nuosavybė. V. B., paklaustas, kokiu tikslu teikia pareiškimą, paaiškino, kad V. K. pasielgė neteisėtai, todėl jis nori, kad ji būtų dėl to nubausta. Jai pabaigus pildyti pareiškimo protokolą, V. B. pats jį perskaitė ir proceso veiksmo specialiame priede pats parašė, kad perskaitė ir surašyta teisingai. Tokiu būdu jis inicijavo baudžiamąjį procesą prieš V. K.. Pagal šį V. B. pranešimą ji pradėjo įvykio aplinkybių patikslinimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kilus abejonėms dėl pagrobto daikto didelės vertės ir jos pagrįstumo nebuvimo, nedelsiant procesinio sprendimo nepriėmė. Koks procesinis sprendimas buvo priimtas, jai nežinoma, nes daugiau su V. B. procesinių veiksmų ji neatliko (1 t., b. l. 144–145).

2021 m. balandžio 8 d. liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ajame veiklos skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyrėju. Dirba pamainomis: rytinėje arba popietinėje pamainoje. 2021 m. kovo 8 d. buvo jo darbo diena. Dirbo rytinėje pamainoje nuo 07.00 val. Minėtą dieną apklausai medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškviestas V. B., nes buvo būtina patikslinti įvykio aplinkybes pagal asmens 2021 m. kovo 1 d. pareiškimą. Minėto asmens apklausą jis vykdė Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ojo skyriaus tarnybinėse patalpose - 104 kabinete. V. B. apklausė liudytoju. Prieš apklausdamas V. B., įsitikino jo asmens tapatybe, supažindino su liudytojo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, išdėstytais teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole. Išaiškino asmeniui atsakomybę už melagingų parodymų davimą. V. B. nurodė supratęs tiek teises, tiek pareigas, tiek atsakomybę, tai patvirtino pasirašydamas protokole. Su šiame protokole esančiomis nuostatomis V. B. supažindino ne formaliai, bet paaiškino jas V. B., be to, ir pats V. B. dar kartą protokole esančias nuostatas perskaitė ir tik tada pasirašė protokole. V. B. davė parodymus apklausiamas liudytoju. Juos davė savo valia, noriai ir iniciatyviai. Įvykio aplinkybes pasakojo pats V. B.. Į liudytojo apklausos protokolą jis rašė tik tai, ką jis nurodė, t. y. V. B. parodymus protokole rašė tiksliai pagal V. B. žodžius. Detaliai jo nurodytų aplinkybių nebeatsimena, tačiau atsimena, kad V. B. nurodė, kad 2021 m. vasario 28 d. prieš vidurdienį jis atvyko pas savo buvusią sugyventinę V. K., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Teigė, kad ten atvažiavo pasiimti savo daiktų, likusių minėtame bute po jų išsiskyrimo. Pasak V. B., tame bute tarp jo ir V. K. kilo konfliktas dėl to, kad ji nenorėjo jam duoti daiktų, kurie priklauso jam, nes ginčijo jų priklausomybę. Apklausos metu V. B. nurodė, kad V. K. tyčia sugriebė už jo tuo metu vilkėtų marškinėlių ir striukės, tuo pačiu suimdama ir tuo metu ant jo kaklo buvusią auksinę grandinėlę ir staigiu judesiu patraukė ar patempė, dėl ko rūbai suplyšo, o grandinėlė nutrūko. V. B. nurodė, kad jis liko su suplėšytais marškinėliais ir striuke, kuri sugadinta užtrauktuko srityje, o nutraukta grandinėlė liko V. K. rankoje. V. B. nurodė, kad tą nutrauktą grandinėlę V. K. nusinešė į kambarį ir jam negrąžino ir grandinėlė neabejotinai liko V. K. žinioje. V. B. sakė, kad daugiau grandinėlių jis neturėjo, tik tą vieną, kurią nutraukdama sugadino, o vėliau ir pasisavino V. K.. Jis teigė, kad grandinėlė yra asmeninė jo nuosavybė, todėl pasisavindama grandinėlė, V. K. ją pavogė, todėl jis patyrė turtinę žalą. V. B. aiškiai išreiškė savo valią dėl baudžiamojo persekiojimo ir nurodė, kad nori, kad būtų sprendžiamas V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Po to, kai pagal V. B. žodžius jo parodymus užfiksavo liudytojo apklausoje, V. B. susipažino su jo turiniu, patvirtino, kad protokolą perskaitė, kad jo parodymai protokole surašyti teisingai ir tiksliai pagal jo žodžius ir tai patvirtino pasirašydamas protokole. Daugiau procesinių veiksmų su V. B. jis neatliko (1 t., b. l. 150–151).

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, tarnybiniais pranešimais, nustatyta ir įrodyta, jog V. B. smurtą panaudojo dviejų žmonių atžvilgiu, tai yra 2021 m. vasario 28 d., apie 11.20 val. atėjęs į (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto su buvusia sugyventine V. K. metu, smurtavo prieš ją bei V. K. neįgalų sūnų R. K., tai yra V. B. abiem savo rankomis tyčia suėmė abu V. K. rankų riešus ir jėga juos suko, o jai ištrūkus, savo kairės rankos delnu ir pirštais apglėbė V. K. kaklą iš priekinės pusės ir jį spaudė, po ko prie jų neįgaliojo vežimėliu privažiavus V. K. neįgaliam sūnui R. K., V. B. ranka suėmė R. K. už kaklo nugarinėje dalyje ir spaudė, o paleidęs kaklą, ranka vieną kartą smogė R. K. į dešinę akį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems V. K. ir R. K. sukėlė fizinį skausmą.

V. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad asmenų nesieja šeiminiai santykiai, jie bendro ūkio neveda, todėl nėra laikytini ir šeimos nariais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgalioto asmens valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Pažymėtina, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-(duomenys neskelbtini)/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad kaltinimasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, kadangi V. B., 2021 m. vasario 28 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atvirai, panaudodamas smurtą prieš savininko įgalioto asmens valią, įsibrovė į šį minėtą gyvenamąjį butą prieš V. K. valią.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje nurodytoms institucijoms pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, tai reiškia, kad jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia, kadangi asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti, žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią. Asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Kaltinamasis V. B., 2021 m. vasario 28 d. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei davė melagingus parodymus 2021 m. kovo 1 d. apklausiamas liudytoju Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2 – ame VS, pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2021 m. kovo 1 d. pareiškimu melagingai pranešdamas tai, kad 2021 m. vasario 28 d. apie 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jo ir jo buvusios sugyventinės V. K. kilusio konflikto metu pastaroji tyčia paėmė auksinę jo grandinėlę ir jos negrąžino, Kauno apskrities VPK Kauno m. Nemuno PK 2 – ame VS 2021 m. kovo 8 d. pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, 2021 m. kovo 8 d. apklausiamas liudytoju nurodydamas, kad 2021 m. vasario 28 d. įvykio metu matė, kaip V. K. vienintelę tuo metu jo turėtą auksinę grandinėlę nusinešė į kambarį ir ta grandinėlė neabejotinai liko pas V. K. bute jos žinioje, tyčia ją pasisavino, o po įvykio sulaikytas ir tiesiai iš šio buto pristatytas į policijos įstaigą, esančią Vytauto pr., Kaune, jis grandinėlės neturėjo. Tuo V. B., žinodamas, kad V. K. nusikaltimo nepadarė, pranešė, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei apie tai davė melagingus parodymus.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį) jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

BK 165 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 20–26), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33–(duomenys neskelbtini)), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 47), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (2 t., b. l. 49), dirbantis, pagal DODROS duomenų išrašą – V. B. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 43). Lietuvos darbo biržos sistemoje buvo registruotas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. kaip darbo ieškantis asmuo (2 t., b. l. 44).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.