Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim. (duomenys neskelbtini)Mažeikių r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2016 m. vasario 29 d., apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 1,48 prom. girtumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, kilus žodiniam konfliktui su žmona A. M., tyčia rankomis pastūmė du kartus žmoną A. M., nuo ko jis atsitrenkė nugara į virtuvėje esančią plautuvę ir susitrenkusi nugarą jautė fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. M. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad tą rytą buvo išgėręs vieną butelį alaus. Nuėjo miegoti ir prabudęs, pamatė, kad žmona laiko atidariusi laukutines duris, dėl ko šalo namai. Su žmona susistumdė dėl durų, pripažįsta, kad žmonai atsitrenkus dėl jo kaltės į virtuvės kriauklę, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes žmonai yra operuotas stuburas. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, su žmona susitaikė, jos atsiprašė, prašė bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad tą rytą ji tvarkėsi namuose. Kadangi sutuoktinis girtas miegojo, ji, naudodamasi proga, atidariusi laukutines duris vėdino kambarius. Vyras jai nuolat priekaištauja dėl vėdinamų namų, sakydamas, kad jis šildo namus, o ji juos šaldo. Savo namuose ji negali elgtis kaip tinkama, nes sutuoktinis jai pastoviai priekaištauja, neretai ją stumdo, girtas būna agresyvus, vadina įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. Pamatęs atidarytas lauko duris, sutuoktinis ją užsipuolė, pastūmė į sieną, keikėsi, todėl ji ėjo paimti telefono, kad galėtų paskambinti policijai. Tuo metu vyras ją pastūmė abiem rankomis, dėl ko ji atsirėmė nugara į virtuvėje esančią kriauklę, dėl ko pajuto didelį nugaros skausmą. Kadangi jai yra operuotas stuburas, sudėtos metalo detalės, skausmas buvo labai didelis. Šiuo metu sutuoktiniui atleido, jis atsiprašė, pasižadėjo daugiau neskriausti jos, abu susitaikė, todėl prašė bylą nutraukti.

2016 m. vasario 29 d. pranešime ROIK Nr. 01160001065796 užfiksuota, kad pranešėja A. M. pranešė apie vyro smurtą (4-5 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), A. M. smurtavo prieš sutuoktinę A. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą (6-7, 9-10 b. l.).

2016 m. vasario 29 d. blaivumo testų rezultatais kaltinamajam A. M. nustatytas 1,48 proc. promilių girtumas, o nukentėjusioji A. M. buvo blaivi (8 b. l.).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2016 m. vasario 29 d. 11.40 val. iki 2016 m. kovo 2 d. 11.35 val. (27, 42 b. l.).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes stumdamas nukentėjusiąją rankomis, dėl ko ši atsitrenkė į virtuvėje esančią plautuvę ir susitrenkusi nugarą, jautė fizinį skausmą, t. y. kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta asmens apsvaigusio nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė susitarimą dėl susitaikymo (43 b. l.), kuriuo prašė bylą nutraukti.

Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta susitaikymu.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas, teismas sprendžia, kad yra pagrindo tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, tikslu keisti jo smurtinį elgesį, kaltinamajam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltinamojo A. M.. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigoti įvykdyti per šešis mėnesius.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.