Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-273-935/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-27
Bylos Nr.: 1A-273-935/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: A. P.
Civilinis ieškovas: G. M., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Rolandas Tilindis

Kategorijos

1.2.7.1.2.2Nepilnamečio išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-935/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04011-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,nepilnametės nukentėjusiosios atstovei advokatei Danutei Kisinienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. P. G. M. priteisti 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 6 d. 02.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, jog G. M., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, yra nepilnametė, ir turėdamas tikslą tyčia lytiškai santykiauti su nepilnamete G. M. prieš šios valią, užrakinęs kambario duris, nurengęs nuo nukentėjusiosios rūbus, naudodamas fizinę jėgą – tampydamas ją už plaukų, užgulęs nukentėjusiąją savo kūno svoriu iš viršaus, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įvedęs savo lytinį organą pastarajai į makštį, lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai plėštinę makšties ir makšties prieangio žaizdą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip ją išžagino bei sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės G. M. psichinę sveikatą, kuriai konstatuota kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo (A. P.) nusikalstamų veiksmų, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendį ir A. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, skirti nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti jos vykdymą.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia smurtinį lytinių santykių su nukentėjusiąja pobūdį. Tokį įsitikinimą sustiprina tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, taip pat pranešė apie galimybę kvalifikuoti padarytą veiką pagal BK 151 straipsnio 2 dalį, o prokuroras baigiamojoje kalboje prašė nuteistajam skirti mažesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

4. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2021 m. vasario 5 d. nukentėjusioji bendravo su A. P. ir rodė jam dėmesį, kėlė į internetinio bendravimo platformas intymesnio ryšio vaizdus, rašė žinutes su priekaištu dėl ankstyvo jo užmigimo, kai jai pačiai norėjosi „judesio“. Nukentėjusioji 2021 m. vasario 5 d. apie 21.00 val. su drauge A. S. atvyko į pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ir apie 22.00 val. buvo parvežta namo. Kuomet jos mama užmigo, nukentėjusioji slapta nuo mamos sugrįžo į pirtį, kai vėliau jos draugė A. S. buvo vežama namo, atsisakė vykti kartu ir laisva valia pasiliko pirtyje. Lytinių santykių su A. P. metu nukentėjusiajai ėmė skaudėti, tačiau A. P. jos neišgirdo, vėliau prasidėjo kraujavimas, ypač sustiprėjęs nukentėjusiajai sugrįžus namo. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nes faktinės aplinkybės nepatvirtina lytinio santykiavimo tyčia prieš nukentėjusiosios valią.

5. Skunde nurodoma, kad, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji apie lytinių santykių pradžią ir eigą paaiškino, jog iš pradžių viskas buvo normaliai, ji reagavo normaliai, vėliau pradėjo skaudėti. Negalėjo paaiškinti, kodėl A. P. nesureagavo į tai, kad ji nenori lytinių santykių, galimai jis nesuprato, jog ji persigalvojo. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertinio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad pradžioje norėjo lytinių santykių. Vis tik tokia nukentėjusiosios pozicija pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip nepakankama paneigti jos parodymus apie lytinių santykių smurtinį pobūdį, nes ekspertai pažymėjo, jog nukentėjusioji galėjo nesuprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas kilusias abejones, kurių pašalinti nėra galimybės, vertino ne kaltininko naudai.

6. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad nukentėjusioji po lytinių santykių ilgai neigė smurtinį jų pobūdį, po įvykio bendravo su A. P. kaip su draugu. Iš „Telegram“ platformos duomenų matyti, kad, nukentėjusiajai būnant ligoninėje, ji bendravo su A. P. žinutėmis, kurių turinys nėra būdingas prievartos paveiktam žmogui. Be to, 2021 m. vasario 7 d. nuo 01.30 val. įvyko du vienuolikos ir penkių minučių pokalbiai, kas visiškai nebūdinga prievartos aukai, o po pokalbių buvo tęsiamas jautrus susirašinėjimas žinutėmis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nukentėjusioji atsidūrė situacijoje, kai pradžioje ankstesnio bendravimo eigoje, rodant dėmesį vyresniam vaikinui, norėjo lytinių santykių, tačiau jų metu pasireiškus skausmams ir vėliau intensyviam kraujavimui dėl patirto audinių plyšimo bei atsidūrus gydymo įstaigoje, ji turėjo rasti pateisinimą tėvų, medikų ir aplinkos akivaizdoje. Pripažįstant lytinių santykių savanoriškumą, kilo aiški grėsmė susilaukti pasmerkimo dėl netinkamo elgesio, o pasirinkus aukos poziciją – aiški galimybė susilaukti globos ir pateisinimo. Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančių internetinio bendravimo platformų duomenų matyti, jog nukentėjusioji demonstravo polinkį bendrauti su vyresniais vaikinais, viešino vaizdus lovoje greta miegančio A. P., priekaištavo jam dėl užmigimo, kai jai norėjosi „judesio“. Polinkis bendrauti su vyresniais vaikinais fiksuotas ir psichologiniame nukentėjusiosios vertinime.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje yra itin prieštaringi duomenys dėl kambario durų užrakinimo prieš lytinius santykius bei reakcijos į durų beldimą. Nukentėjusiosios patirtos traumos pobūdis nepaneigia nuteistojo paaiškinimo, kad lytinių santykių metu nukentėjusioji buvo ir pozicijoje virš jo. Nukentėjusiosios parodymai, kad po lytinių santykių abu neturėjo jėgų, patvirtina apie psichologinį atsipalaidavimą, kuris nebūdingas prievartiniam aktui.

8. Taip pat skunde teigiama, kad įvykio vietoje surinkti įvairūs pėdsakai ir pavyzdžiai patvirtina profesionalų tyrėjo darbą, todėl neįtikėtina ir neįmanoma, jog nebūtų pastebėti, užfiksuoti ir paimti tyrimui išrautų plaukų kuokštai. Byloje nenustatyti konkretūs duomenys apie ilgalaikį neigiamą poveikį nukentėjusiajai, ji draugauja su byloje apklaustu liudytoju, mokosi, rezultatai nėra pablogėję.

9. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog jo ginamasis labai išgyveno dėl nukentėjusiosios sveikatos, bendravo su ja ir siūlė pagalbą, atvyko į ligoninę, kur patyrė smurtą nuo nukentėjusiosios mamos. Akivaizdu, kad jis tuo metu išgyveno didžiulį stresą ir išvyko iš gyvenamosios vietos anksčiau, nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sužinojęs apie pradėtą tyrimą, kreipėsi į advokatą dėl atvykimo tyrimo veiksmams. Advokatas apie tai raštu informavo prokurorą. A. P. buvo sulaikytas vos atvykęs prie advokato kontoros. Ši aplinkybė lėmė, kad A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjas neskyrė kardomosios priemonės suėmimo, o paskirtų kitų kardomųjų priemonių sąlygų jis nei karto nepažeidė, visą laiką dirbo, ėmėsi dalimis atlyginti žalą. Taigi skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nuteistasis slapstėsi.

10. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pirmosios apklausos pripažino veikos aplinkybes, o jo nesutikimas su jo veiksmų kvalifikacija negali būti vertinamas kaip nepakankamas kaltės pripažinimas. A. P. niekaip nekliudė ikiteisminiam tyrimui, jo pozicija dėl nesmurtinio lytinių santykių pobūdžio niekaip negalėjo apsunkinti tyrimo. Dėl šios priežasties pripažintina, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis savanoriškai atvyko, prisipažino ir gailisi dėl padarytos veikos.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtina įvertinti ir tai, jog A. P. dirba, t. y. užsiima individualia veikla. Jis gyvena kartu su tėvais ir seserimi, kuri yra vieniša mama, auginanti mažamečius vaikus. Nuteistojo tėvas piktnaudžiauja svaigalais, realių pajamų neturi. Mamos ir sesers pajamos yra minimalios. A. P. vežioja vaikus į/iš ugdymo įstaigų, padeda šeimai ūkyje kaimo vietovėje. Taip pat jis yra praktikuojantis tikintysis, charakterizuojamas teigiamai. Reali laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai neigiamai paveiktų nuteistojo sesers ir jos vaikų, taip pat jo tėvų gyvenimo sąlygas.

12. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie ženkliai pablogėjusią nukentėjusiosios būklę, ji mokosi neblogiau nei anksčiau, draugauja su vyresniu vaikinu ir tai viešina interneto platformose. Vertinant nuteistojo elgesį viso proceso metu darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, kas visiškai atitiktų proporcingumo ir teisingumo principus.

13. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad A. P. 2021 m. vasario 6 d. 02.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, jog G. M., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, yra nepilnametė, lytiškai su ja santykiavo. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl lytinių santykių prievartinio pobūdžio, t. y. gynyba laikosi pozicijos, kad lytiniai santykiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko abipusiu sutarimu, prieš nukentėjusiąją lytinio akto metu nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, ją paneigia nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, taip pat kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie laikyti įrodymais.

15. Iš nukentėjusiosios G. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad tuo metu, kai ji buvo viena kambaryje, į šį kambarį atėjo A. P. ir užrakino kambario duris. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos ir mobiliojo ryšio telefone ieškojo draugės draugo kontaktų. A. P. atsisėdo greta ir iš pradžių žiūrėjo, ką ji veikia. Tuomet A. P. pradėjo prie jos „lysti“. A. P. nurengė ją ir pats nusirengė. Jie pradėjo lytiškai santykiauti. Nukentėjusiajai pradėjo skaudėti ir ji apie tai pasakė A. P., tačiau šis į tai nekreipė dėmesio. Galimai jis neišgirdo, kad ji sakė, jog skauda. Apie skausmą nukentėjusioji sakė gal du ar tris kartus. Tuo metu kažkas beldė į duris. Vėliau, kai pasakė, kad daugiau negali, jai viską skauda, A. P. nutraukė savo veiksmus. Lytinio akto metu ji neverkė. Po visų įvykių ją namo nuvežė draugė, automobilį vairavo draugės draugas. Nukentėjusioji aiškino, kad ji tuo metu, kai A. P. užrakino duris, nerimo nejautė, raktas buvo paliktas duryse. A. P. galimai ją apkabino, bandė bučiuoti. Ji į tokius veiksmus iš pradžių reagavo normaliai. Viskas buvo gerai iki to, kai pradėjo skaudėti. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl A. P. nesureagavo į tai, kad jai skauda. Patalpose grojo muzika, gal jis neišgirdo, gal nesureagavo, nes buvo pavartojęs alkoholio. Kai A. P. pasakė, kad skauda, šis niekaip nereagavo. Kai viskas baigėsi, ji atsistojo, apsirengė ir išėjo iš kambario. Pirmasis apsirengė A. P.. Į duris beldėsi E. M. ir D. P., buvo klausiama, kas vyksta. Ji niekaip nesureagavo į beldimą. A. P. galėjo suprasti, kad jai skauda, nes ji apie tai sakė, prašė baigti. Nukentėjusioji fiziškai nesipriešino, nes neturėjo jėgų, jai buvo baisu, norėjo, jog viskas greičiau pasibaigtų. Po visko matė, kad A. P. pergyveno, jis bandė rasti, kas galėtų nukentėjusiąją nuvežti namo, pasiūlė paskambinti jam, jeigu ji jausis blogai. Kai nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, A. P. domėjosi jos būkle. Ji iš pradžių norėjo lytinių santykių, tačiau, kai pradėjo skaudėti, nebenorėjo. Kai jai pradėjo skaudėti, sakė, kad skauda, jog nori, kad nuteistasis baigtų. Apie lytinius santykius papasakojo draugei, su kuria vyko namo, ir jos draugui. Vėliau apie lytinius santykius papasakojo mamai, medikams. Pažymėtina, kad nukentėjusioji apklausos metu nurodė, jog ji gerai įvykio aplinkybių („detalių“) nepamena (nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašas Adhoc_20210218-093607_S1R1). Iš nukentėjusiosios G. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji patvirtino, jog kambario duris užrakino A. P.. Taip pat nurodė, kad lytinio akto metu A. P. griebė jai už plaukų, laikė „kaip raunant“. Ji negalėjo nurodyti, ar lytinio akto metu keitėsi pozos, nes neatsiminė. Po įvykių buvo bandymų daryti jai poveikį dėl to, kad ji papasakotų apie įvykį ne taip, kaip viskas vyko iš tikrųjų. Tai bandė daryti A. S., D. P. bei A. P. sesuo, kuri aiškino, kad A. P. negalėjo taip pasielgti, prašė pagalvoti, ką ji pasakoja. Iš karto po įvykio ji apie tai, kas įvyko, papasakojo draugei K. K., o dar vėliau A. S. (nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašas M. x264). Aptarti nukentėjusiosios G. M. parodymai leidžia daryti šias išvadas: 1) lytinis santykiavimas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo prasidėjo jų bendru sutarimu; 2) lytinių santykių metu nukentėjusioji pajuto skausmą; 3) nukentėjusioji nuteistajam pasakė, kad jai skauda, prašė nutraukti lytinį aktą; 4) nuteistasis į tokius nukentėjusiosios pasakymus niekaip nesureagavo; 5) nukentėjusioji aktyviau pasipriešinti nuteistajam negalėjo. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad, nors lytinis santykiavimas prasidėjo bendru sutarimu, tačiau šių santykių metu nukentėjusioji išreiškė norą nutraukti lytinį aktą, pajutusi skausmą, nepageidavo tęsti santykiavimo. Tuo pačiu G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, leidžia daryti prielaidą, kad A. P. iš pradžių galėjo neišgirsti nukentėjusiosios prašymo nutraukti lytinį aktą, jį nutraukė tuomet, kai išgirdo tokį prašymą. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad iš tikrųjų A. P. turėjo suprasti ir suprato, jog nukentėjusioji norėjo nutraukti lytinį aktą, tačiau jį tęsė prieš nukentėjusiosios, kuri negalėjo aktyviau jam pasipriešinti, valią ir jį nutraukė tik tuomet, kai pats to panorėjo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ekspertizės akto Nr. 103MS-122/2021 matyti, jog nukentėjusioji, atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti, įsiminti bei atgaminti konkrečias faktines įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes, tačiau šiuo atveju ji dėl savo būsenos įvykio metu (apsvaigimo nuo alkoholio, išgąsčio) negalėjo nuosekliai, detaliai įsiminti įvykio eigos ir apie tai duoti nuoseklius parodymus. G. M. duodamų parodymų turiniui tikėtinai reikšmingos įtakos turėjo jai daromas draugų poveikis. Nukentėjusiosios parodymų turinį veikia tiek jos draugai, tiek jos pačios emocinė būsena (t. 1, b. l. 147-157). Kaip jau buvo minėta, pati G. M. yra nurodžiusi, kad jos buvo prašoma papasakoti apie įvykį ne taip, kaip viskas vyko iš tikrųjų. Tokį nukentėjusiosios teiginį akivaizdžiai patvirtina vaizdo įrašo 20210207 203853 turinys, iš kurio matyti, kad D. P. aiškina nukentėjusiajai, ką jai būtų geriau sakyti, jog A. P. teisinė padėtis būtų lengvesnė, jai nurodoma, kad nuo jos pozicijos priklauso, kokia atsakomybė gresia nuteistajam. Be to, ekspertizės akte Nr. 103MS-122/2021 nurodoma, kad G. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, iki tiriamo įvykio negalėjo pilnai suprasti seksualinės prievartos esmės (ji turėjo teorinių žinių apie lytinių santykių pobūdį ir ribotų žinių apie seksualinės prievartos reikšmę). Nukentėjusioji dėl minėtų žinių stokos, apsvaigimo nuo alkoholio būsenos, išgąsčio negalėjo aktyviau priešintis A. P. veiksmams (t. 1, b. l. 147-157). Taigi, sprendžiant apie nuteistojo ir nukentėjusiosios lytinių santykių pobūdį, yra vertintini ne tik G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei pirmosios instancijos teisme, bet ir kitų asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie tai, kas vyko, parodymai bei kiti duomenys.

17. Iš liudytojos I. B., kuri niekaip nėra suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi, jos nesieja jokie asmeninio pobūdžio santykiai nei su nukentėjusiąja, nei su nuteistuoju ar jų aplinkos žmonėmis, parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad G. M. jai sakė, jog lytiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu. Tuo pačiu liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji jai aiškino, jog lytinio akto metu ji prašė vaikino baigti, o šis pasakė, kad dar truputį (t. 4, b. l. 114). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jai paaiškino, jog lytinių santykių pradžia buvo bendru sutarimu, tačiau po kurio laiko jai pradėjo skaudėti lytinius organus ir ji norėjo, kad vaikinas greičiau baigtų, o jis vis nebaigė (t. 1, b. l. 175-176). Aptarti liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų lytinis aktas buvo pradėtas nukentėjusiosios ir nuteistojo bendru sutarimu, tačiau, nukentėjusiajai ne vieną kartą išreiškus norą nutraukti lytinį aktą, nuteistasis, suvokdamas tokį norą (prieš nukentėjusiosios valią), vis tiek, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, tęsė savo veiksmus.

18. Iš liudytojos K. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad naktį jai paskambino nukentėjusioji, kuri buvo apsiverkusi, ir pasakė, jog lytiškai santykiavo su A. P.. Kai liudytoja su savo draugu atvyko pasiimti G. M., ši buvo nervuota bei apsiverkusi. Iš to, kad nukentėjusioji buvo labai pasimetusi, suprato, jog lytiniai santykiai įvyko prieš nukentėjusiosios valią. Nukentėjusioji skundėsi pilvo skausmu. Nukentėjusioji pasakojo, kad tarp jos ir A. P. įvyko lytinis aktas, ji nieko negalėjo padaryti, jai labai skaudėjo, ji labai šaukė, tačiau niekas nieko nebandė padaryti. Taip pat liudytoja K. K. nurodė, kad ji girdėjo telefoninį pokalbį (buvo įjungtas garsiakalbis) tarp G. M. ir D. P., kuris aiškino, jog bandė išgelbėti nukentėjusiąją. Girdėjo, kaip D. P. prašė nukentėjusiosios nepasakoti tiesos. Kai vyko paminėtas pokalbis, nukentėjusiosios mamos šalia nebuvo (t. 4, b. l. 124-125). Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos K. K. parodymų matyti, kad nakties metu jai paskambino G. M., iš kurios balso suprato, jog ji yra susijaudinusi, ir paprašė atvažiuoti ją paimti. Kai G. M. įsėdo į automobilį, ji buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Nukentėjusioji papasakojo, kad ji lytiškai santykiavo su A. P., ji nenorėjo lytiškai santykiauti, tačiau iš baimės ir išgąsčio net negalėjo judėti, sakė, kad jai skaudėjo, jog ji šaukėsi pagalbos, tačiau jai niekas nepadėjo. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, visą laiką verkė (t. 2, b. l. 22-23). Aptarti liudytojos parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusioji lytinio akto metu aiškiai leido suprasti nuteistajam, jog ji nenori tęsti lytinio akto, tačiau nuteistasis savo veiksmų nenutraukė, t. y. lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios, kuri jam negalėjo pasipriešinti, valią.

19. Faktą, kad tuo metu, kai nukentėjusioji įlipo į automobilį, ji buvo apsiverkusi bei susijaudinusi, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas E. K.. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi pilvo skausmu. Girdėjo, kad buvo sakoma, jog lytinis aktas vyko prieš nukentėjusiosios valią. Daugiau aplinkybių negirdėjo, nes buvo susikoncentravęs į vairavimą (t. 4, b. l. 125-126). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25-26). Taigi ir šio liudytojo parodymai iš dalies patvirtina, kad nuteistasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš šios valią.

20. J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, praėjus kelioms dienoms po įvykių, dukra jai pasakojo, jog lytinio akto metu ji sakė, kad jai skauda, pradėjo rėkti. Nuteistasis dukrai buvo suėmęs už plaukų, juos tempė, sakė „tuoj, tuoj“ (t. 4, b. l. 179). Čia pastebėtina, kad J. M. parodymai apie tai, kad nuteistasis nukentėjusiajai lytino akto metu iš esmės nurodė pakentėti (tokią aplinkybę patvirtina pasisakymas „tuoj, tuoj“), sutampa su liudytojos I. B. parodymais, kad nuteistasis, nukentėjusiajai besiskundžiant skausmu, nurodė, jog reikia dar truputį palaukti. Iš J. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad dukra jai pasakė, jog ją „išprievartavo“ A. P.. Dukra jai nurodė, kad tuo metu, kai ji viena buvo namelyje, į namelį atėjo A. P., užrakino duris ir ją išžagino, ji priešinosi, šaukėsi pagalbos, sakė, jog jai skauda, bet A. P. vis aiškino, kad dar nebaigė. Iš dukros sužinojo, kad jos šauksmą girdėjo D. P., kuris trankė namelio duris ir šaukė A. P., kad šis atidarytų duris. Po išžaginimo dukra paskambino savo draugei K. K., kuri ją parvežė namo (t. 1, b. l. 35-38). Taip pat J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji pamiršo nurodyti, jog A. P. įvykio metu jai tampė už plaukų (t. 1, b. l. 39-40). Taigi aptarti J. M. parodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš šios valią, o jos pasipriešinimui palaužti tempė nukentėjusiajai už plaukų.

21. Apibendrinant anksčiau aptartus I. B., K. K., E. K. ir J. M. parodymus, darytina išvada, kad šie parodymai apie tai, ką nukentėjusioji jiems pasakojo praėjus nedaug laiko po nagrinėjamų įvykių, tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampa, vieni kitus papildo ir leidžia teigti, jog iš tikrųjų A. P. su nukentėjusiąja, kuri jam aktyviau negalėjo pasipriešinti, nes tuo metu negalėjo pilnai suprasti seksualinės prievartos esmės, taip pat dėl apsvaigimo nuo alkoholio būsenos, išgąsčio, nuteistojo fizinio pranašumo, lytiškai santykiavo suvokdamas, kad tai daro prieš jos valią.

22. Faktą, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja buvo prievartiniai, iš dalies patvirtina ekspertizės akto Nr. 103MS-122/2021 turinys, iš kurio matyti, jog G. M., bendraudama su psichiatre bei psichologe, teigė, kad, jos nuomone, A. P. galimai įvykio metu buvo toks agresyvus, nes buvo išgėręs. Nuteistasis anksčiau taip nesielgė. Ji taip pat nurodė, kad prisimena, jog verkė, rėkė ar kvietė pagalbos. Nukentėjusioji teigė, kad prie durų buvo priėjęs jos draugas, kuris beldė į duris, ji prašė draugo padėti (t. 1, b. l. 153-155). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog nukentėjusioji ekspertinio tyrimo metu teigė, kad lytiniai santykiai įvyko abipusiu sutikimu, iš pradžių ji šių santykių norėjo (t. 1, b. l. 150). Ekspertizės akte tokia aplinkybė yra nurodoma cituojant nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

23. Iš vaizdo įrašo 20210207_203853 matyti, kad G. M., bendraudama telefonu su D. P., aiškina, jog po to, kai ji įvykio dieną grįžo namo, ji kalbėjo su D. P. telefonu ir to pokalbio metu pats D. P. nurodė, kad girdėjo, jog nukentėjusioji verkia, o jis beldė į duris. D. P. tam pritaria („nu tai taip“), tuo pačiu nurodo, kad ji pati sakė, jog nebuvo prieš lytinius santykius, jog jos niekas neišžagino (toks pasisakymas akivaizdžiai rodo, kad po įvykio buvo bendraujama apie tai, kas vyko name, D. P. kilo įtarimų dėl nuteistojo veiksmų). Nukentėjusioji D. P. atsako, kad jis pats girdėjo, jog ji verkė, kai jis beldė į duris, ji prašė A. P. atidaryti duris, sakė, kad užteks. Iš liudytojos K. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji girdėjo telefoninį pokalbį tarp nukentėjusiosios ir D. P., kurio metu jis aiškino, jog įvykio metu bandė išgelbėti nukentėjusiąją. Faktą, kad iš tikrųjų D. P., būnant už kambario, kuriame buvo nukentėjusioji ir nuteistasis, durų, kilo abejonių dėl tinkamo nuteistojo elgesio, patvirtina ir šio liudytojo bei G. M. susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog liudytojas apgailestauja, kad nepasirūpino nukentėjusiąja, o nukentėjusioji jam nurodo, jog jis nieko negalėjo padaryti, nes durys buvo uždarytos, liudytojas atsakė, kad galėjo bandyti jas išlaužti (t. 2, b. l. 62). Čia pastebėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo 20210207_203853 matyti, jog pokalbio metu G. M. D. P. nurodė, kad ji namelyje ieškojo draugės, tuomet atėjo A. P., uždarė duris ir pradėjo lysti, jai labai skaudėjo, A. P. ją stipriai laikė už plaukų, ji kelis kartus sakė, kad užteks, nes jai labai skaudėjo, tačiau A. P. savo veiksmų nenutraukė, sakė, jog jis dar nebaigė. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų A. P. turėjo suprasti ir suprato, jog su nukentėjusiąja lytiškai santykiauja prieš jos valią, t. y. jai persigalvojus dėl lytinio akto tęsimo, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, laikė ją už plaukų ir tęsė lytinį aktą.

24. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad dėl A. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, t. y. G. M. nustatyta plėštinė makšties ir makšties prieangio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimas visumoje dėl plėštinės makšties ir makšties prieangio žaizdos vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį su anksčiau aptartų duomenų visuma, nekyla jokių abejonių, kad iš tikrųjų tuo metu, kai šie sužalojimai buvo padaryti, nukentėjusioji turėjo leisti aiškiai suprasti ir leido suprasti nuteistajam, jog ji nepageidauja tęsti lytinio akto, tačiau nuteistasis tampydamas nepilnametę nukentėjusiąją už plaukų, užgulęs ją savo kūno svoriu iš viršaus, tokiu būdu atimdamas galimybę jai priešintis, tęsė lytinį aktą prieš šios valią. Tokie veiksmais užtraukia atsakomybę pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. P. iš anksto turėjo tyčią lytiškai santykiauti su nepilnamete G. M. prieš šios valią. Ši aplinkybė šalintina iš pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Šiuo atveju teigtina, kad A. P. 2021 m. vasario 6 d. 02.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, jog G. M., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, yra nepilnametė, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su G. M., užrakino kambario duris, nurengė nuo nukentėjusiosios rūbus, naudodamas fizinę jėgą – tampydamas nukentėjusiąją už plaukų, užgulęs nukentėjusiąją savo kūno svoriu iš viršaus, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įvedęs savo lytinį organą pastarajai į makštį, lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią.

26. Aplinkybės, kad G. M. iki 2021 m. vasario 5 d. rodė A. P. dėmesį, anksčiau kėlė į internetinio bendravimo platformas intymesnio ryšio vaizdus, rašė žinutes su priekaištu dėl ankstyvo jo užmigimo, kai jai pačiai norėjosi „judesio“, įvykio dieną ji atsisakė su drauge vykti namo ir pasiliko su A. P. bei jo draugais, nukentėjusioji rodė polinkį bendrauti su vyresniais vaikinais, ketino ateityje lytiškai santykiauti su nuteistuoju, niekaip nepaneigia nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir tuo labiau nepateisina jo nusikalstamų veiksmų.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad nukentėjusioji ilgai neigė smurtinį lytinių santykių pobūdį. Tokį gynėjo teiginį paneigia liudytojų K. K. ir I. B. parodymai, aptarti šio procesinio sprendimo 18 ir 17 pastraipose). Be to, ir iš liudytojo E. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nukentėjusioji tuo metu, kai važiavo namo kartu su K. K., žinute jį informavo, jog ją „išprievartavo“ A. P. (t. 4, b. l. 117). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 179-182). Tuo pačiu šie duomenys paneigia ir gynėjo samprotavimus, kad nukentėjusioji galėjo apkalbėti nuteistąjį, nes paaiškėjus apie lytinius santykius, ji tokiu būdu galėjo siekti išvengti artimųjų bei kitų asmenų priekaištų, pasmerkimo. Čia pabrėžtina, kad apie smurtinį lytinių santykių pobūdį nukentėjusioji K. K., girdint E. K., papasakojo vykstant iš įvykio vietos, taip pat panašiu laiku apie prievartą informavo ir E. B., kuriems jokių pasiteisinimų bei paaiškinimų dėl lytinio akto teikti apskritai neturėjo ir iš kurių jokio pasmerkimo nesulaukė.

28. Nuteistojo gynėjo nuomone, A. P. ir G. M. susirašinėjimo, kuris vyko tuo metu kai nukentėjusioji jau buvo gydymo įstaigoje, turinys, kurį gynėjas apibūdina kaip jautrų, neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusioji patyrė seksualinę prievartą. Nukentėjusiosios žinutės, rašytos nuteistajam, nėra būdingos prievartos paveiktam žmogui, be to, nukentėjusioji su nuteistuoju, būdama gydymo įstaigoje, bendravo ir telefoninių pokalbio metu. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Iš tikrųjų nuteistasis rašė nukentėjusiajai verksmingo pobūdžio žinutes, domėjosi, kaip ji jaučiasi, pats nurodė, kaip jis jaučiasi, nors nukentėjusioji nuteistojo savijauta susidomėjimo nereiškė. Vis tik nukentėjusioji į nuteistojo klausimus atsakydavo pakankami lakoniškai ir formaliai, jų vertinti kaip „jautrių“ nėra pagrindo. Tuo pačiu teigtina, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo bendravimo po nagrinėjamų įvykių faktas niekaip nepaneigia nusikaltimo padarymo fakto.

29. Liudytojas D. P. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jis beldė į kambario, kuriame buvo nuteistasis ir nukentėjusioji, duris, kurios buvo užrakintos, nukentėjusioji jam pasakė atstoti. Liudytojas išėjo iš namuko ir po kelių minučių iš namuko išėjo nukentėjusioji bei nuteistasis. Nukentėjusioji niekuo nesiskundė, jos būsena buvo normali, ji buvo linksma. Po visko apie nagrinėjamus įvykius su nukentėjusiąja nebendravo (t. 4, b. l. 118-119). Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojo teiginys, jog jis apie nagrinėjamus įvykius su nukentėjusiąja nebendravo, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Tokį teiginį paneigia tiek vaizdo įrašo 20210207_203853 turinys, tiek liudytojos K. K. parodymai. Liudytojo teiginiai, kad tuo metu, kai jis beldė į duris, nukentėjusioji jam pasakė atstoti, neatitinka nei vaizdo įrašo 20210207_203853 turinio, nei nukentėjusiosios bei liudytojos K. K. parodymų, nei aptarto nukentėjusiosios bei liudytojo susirašinėjimo turinio. Taigi šio liudytojo, kuris palaiko draugiškus santykius su nuteistuoju ir siekė palengvinti jo teisinę padėtį, parodymais galima vadovautis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Šiuo atveju konstatuotina, kad jokių abejonių nekelia D. P. parodymai apie tai, jog nukentėjusioji ir nuteistasis buvo kambaryje, kurio durys buvo užrakintos, jis vienas buvo priėjęs prie šio kambario durų ir į jas beldė.

30. Liudytojas D. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pirmasis į namuką nuėjo A. P., o paskui jį nuėjo mergina. Liudytojas taip pat buvo nuėjęs į namuką, kuriame matė nuteistąjį bei merginą, kuri jį iš namuko išvarė. Tiek nuteistasis, tiek mergina tuo metu buvo apsirengę. Nuteistasis tuo metu miegojo, durys nebuvo užrakintos (t. 4, b. l. 126-127). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad pirmasis į namą nuėjo A. P., o paskui jį nuėjo mergina. Liudytojui ir E. M. pasidarė liūdna, todėl jis ir galimai E. M. nuėjo į namą pakviesti A. P. bei merginos. Kai jie pradėjo belstis, iš kambario išgirdo merginos balsą, kad netrukdytų. Maždaug po 20 minučių A. P. ir mergina atėjo į pirtį. Mergina buvo linksma, gerai leido laiką ir tikrai niekuo nesiskundė (t. 2, b. l. 6-7). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojo parodymai nėra nuoseklūs (kaip minėta, pirmosios instancijos teisme liudytojas teigė, jog matė, kad nuteistasis miega, tiek nuteistasis, tiek mergina buvo apsirengę, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog mergina iš kambario pasakė netrukdyti), iš esmės neatitinka jokių kitų baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, taip pat ir nuteistojo bei liudytojo E. M. parodymų, todėl jais nėra jokio pagrindo vadovautis.

31. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad jis matė, kaip A. P. su mergina nuėjo į namą, kuriame jie buvo apie valandą. Liudytojas norėjo važiuoti namo, todėl nuėjo į namą apie tai pranešti, tačiau namo durys buvo užrakintos. Jis pabeldė į duris, jam iš namo pasakė, kad netrukdytų. Galimai tai pasakė A. P. ir mergina. Praėjus apytiksliai pusvalandžiui, A. P. su mergina grįžo į pirtį. Kai mergina atėjo į pirties vidų, liudytojas nieko neįprasto nepastebėjo, tikrai neatrodė, kad jai galėjo kažkas atsitikti, ji elgėsi lygiai taip pat, kaip ir iki to, kai buvo pirtyje. Nieko neįprasto jos elgesyje nepastebėjo. Jie visi dar pabuvo pirtyje apie valandą laiko ir kažkas atvažiavo pasiimti tos merginos (t. 2, b. l. 9-10). Šio liudytojo parodymai neatitinka liudytojo D. P. parodymų, iš kurių matyti, D. P. paklausus, kur yra A. P., E. M. ir D. N. atsakė, jog nežino (t. 1, b. l. 187-188), nors pagal šių liudytojų parodymus jie abu turėjo žinoti, kad nuteistasis yra netoli pirties esančiame name su mergina. Be to, vertinant E. M. ir D. P. parodymus, darytina išvada, kad į kambario duris skirtingu metu buvo beldžiama mažiausiai du kartus. Vis tik aplinkybės, kad į duris būtų beldžiama du kartus, nenurodė nei nuteistasis, nei nukentėjusioji. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. M. nurodė, jog beldė į namo duris, nors pagal bylos duomenis šios durys nebuvo užrakintos, o ne į namo viduje buvusias kambario duris.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek E. M. ir D. N. parodymai, jog nukentėjusioji po to, kai išėjo iš namuko, buvo linksma, elgėsi kaip ir anksčiau, prieštarauja liudytojų K. K. bei E. K. parodymams, vaizdo įrašo 20210207_203853 turiniui. Be to, kaip jau minėta, lytinių santykių metu nukentėjusiajai jautrioje kūno vietoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas iš tikrųjų verčia abejoti, jog nukentėjusioji po lytinio akto galėjo elgtis taip kaip anksčiau, būti linksma ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovautis liudytojų E. M. ir D. N. parodymais negalima, nes jie yra prieštaringi bei nepatikimi.

33. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paneigta, jog lytinio akto metu nukentėjusioji vienu metu buvo ir nuteistajam iš viršaus, o ši aplinkybė neva paneigia prievartinio lytinio akto faktą. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes, kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad lytinis aktas buvo pradėtas nukentėjusiajai neprieštaraujant, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų galima neginčytinai konstatuoti, jog iš tikrųjų vienu metu nukentėjusioji buvo nuteistajam iš viršaus, šis faktas nepaneigtų, kad vėliau lytinis aktas buvo tęsiamas prieš nukentėjusiosios valią, ją užgulus bei tempiant už plaukų. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kambario durų užrakinimą, t. y. net ir tuo atveju, jeigu būtų paneigti nuoseklūs nukentėjusiosios teiginiai, kad kambario duris užrakino nuteistasis, vis tiek ši aplinkybė niekaip nepaneigtų nusikaltimo padarymo fakto. Aplinkybė, kad nukentėjusioji ir nuteistasis, baigus lytinį aktą, dar kurį laiką galimai gulėjo ir nėjo iš kambario, neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusioji buvo psichologiškai atsipalaidavus. Konstatuotina, kad bet kokias prielaidas apie psichologinį nukentėjusios atsipalaidavimą paneigia pačios nukentėjusios bei liudytojų K. K., E. K. parodymai, vaizdo įrašo 20210207_203853 turinys, taip pat faktas, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog įvykio vietoje ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepastebėjo, neužfiksavo ir nepaėmė nukentėjusiosios galimai išrautų plaukų kuokštų, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl plaukų tempimo. Čia pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta 2022 m. vasario 12 d. (t. 1, b. l. 14-32), t. y. praėjus penkioms dienoms po nagrinėjamų įvykių. Taigi dalis objektų, galėjusių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, dar iki apžiūros galėjo būti tyčia ar netyčia sunaikinta ar išnykti savaime. Be to, iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad apžiūrint įvykio vietą buvo koncentruojamasi į nematomų biologinių pėdsakų paiešką ant sofos, čiužinio bei vieno iš dviejų ant sofos buvusių pledų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajai galimai buvo tempiama už plaukų, paaiškėjo po paminėtos apžiūros atlikimo.

35. Prašymas A. P. skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra siejamas su nuteistojo nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, kvalifikavimu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad konstatavus, jog A. P. veiksmai atitinka BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl bausmės skyrimo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį. Čia pažymėtina, kad niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog faktas, kad pirmosios instancijos teismas pranešė apie galimybę kvalifikuoti padarytą veiką pagal BK 151 straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskyrė BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, o prokuroras baigiamosios kalbos metu siūlė nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimesnis minimaliai šios bausmės ribai, rodo, jog tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir prokurorui kilo abejonių dėl A. P. kaltės.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju A. P. pripažino, kad lytiškai santykiavo su nepilnamete, tačiau neigė, jog faktą, kad lytinis aktas vyko ir prieš nukentėjusiosios valią, panaudojus fizinę prievartą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, o tuo pačiu ir konstatuoti, jog jo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad, sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo, visiškai nėra svarbu, ar nuteistasis iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų. Todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisakys.

37. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi paminėti tikslai yra vienodai svarbūs. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

38. BK 149 straipsnio 3 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. A. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta minimalaus dydžio bausmė. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju net ir minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, yra netikslingas, nes jo eliminavimas iš visuomenės pakankamai ilgam laikui bus nukreiptas iš esmės tik į nuteistojo nubaudimą ir prieštaraus teisingumo principui.

39. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad lytiniai santykiai iš pradžių vyko bendru sutarimu, t. y. A. P. neturėjo iš ankstinės tyčios lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią. Nuteistasis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, taip pat atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Jis dėl savo nusikalstamų veiksmų atsiprašė nukentėjusiosios bei jos įstatyminės atstovės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis nebuvo visiškai abejingas savo nusikalstamais veiksmais sukeltiems padariniams, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, rodo, jog nuteistasis iš esmės gailėjosi dėl savo nesugebėjimo susivaldyti, savo elgesį pagal sugebėjimus vertino kritiškai. Įvertintina ir tai, kad A. P. laikytinas neteistu, nebaustu administracine tvarka (anksčiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, baudas sumokėjo). Jis dirba, gyvena kartu su savo tėvais bei seserimi, kuri viena augina du mažamečius vaikus. Nuteistasis savo šeimos nariams padeda buityje, padeda seseriai rūpintis vaikais. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis būtų linkęs smurtauti. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga A. P. visiškai izoliuoti nuo visuomenės skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kuria, kaip jau minėta, iš esmės efektyviai būtų pasiektas tik vienas iš bausmės tikslų, t. y. nuteistojo nubaudimas. BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų visumos galima efektyviau pasiekti A. P. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias teismui teisę paskirti švelnesnę, nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę. Šiuo atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti nuteistajam už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. A. P. nustatytinas maksimalus laisvės apribojimo bausmės dydis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.

40. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, A. P. šiuo atveju nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, tuo labiau, kad jam nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2022 m. birželio 10 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios sąlygų jis nėra pažeidęs. Nuteistąjį yra būtina įpareigoti dešimt mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (šie įpareigojimai turi padėti nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį, taip pat šiais įpareigojimais bus įgyvendinamas ir nubaudimo tikslas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai), visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šis įpareigojimas drausmins nuteistąjį, sudarys sąlygas atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždrausti nuteistajam visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (šis draudimas, kuris apima ir draudimą vartoti alkoholį, drausmins nuteistąjį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), taip pat nuteistasis bausmės vykdymo metu įpareigotinas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (šis įpareigojimas drausmins nuteistąjį ir leis bausmę vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos) (BK 48 straipsnio 6 dalis). Minėtų įpareigojimų bei draudimo paskyrimas A. P. užtikrins tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiosios, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu A. P. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

41. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. P. skiriamą bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (sulaikyme išbuvo vieną dieną), viena laikiname sulaikyme išbūta diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

42. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (12.32Mr) PT-4868 matyti, kad nukentėjusiosios įstatyminei atstovei J. M., atstovaujančiai nepilnametei dukrai G. M., apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Šią pagalbą suteikė advokatė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 368,28 Eur. Paminėta pinigų suma yra priteistina valstybei iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. P. iš anksto turėjo tyčią lytiškai santykiauti su G. M. prieš šios valią.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. P. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi A. P. įpareigoti:

- dešimt mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per dvylika mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

ir uždrausti nuteistajam visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. P. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 12 d. 11.00 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 21.00 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš A. P. valstybės naudai 368,28 Eur antrinės teisinės pagalbos, kurią J. M., atstovaujančiai nepilnametei nukentėjusiajai, apeliacinės instancijos teisme teikė advokatė, išlaidų.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis