Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. RV-23-7596 taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. A. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam skirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 17 d., pabaiga – 2026 m. birželio 16 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi minėto Komisijos 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. RV-23-7596 netvirtino. Apylinkės teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

4.6.Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, kad nuteistojo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, pokyčiai stebimi trumpą laiką, kadangi jis alkoholio jau nevartoja 4,5 metų. Taip pat yra pateikta 2022 m. lapkričio 3 d. pažyma, kurioje informuojama, kad nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Be to, pakartotinio vertinimo metu nustatytas teigiamas pokytis „Mąstymas ir elgesys“ 2023 m. vasario 17 d. Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės pateikta pažymą. Tai ne momentinė, bet ilgo stebėjimo, paremta daugkartiniu bendravimu su juo išvada.

4.7.Teigiama, jog teismas nurodė, kad jis oficialių dokumentų dėl įsidarbinimo laisvėje nepateikė. Nurodoma, kad jis neplanuoja laisvėje būti išlaikytiniu, nors ir silpnoka sveikta, tačiau planuoja pats savimi pasirūpinti. Pabrėžiama, kad teismui turėtų būtu aiškiai suprantama, kad planus laisvėje jis realiai galės įgyvendinti tik būdamas laisvėje.

4.8. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas, nurodydamas jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes nurodė, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Taip išeitų, nuteistojo vertinimu, kad su juo ir turėtų būti elgiamasi kaip su tinkamai besielgiančiu ir savo kaltę supratusiu kaliniu, suteikiant jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Jo manymu, neturėtų būti ignoruojami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, o taip pat Konstitucinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime išaiškinimas dėl teisėtų lūkesčių įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. A. skundas atmetamas

6. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

7. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema. Taigi, tiek materialus, tiek formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš esmės egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia, kad šių pagrindų egzistavimas yra absoliutus.

8. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Iš 2023 m. rugsėjo 1 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu pagal OASYS vertinimo metodiką nuteistajam 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vėliau atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio vertinimą 2017 m. birželio 12 d. buvo nustatyta didėjimo tendencija ir nustatyta vidutinė rizika, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo nustatyta nepakitusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pagal paskutinį minėto pobūdžio vertinimą 2023 m. vasario 23 d. S. A. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Tai yra tik šiek tiek daugiau nei prieš pusmetį įvykęs pokytis – žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas, stebimas dar itin trumpą laiko tarpą. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo S. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

10. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog nors nuteistajam šiuo metu ir yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. A. atlikus didžiąją dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Tai yra nustatomas vienas statinis (atsakomybės neprisiėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas) ir net aštuoni dinaminiai (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių badų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; ankščiau išreiškė neigimas nuostatas visuomenės / bendruomenė atžvilgiu). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnis teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktos dvi Socialinio tyrimo išvados, tai yra 2023 m. vasario 23 d. Socialinio tyrimo išvada ir 2023 m. rugsėjo 1 d. atlikta Socialinio tyrimo išvada, tačiau per šį beveik pusės metų laikotarpį kriminogeniniai veiksniai išlieka nepakitę, jų skaičius išlieka nesumažėjęs. Todėl išlieka akivaizdi S. A. su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stoka. Tuo tarpu nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys – teigiama nuostata į darbinę veiklą – iš esmės neatsveria identifikuotų vieno statinio ir net aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su smurto artimoje aplinkoje rizika, ankstesniu piktnaudžiavimas alkoholiu, savitvardos stoka, taip pat impulsyvumu, kontroliuojančiu elgesiu bei nepakankamu savo elgesio pasekmių vertinimu, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad S. A. būdamas laisvėje ateityje pakartotinai nenusikals.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, nors pastaruoju metu ir yra pastebimas tinkamas nuteistojo S. A. elgesys bei dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, užsiėmimas darbine veikla, tačiau tai visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo S. A. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės formaliai rodo jo siekį keistis teigiama linkme, kadangi jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 23 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam keletą kartų buvo suteiktas trijų parų išvykimas į namus, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Be to, jis bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę, užsiima darbine veikla, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Nors nurodytos aplinkybės iš esmės rodo teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo S. A. elgesiui, tačiau jos iš esmės susijusios su kiekvieno nuteistojo asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad S. A. bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus baustas už pataisos taisyklių pažeidimus, visų pažeidimų vienodas pobūdis – fiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio ir jo surogatų. Bylos duomenimis, nuteistasis ne vieną kartą smurtavo prieš savo šeimos narius būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas neblaivus sudavė smūgius savo sutuoktinei, kuri nuo jų smūgių mirė. Nors skunde nuteistasis ir nurodo, kad 4,5 metų nevartoja alkoholio, kad sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodytuose dinaminiuose kriminogeniniuose veiksniuose smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, rizika tebeišlieka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad / S. A. įvykdytas smurtinis elgesys gali būti siejamas su alkoholio vartojimu – apsvaigimo būsena, o siekiant valdyti galimą pakartotinio smurtinio elgesio raišką, yra svarbus nuteistojo gebėjimas išlaikyti blaivumą bei dalyvavimą tikslinėse prevencinėse programose.

14. Kaip minėta, kad įvertinus S. A. atžvilgiu priimtų socialinio tyrimo išvadų turinį yra matyti, kad nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės nekito jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jų skaičius išliko vienodas, kas sutvirtina aukštesnio teismo manymą, jog nuteistasis nededa reikšmingų pastangų keisti savo elgesiui įtaką darančius veiksnius. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam yra būdingas polinkis taikyti smurtinio elgesio strategijas kitų asmenų atžvilgiu, kadangi jis negeba išlaikyti savo elgesio kontrolės, savitvardos, lengvai išsiprovokuoja, jis negeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos.

15. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi skolų / priteistų civilinių ieškinių dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui lėšų ir pajamų valdymo sritis bei ypatumai gali būti vienu iš aktualių kriminogeninių poreikių. Šiuo metu nuteistasis dirba ir gauna legalias pajamas, tačiau nėra įrodymų, jog jis aktyviau įsitrauktų į šios kriminogeninės srities rizikos valdymo procesus, rizikos valdymas vis dar reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų. Tai yra nors jis ir teigia, kad po bausmės atlikimo jam pažįstamas padės įsidarbinti, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nuteistasis nepateikė. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiais, kuomet S. A. darė nusikalstamas veikas, jis taip pat dirbo ir gavo legalias pajamas, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Taip pat niekaip nuteistasis niekaip nepagrindžia, kaip jis būdamas laisvėje išspręstų dinaminio veiksnio – nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo – klausimą.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Šios išvados kontekste aukštesnis teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus, atkreipia nuteistojo dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apygardos teismas, vertindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad S. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį. Todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

17. Atmestinas ir skundo argumentas, kad nuteistajam dėl patirto insulto būtinas kokybiškas gydymas. Pažymėtina, kad nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo bausmės vietose yra užtikrina, o būtent – vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2, 3 dalimis, šiuo atveju nuteistajam pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jo bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.