Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-643-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e1-643-903/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17111-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
S.S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-643-903/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17111-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S.S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtintu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį, o būtent:

jis 2020 m. gegužės 4 d., apie 08.30 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankos plaštaka sugriebė tėvui L. S. už kaklo ir jį spaudė, padarydamas nukentėjusiajam kaklo priekinio paviršiaus odos kraujosruvą, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su savo tėvu L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 4 d., apie 09.00 val., į jo kambarį atėjo tėvas, pastarasis stovėjo tarpduryje. Tėvas pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl jis vartoja alkoholinius gėrimus, kad nemoka už butą, priekaištavo dėl praeities, kad buvo teistas, ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis paprašė, kad jis uždarytų duris į jo kambarį. Tėvas durų neuždarė, duris uždarė jis. Jam rūkant balkone, išgirdo, kad tėvas kalbasi telefonu, suprato, kad kviečia policiją. Jis nusprendė sulaukti policijos pareigūnų, kad galėtų išsiaiškinti, dėl ko tėvas iškvietė policiją ir kodėl jam tėvas reiškia pretenzijas. Atvykę policijos pareigūnai, jam negirdint, pasikalbėjo su tėvu. Po to pareigūnai užėjo į jo kambarį, paprašė apsirengti ir išsivežė į policijos komisariatą. Jis tėvo nemušė už kaklo sugriebęs nebuvo, jo nestūmė. Papildomai apklaustas S. S. parodė, kad pergalvojo apie 2020 m. gegužės 4 d. kilusį konfliktą tarp jo ir tėvo L. S., mano, kad jis supykęs ant tėvo galėjo ranka sugriebti jam už kaklo, suspausti, nes pastarasis jį pastūmė, kad galėtų uždaryti duris į savo kambarį. Jis labai gailisi, kad sužalojo savo tėvą. Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pabaigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., 86-89, 109-111 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2020 m. gegužės 4 d., apie 08.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus S. S., kuris gyvena su juo, jam tvarkantis kambarį ir atidarius kito kambario duris, kuriame buvo S. S., ir paklausus, kodėl jis ima maistą, kad padėtų jį į vietą, nes už jį nemoka, dėl to įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu, jam stovint ir pasakius, kad atiduotų, ką paėmė ir padėtų į šaldytuvą, sūnus liepė uždaryti duris ir pašokęs nuo lovos sugriebė jam už gerklės, suspaudęs stūmė ir jis atsirėmė į kito kambario duris. Tokiais veiksmais sūnus jam sukėlė fizinį skausmą. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, buvo kviesta policija, be to, sūnus apie du metus kiekvieną dieną geria alkoholinius gėrimus. Papildomai apklaustas nukentėjusysis L. S. parodė, kad dėl sūnaus S. S. jam 2020 m. gegužės 4 d. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo civilinio ieškinio nereikš (1 t., 1-2, 28-30 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos nukentėjusiojo L. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės bei jo 2 fotonuotraukos. Taip pat nurodyta, kad S. S. nustatytas girtumas 0,58 promilės (1 t., 1-11 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2020 m. gegužės 4 d. 08.30 val. gautas pranešimas iš L. S., jog neblaivus sūnus triukšmauja namuose, griebė už gerklės, stumdosi. Nepilnamečių nėra, GMO nereikia (1 t., 31-34 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. padaryta kaklo priekinio paviršiaus odos kraujosruva galėjo būti padaryta sugriebus-spaudžiant kaklą plaštaka, vienu poveikiui, vertinama kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 43 b. l.).

Iš 2020 m. kovo 5 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo L. S. bei kaltinamojo S. S. matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., 90-93 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - tėvą, 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką prieš tėvą, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam S. S. gali būti skiriama už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintinas trečdaliu, į bausmę įskaitytinas sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 4 d. 08.50 val. iki 2020 m. gegužės 5 d. 14.42 val. išbūtas laikas (2 dienos). Taip pat S. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. nustatyti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 4 d. 08.50 val. iki 2020 m. gegužės 5 d. 14.42 val. išbūtą laiką (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gintaras Stonkus