- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-14804-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08468-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., V. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos dukra R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ( 3-4 b. l.).
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog jos mama B. P. K. mirė (duomenys neskelbtini)Mirusioji paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. B. P. K. ir jos sutuoktiniui J. K. bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes įpėdinė į notarų biurą su pareiškimu priimti palikimą nesikreipė. Palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Pareiškėja po mamos mirties faktiškai apsigyveno palikėjai priklausančiame name, per 3 mėnesius po mamos mirties atliko paveldėto namo būtinus remonto darbus. Pareiškėja faktiškai priėmė visą mirusiosios kilnojamąjį turtą, namų apyvokos ir asmeninius daiktus. Pareiškėja mokėjo mokesčius už paveldėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visą perimtą turtą faktiškai valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi juo kaip savu turtu. Ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. K. ir V. K. atsiliepimais į pareiškimą (25-26 b. l.) prašo R. U. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinti.
Suinteresuoti asmenys nurodo, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu, patvirtina, kad pareiškime nurodyti faktai yra teisingi, pareiškėja po B. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo jos turtą valdyti, t. y. faktiškai priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos R. U. mama B. P. K. (15 b. l.) mirė (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (8 b. l.). Po palikėjos mirties liko jos sutuoktinio J. K. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas - (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas mirusiosios ir J. K. santuokos metu (9-13 b. l.).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjos mamos B. P. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Nors palikėja ir buvo palikusi 2007 m. rugsėjo 4 d. testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kada beatsirastų, paliko dukrai R. U. (7 b. l.), tačiau kaip matyti, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Suinteresuotas asmuo V. K. (palikėjos sūnus) (13 b. l.) į palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja tik jos dukra R. U.. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą spręsti jog po palikėjos mirties pareiškėja perėmė B. P. K. turtą, prižiūri ir moka mokesčius už palikėjos nekilnojamąjį turtą, todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po mamos mirties likdama gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jos asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos mamos B. P. K. mirties atsiradusį palikimą ji priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos dukra R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.