Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 116.1; 116.4

2014 m. birželio 30 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui V. I., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „General Financing“, UAB „Snoro lizingas“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-01-28 išvadoje nurodė, kad nepilnametis E. I., gim. 2012-03-07, kartu su mama A. I., jos sugyventiniu D. R. bei sugyventinio motina V. R. gyvena dviejų kambarių bute, kuris priklauso V. R.. Mažamečiui E. I. sudarytos sąlygos gyventi, vystytis ir ugdytis. E. I. auga namuose, prižiūrimas mamos, o kai ši dirba, vaiką prižiūri V. R.. A. I. dirba UAB „Čili pica“, vyriausiąja vyrėja. Jos pajamos sudaro apie 1 400 Lt. Pasak ieškovės, vaiko tėvas V. I. išlaikymo sūnui neteikia, bendrauja minimaliai (vieną kartą buvo paėmęs per išeigines dienas). Atsakovas V. I. gyvena motinai priklausančiame trijų kambarių bute. Be jo ir motinos, bute gyvena dar 5 žmonės. V. I. dirba UAB „Can Can picerija“, picų kepėju. Nurodė, kad jo pajamos sudaro apie 1 000 Lt. Atsakovo teigimu, jis sutinka, kad sūnus E. I. gyventų su motina, jis galėtų skirti vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Pasak vaiko tėvo, sūnų paskutinį kartą matė 2013-12-16, pirko jam žaislus, sauskelnes ir vaistus. V. I. sakė, kad vaiko motina trukdo jam bendrauti su sūnumi. Skyrius, atsižvelgdamas į nustatytus faktus, vaiko interesus, jo amžių, ginčo nebuvimą, neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko E. I., gim. 2012-03-07, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. I.. Ieškovės prašomas išlaikymas sūnui po 500 Lt/mėn. atitinka nepilnamečio vaiko interesus, teismų praktiką, tokio dydžio išlaikymas užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą (b.l. 72-76).

2014-06-11 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė A. I. nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio ji išėjo iš namų. Pas buvusį bendradarbį išsinuomavo kambarį. D. R. nėra jos sugyventinis, jo motina padeda ieškovei prižiūrėti vaiką. Ieškovė dirba 0,5 etato ir gauna 500 Lt darbo užmokestį. Nuo tada, kai pradėjo gyventi skyrium, atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, todėl skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius. Prievolė UAB „General Financing“ atsirado, nes trūko pinigų iki algos, o per UAB „Mokilizingas“ nusipirko kompiuterį. Ši prievolė atsirado jau gyvenant skyrium nuo atsakovo. Prievolė dar nepasibaigusi. Atsakovas su vaiku susitikti net nebando. Ieškovė teigia netrukdanti jam susitikti su sūnumi. Kompensacijos už sutuoktiniui atitenkantį santuokoje įgytą automobilį nereikalauja. Dėl socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintos informacijos, kur D. R. nurodytas kaip ieškovės sutuoktinis, nurodė, kad buvo paprašyta taip padaryti, vadina tai pasiaukojimu. Šiuo metu D. R. turi gyvenimo draugę.

2014-06-11 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas V. I. nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka ir pažymėjo, kad norėtų, jog nepilnametis vaikas praleistų vieną savaitę pas motiną, o kitą savaitę pas tėvą. Rašytinių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos neturi. Teigia suprantantis, kad 300 Lt dydžio išlaikymo suma per maža, tačiau negali sau leisti mokėti daugiau. Nors dirba papildomus darbus, tokių darbų kasdieną nepasitaiko. Daugiau išlaikytinių neturi. Pripažino, kad pinigų vaiko išlaikymui neduodavo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovės niekas nevertė išeiti iš namų. Nors atsakovas ir negali rašytiniais įrodymais įrodyti patirtos neturtinės žalos, suprantama, kad jis ją patyrė, matydamas, kaip ieškovė skelbia visiems draugams socialiniuose tinkluose, kad jos sutuoktinis yra kitas vyras.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. I., iki santuokos A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta 2011-11-19 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 4738 (b.l. 9). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus E. I., gim. 2012-03-07 (a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kaltindama jį nelojalumu ir nepagarba šeimai, būnant neištikimu. Atsakovas priešieškiniu nesutinka su ieškovės argumentais ir prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, kaltindamas ją būnant neištikimą ir socialiniuose tinklapiuose neslepiant savo neištikimybės bei nurodant kitą vyrą kaip jos sutuoktinį.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Atsakovas įrodinėdamas ieškovės kaltę pateikė kopiją iš A. D. (santuokoje I.) asmeninės anketos socialiniame tinklapyje http://www.facebook.com, kuriame matoma, kad ieškovė skiltyje apie šeimyninę padėtį nurodo D. R., su kuriuo susitikinėja nuo 2013-04-03 (b.l. 55-59). Ieškovė įrodinėdama atsakovo kaltę pateikė kopiją apie atsakovo anketą pažinčių portale http://pažintys.draugas.lt, kuriame atsakovas paviešinęs nuotraukas iš naktinio klubo „Malibu“ (b.l.138-140). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad ieškovė A. D., būdama santuokoje su atsakovu, susirado kitą vyrą ir viešai paskelbė su juo susitikinėjanti. Pati ieškovė, įrodymų patvirtinančių atsakovo kaltę dėl neištikimybės nepateikė, kadangi jos pateiktos anketos pažinčių portale kopija, neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, nesaikingo alkoholio vartojimo, nelojalumo šeimai ir nepagarbos pačiai sutuoktinei.

Teismas pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Šiuo principu nustatant byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl atsakovo sutuoktinės neištikimybės vadovaujasi teismas ir nagrinėjamu atveju bei nustato, kad ieškovo pateikti įrodymai svaresni nei atsakovės, kadangi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovės A. I. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio (CPK 186, 187 str. str.), kai ieškovė A. I. išėjo iš bendrų sutuoktinių namų kartu su nepilnamečiu vaiku.

Nutraukus santuoką ieškovei abiejų šalių prašymu paliekama ikisantuokinė pavardė D. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovas priešieškiniu prašė, nutraukus šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės A. I. 25 000 Lt neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat atsakovo išgyvenimus dėl ieškovės veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus dėl ieškovės veiksmų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2011 metais ir truko vos 2,5 metų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kaltos dėl santuokos iširimo ieškovės elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad ieškovė augina nepilnametį šalių vaiką ir atsakovo prašymo tenkinimas dėl 25 000 Lt neturtinės žalos priteisimo gali atsiliepti teisėtiems nepilnamečio vaiko lūkesčiams ir interesams, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsakovo naudai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo atsakovui sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko E. I., gim. 2012-03-07, gyvenamosios vietos nekilo, abi šalys procesiniuose dokumentuose sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. I.. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio E. I. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina A. I. (CK 3.169 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. I. nepilnamečio vaiko E. I., gim. 2012-03-07, naudai išlaikymą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir paskirti ją vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas šioje dalyje su ieškiniu nesutiko ir prašė iš jo priteisti 300 Lt dydžio išlaikymą sūnui.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės A. I. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 15). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14), kuris šiuo teismo sprendimu po santuokos nutraukimo priteisiamas atsakovui. Ieškovė 2013 metų spalio mėnesį dirbo UAB „Naktis Vilniuje“, jos darbo užmokestis sudarė 729,29 Lt atskaičius mokesčius (b.l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo V. I. vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis AUDI COUPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo V. I. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 17). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas V. I. nuo 2013-06-18 dirbo UAB „Delano“ (b.l. 90), jo darbo užmokestis 2013 metais vidutiniškai sudarė apie 1 500 Lt neatskaičius mokesčių (b.l. 91), o 2014 metais apie – 1 900 Lt neatskaičius mokesčių (b.l. 93). Į bylą pateikta 2014-04-23 pažyma iš UAB „Domipa“, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2014-03-25 dirba apdailininku ir jo darbo užmokestis yra 1 000 Lt ir premijos už gerus darbo rezultatus (b.l. 121-122).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametis E. I., gim. 2012-03-07, turi specialiųjų poreikių. Ieškovė į bylą nepateikė paskaičiavimų, kiek išlaidų tenka nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas (jam nėra apribotas darbingumas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. I. naudai priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2013-12-12, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. I. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo V. I. sūnaus E. I., gim. 2012-03-07, naudai 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2013 metų spalio mėnesio, už 6 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimo suma nesutiko ir nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovė su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, o atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui nėra pervedęs pinigų, laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2013 metų gruodžio mėnesio, kadangi gyvenant sutuoktiniams kartu preziumuojama, kad prie bendro šeimos ūkio ir vaiko išlaikymo prisideda abu sutuoktiniai (jei neįrodoma kitaip), ir sudaro 1 500 Lt (3 mėn. x 500 Lt) (CK 3.200 str.). Nurodytas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: atsakovas V. I. su sūnumi galės bendrauti tiek, kiek tai netrukdys vaiko mokymuisi, užsiėmimams, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, sūnaus interesų ar jo kasdieninės dienotvarkės. Atsakovas su šia bendravimo tvarka nesutiko, nurodė, jog norėtų, kad sūnus vieną savaitę gyventų motinos namuose, kitą savaitę – tėvo namuose.

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos atstovės išvadą, teismas mano, kad atsakovo pasiūlyta jo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neatitinka šalių ir vaiko interesų (CK 3.175 str. 2 d.). Teismas mano, kad netikslinga atskirti vaiką tai nuo vieno tėvo, tai nuo kito, nes nepilnametis E. I. nesupras kur yra jo pastovi gyvenamoji vieta. Jei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tai vaikas turi pastoviai gyventi su juo ir jaustis saugus, o kitam tėvui yra sudaromos sąlygos netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su vaiku.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė kitos savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei tai, kad nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka negali būti nustatyta, tenkina ieškinį šioje dalyje ir nustato ieškovės pasiūlytą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14), kuris yra registruotas ieškovės A. I. vardu. Ieškovė prašė nurodytą automobilį, po santuokos nutraukimo, palikti atsakovui V. I. ir nurodė, kad nereikalauja kompensacijos už sutuoktiniui atitenkantį santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Atsakovas V. I. su ieškiniu šioje dalyje sutiko.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės A. I. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 15). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo V. I. vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis AUDI COUPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), kurį atsakovas įsigijo iki santuokos įregistravimo, todėl laikomas asmeniniu atsakovo turto ir po santuokos nutraukimo jo teisinis statusas nesikeičia. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo V. I. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 17).

Nenustačius, kad šalys santuokoje įgijo daugiau turto nei vienas nurodytas automobilis, nekilus ginčui dėl jo padalijimo, teismas tenkina šalių prašymą ir nustato, kad transporto priemonė – automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui V. I. asmeninėn nuosavybėn.

Kadangi ieškovė nurodė, kad nereikalauja kompensacijos iš atsakovo už jam atitenkantį santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ši kompensacija nepriteistina.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė A. I. su UAB „General Financing“ pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteikta bendra vartojimo kredito suma 500 Lt (b.l. 19-24). Taip pat ieškovė A. I. pasirašė tikslinės paskolos sutartį su UAB „Snoro lizingas“ (dabar – UAB „Mokilizingas“), pagal kurią 2013-09-11 ieškovei suteiktas 2 435,99 Lt kreditas Samsung nešiojamam kompiuteriui įsigyti (b.l. 25-30). 2014-06-11 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė A. I. nurodė, kad su kreditoriumi UAB „General Financing“ yra pilnai atsiskaityta ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – apmokėjimo kvitus (b.l. 193-197).

Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nešiojamas kompiuteris buvo pirktas šalims jau nebegyvenant kartu, o teismas konstatavo, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, įsipareigojimas UAB „Mokilizingas“ pagal 2013-09-11 sutartį, pripažįstamas po santuokos nutraukimo asmeniniu ieškovės A. I. įsipareigojimu.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsakovas pradiniame priešieškinyje teikė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir prašė panaikinti tėvystės įrašą, pagal kurį atsakovas V. I. įrašytas E. I., gim. 2012-03-07, tėvu ir paskirti DNR ekspertizę (b.l. 81). Į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2014-04-11 specialisto išvada Nr. S-m 9/14 (01) (b.l. 110-111), pagal kurią nustatyta, kad atsakovas V. I. yra E. I., gim. 2012-03-07, tėvas su 99,99998 procentų tikimybe.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su atliktos DNR ekspertizės išvada, jog jis yra E. I., gim. 2012-03-07, tėvas ir reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo patikslintame priešieškinyje nereiškia. Teikiant teismui patikslintą priešieškinį, įsivėlė rašymo apsirikimo klaida ir jo pavadinime išliko nurodytas tėvystės nuginčijimas, nors to neturėjo būti. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, teismas laiko, kad teikiant patikslintą priešieškinį buvo padarytas rašymo apsirikimas surašant jo pavadinimą ir reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 144 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 7).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 1 045 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (b.l. 54; 77).

Šalys prašė teismo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Kadangi ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra atmestas, o atsakovo reikalavimas patenkintas, ieškovei jos sumokėtas žyminis mokestis nekompensuojamas, o atsakovui iš ieškovės priteistina 144 Lt žyminio mokesčio suma.

Atsakovas kėlė reikalavimą dėl 25 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, už kurį sumokėjo 750 Lt žyminį mokestį. Kadangi atsakovo reikalavimas šioje dalyje patenkintas iš dalies ir jam priteista 1 000 Lt neturtinės žalos iš ieškovės, laikytina, kad jo reikalavimas patenkintas 4 procentais (1 000 Lt / 25 000 Lt x 100 procentai), atsakovui iš ieškovės priteistina 30 Lt (750 Lt x 4 procentai) jo sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Viso – 174 Lt (144 Lt + 30 Lt).

Kadangi santuokoje įgytas kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teise, likusi dalis žyminio mokesčio atsakovui nekompensuojama.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 225 Lt (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 1 500 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau įrodymų, apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nepateikė įrodymų patvirtinančių jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos jam nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Kadangi santuoka yra nutraukta dėl ieškovės kaltės, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 30,12 Lt priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-11-19 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4738, nutraukti dėl ieškovės A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)) kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)) palikti ikisantuokinę pavardę – D..

Priteisti iš A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti nepilnamečio E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-03-07, gyvenamąją vietą su motina A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-12-12, iki E. I., gim. 2012-03-07, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai

Priteisti iš V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti tokią V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

atsakovas V. I. su sūnumi galės bendrauti tiek, kiek tai netrukdys vaiko mokymuisi, užsiėmimams, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, sūnaus interesų ar jo kasdieninės dienotvarkės.

Atsakovui V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę kreditoriui UAB „Mokilizingas“ pagal 2013-09-11 sudarytą tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VKP30911MLPA iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti ieškovė A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 174 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 225 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 30,12 Lt (trisdešimt litų 12 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.