- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- 2YT-2169-862/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32010-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- O. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys O. G., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2019-10-25 kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, jog jis yra mirusiojo sūnus – vienintelis pirmosios eilės įpėdinis. Po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą, nes J. G. mirė nutraukęs santuoką pareiškėjo motina, nuo vaikystės tėvas su juo nebendavo. Apie tėvo mirtį 2019 metų vasarą jo motina sužinojo iš O. G.. Iš namo bendrijos pirmininkės sužinojo, jog po tėvo mirties liko jo turėtas turtas - ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nuo 2017-10-04 iki 2019-03-24 buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę dirbti ir gyventi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, atsižvelgus į suinteresuoto išdėstytą poziciją, į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kadangi palikimą sudaro ir statiniais neužstatyti žemės sklypai. Nurodė, kad įmonė neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavusi pranešimo dėl jo perėjimo valstybei. Paaiškino, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir O. G. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (pareiškėjo asmens dokumentas, gimimo liudijimas AH Nr. 038695, VĮ „Registrų centras“ 2019-09-24 pažyma Nr. GR.1A-10216, medicininis mirties liudijimas Nr. 17-8091419, 2017-12-04 mirties įrašas Nr. 6206), pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. G., vienintelis sūnus.
VĮ „Registrų centras“ testamentų registro 2019-11-11 išrašas patvirtina, jog po J. G. mirties jo palikimą priėmė O. G., kuris yra mirusiojo brolis (VĮ „Registrų centras“ 2019-12-05 pažymos Nr. GR.4A-2160-1, Nr. GR.4A2160-2, Nr. GR.4A2160-3)
Vilniaus miesto 4 –ojo notarų biuro pateiktos paveldėjimo bylos kopija (b.l. 40-85) patvirtina, kad O. G. 2018-03-02 pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių J. G. neturi.
Byloje esanti VĮ „Registrų centras“ 2019-09-24 pažyma Nr. GR.4A-10216 patvirtina, kad mirusysis J. G. 1995-02-18 – 1996-06-14 buvo sudaręs santuoką su V. G. ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G., kuris yra pirmosios eilės mirusiojo J. G. įpėdinis.
Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ 2019-10-15 pažyma Nr. GR.4A-11038 ir VĮ „Registrų centras“ 2018-03-02 gyventojų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjo ir jo mirusio tėvo J. G. gyvenamosios vietos nuo sūnaus gimimo buvo skirtingais adresais. Pareiškėjas su tėvu nuo vaikystės nebendravo. Pareiškėjas nuo 2017-10-04 iki 2019-03-24 gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl, tikėtina, kad dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, suinteresuotam asmeniui O. G. neinformavus pareiškėjo, jis neturėjo galimybės sužinoti apie tėvo mirtį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėtojas šiuos veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti, jei įpėdinis įrodo, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valių palikimų priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis apie tėvo mirtį nežinojo, todėl tėvo mirties įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog suinteresuoti asmenys neprieštarauja praleisto termino atnaujinimui, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 577 ir 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.