Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2012-09-05 apie 12.15 val., būdamas prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), tuomet, kai T. K. priėjo prie nukentėjusiojo M. K. ir šį apkabino, pagrobė M. K. turėtą ir nukritusį ant žemės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2220 slide“ su „TELE2 PILDYK“ SIM kortele, priklausantį K. J., kurį įsidėjo į savo kuprinę ir ten laikė. Šiais veiksmais E. K. pagrobė K. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2220 slide“, IMEI Nr. 356991045262045, 190 Lt vertės su SIM kortele „TELE2 PILDYK“ neįvertinta dėl mažareikšmiškumo.

Kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną stovėjo prie mokyklos. Prie jo priėjo T. su M. ir pasisveikino. Išgirdo garsą, kad kažkas nukrito ant žemės. Pamatė, kad tai telefonas. Pakėliau telefoną nuo žemės. Iš pradžių, padėjo į kišenę, po to kuprinę. M. pradėjo ieškoti telefono, prašė jį grąžinti. Pagalvojo, kad telefonas pas T., o ne pas jį. Kol M. ieškojo telefono, jis nuėjo pasisveikinti su mokytoja. Po to nusprendė važiuoti namo. Eidamas namo susilaužė koją ant laiptelio, todėl negalėjo grąžinti telefono. Kitą dieną jam paskambino iš mokyklos. Išsigando ir išmetė SIM kortelę. Gal po valandos atvažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems atidavė telefoną. Pagrobtas telefonas buvo rastas (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvas ir močiutė. Šį telefoną paliko pas savo tėvą, kambario spintelėje, tačiau negali paaiškinti, kodėl ten paliko. Po to jį nuvežė į Perkūnkiemį, o iš ten – ligoninę dėl sulaužytos kojos. Tada nuvažiavome į ligoninę. Telefoną policijos pareigūnams atidavė sekančią dieną. Jo mama atlygino 100 litų dydžio moralinę žalą nukentėjusiesiems, nes jis pats nedirba. Telefoną iš nukentėjusiojo paėmė norėdamas jį paerzinti. Supranta, kad tokiais veiksmais pasisavino svetimą turtą ir gailisi dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. J. parodė, kad 2012-09-05 apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, iš jos nepilnamečio sūnuas M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis T. atėmė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2220 slide“ IMEI Nr. 356991045262045, 190 Lt vertės. „Pildyk“ SIM kortelė, kuri buvo minėtame telefono aparate nevertina dėl mažareikšmiškumo. Dėl telefono vagystės iš jos nepilnamečio sūnaus M. K. jai padaryta moralinė žala, kurią vertina 100 litų. Ši žala jai buvo atlyginta. Nei materialinių, nei jokių kitų pretenzijų įvykio kaltininkams neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2012-09-05 apie 12.15 val. kartu su savo klasioku S. K. išėjo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos ir nuėjo už mokyklos pastato. Tuomet ten buvo du mokyklos moksleiviai – T., pavardės nežino ir E. K.. Jis visą laiką savo dešinėje rankoje turėjo savo mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“, rožinės spalvos. T. staiga, nieko jam nesakydamas ir neaiškindamas iš priekio apkabino jį, atsuko jį nugarą į savo veido pusę ir ištraukė jam iš rankos laikytą mobiliojo ryšio telefoną. Ištraukęs telefoną, T. iš karto jį paleido. Kai šis jį paleido, jis savo telefono T. rankose nepamatė ir tada šiam iš karto pasakė „Atiduok mano telefoną“. T. atsakė, kad telefono neturi. Tada apsižiūrėjo aplinkui, tačiau jo telefono niekur nebuvo. Kai T. atsakė, kad telefono neturi, jis paklausė E. „Kur mano telefonas?“, tačiau E. irgi pasakė, kad nežino nieko. E. tuomet kai T. jį apkabino ir ištraukė telefoną, stovėjo visai šalia, apie 1 metro atstumu nuo jo ir T. E. nieko jam nedarė. Tada E. ir T. nuėjo link mokyklos, jis su S. irgi nuėjo į mokyklą. Vėliau išėjęs iš mokyklos sutiko T. ir E., vėl pradėjo šių klausti kur jo telefonas, prašyti, kad šie grąžintų jam telefoną. Tačiau šie vėl sakė, kad nieko apie jo telefoną nežino. Nuvažiavęs namo mamai papasakojo kas atsitiko. Mokykloje nepasakė nei mokytojai, nei kam nors kitam iš suaugusiųjų apie įvykį, nes nenorėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, galimai 2012-09-05, tai jau buvo mokslo metai, jis kartu su savo klasiokais E. K., T. K. ir vaikinu, kurį visi vadina Ž., nors šio vardas S., šis yra T. pažįstamas, buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Bendravo tarpusavyje ir kažkokiu momentu šalia jų praeidinėjo jų mokyklos moksleivis M., kitų duomenų nežino. M. priėjo prie jų, stovėjo šalia, visi bendravo. Jis matė, kad M., kai priėjo prie jų, rankoje turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, seno modelio. Kai bendravo, tai E. juokais pradėjo kabinėtis prie M., šis juokaudamas bandė užlaužti M. rankas, bandė apkabinti M., tačiau tai viskas vyko juokais, M. jokių pretenzijų nereiškė, jokio smurto šio atžvilgiu E. nenaudojo. Kai E. nustojo lįsti prie M., tai po kažkiek laiko jis išgirdo, kad M. pradėjo sakyti „kur mano telefonas, kur mano telefonas“ ir pradėjo ieškoti savo telefono. Tačiau telefono M. niekur nerado ir tada šis pradėjo klausinėti visų jų kur šio telefonas. Jis nežinojo kur M. telefonas ir į tą klausimą negalėjo šiam atsakyti, nes jis nematė kaip dingo M. telefonas. Kiti ten buvę taip pat nieko neatsakė M. apie šio telefoną. Jis nematė kas, kaip ir kada paėmė M. telefoną. Vėliau, kai klasės auklėtoja kvietė juos visus pasikalbėti, tai E. pasakė, kad grąžino tą telefoną M. Kai tą dieną E. ir T. atėjo iš mokyklos, visi pradėjo eiti link sustojimo, kur įlipo į 45-ojo autobuso maršrutą, važiavo visi kartu. Girdėjo, kad M. vis aiškinosi su E. ir T. apie telefoną, tačiau kas būtent ką būtent sakė negirdėjo. E., T. ir M. išlipo „Taikos“ sustojime, o jis važiavo toliau, namo. Kas buvo kai šie išlipo, jis nežino, nes nematė.

Apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad dabar tiksliai neprisimena kada būtent tai buvo, pamena, kad tai jau buvo mokslo metai, kažkurią dieną, kiek pamena, po 4-os pamokos, per pertrauką su savo klasioku M. K. įšėjo iš mokyklos ir nuėjo už mokyklos parūkyti. Kai su M. užėjo už mokyklos pastato, tai ten pamatė jo mokykloje besimokančius E. K. ir T., pavardės nežino. Ar buvo dar kas nors neprisimena. Su M. priėjo prie šių, pradėjo rūkyti, kalbėjosi. Jis kažkokiu momentu atsisuko prisidegti cigaretę ir kai atsisuko, tai išgirdo, kad M. pradėjo sakyti „kur mano telefonas?“. Jis nematė M. telefono pas M. tuomet kai su šiuo ėjo rūkyti. M. telefoną matė per informatikos pamoką, ta pamoka tą dieną buvo ketvirta. Dabar prisiminė, kad tai buvo trečiadienis. Jis nežinojo kur M. telefonas, aplamai nežinojo kodėl M. pradėjo klausinėti apie savo telefoną. Jis neprisimena ar kas nors iš ten buvusių atsakinėjo M. į šio klausimus. Kiek pamena, M. savo telefono niekur neieškojo. Po kažkiek laiko grįžo į mokyklą. Pamena, kad M. tada skolinosi iš kažkurios klasiokės, kurios būtent nepamena, telefoną, bet kam šis tai darė, jis nežino, šis jam apie tai nesakė. Nepamena ar M. prašė jo paskolinti šiam telefoną. Jis nematė, kad tuomet kai su M. atėjo už mokyklos parūkyti, kad prie M. E. ar T. būtų priėję labai arti, nematė, kad E. ar T. ką nors darytų M. E. ir T. stovėjo šalia M. Visi tada stovėjo netoliese vienas kito. Nematė, kad E. ar T. imtų M. telefoną. Tą dieną kartu su M. važiavo namo, kartu važiavo E. ir T. Jis neprisimena ar tada M. su šiais kalbėjo apie savo telefoną. Jis nežino ir negali pasakyti kur dingo M. telefonas, nes to momento nematė. Žino, kad M. telefonas atsirado, nes matė tą telefoną pas šį. Tačiau kaip, kokiu būdų tas telefonas pas šį atsirado, jis nežino. Tą dieną nei T., nei E. jam M. telefono nerodė. Jis nematė M. telefono nei pas E., nei pas T. nei tą dieną, nei jokią kitą dieną. Nei E., nei T. jam apie M. telefoną nieko nepasakojo. Jis M. telefono neėmė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad šių mokslo metų pradžioje, galimai 2012-09-05 dienos metu jis su E. K. ir A. Š. jų mokyklos - (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos - kieme, laukė kol pasibaigs pamoka. Kai pasibaigė ketvirta pamoka, prie jų priėjo M., pavardės nežino ir S. K., kurie mokosi jų mokykloje tik kitoje klasėje. M. ir S. išsitraukė cigaretes ir pradėjo rūkyti. Jis nepastebėjo ir negali pasakyti ar M. einant link jų, šis turėjo rankose mobiliojo ryšio telefoną. Š. M. iš dešinės pusės stovėjo jis, o iš kairės pusės stovėjo S., priekyje stovėjo E. Jiems kartu bestovint ir bendraujant, jis, norėdamas pakvailioti, M. apsikabino per kaklą ir labai grietai paleido. Nepastebėjo, kad M. laikytų rankose mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu kai jis buvo apsikabinęs M., prie M. iš priekio priėjo E. K., tačiau ką šis darė priėjęs prie M. jis nematė ir pasakyti negali. Po poros minučių, kai jis jau paleido M., M. pasakė, kad dingo šio telefonas. M. tada pardėjo sakyti, kad telefoną paėmė jis. Iš pradžių jis pagalvojo, kad M. juokauja. Bet M. tada jau pradėjo kaltinti visus kitus buvusius kartu, tačiau visi aiškino, kad telefono neėmė. Jis neištraukinėjo iš M. rankų mobiliojo ryšio telefono ir kur dingo M. telefonas jis nežinojo. Po 10 minučių M. išėjo į mokyklą, o jie visi keturi liko stovėti toje pačioje vietoje. M. išėjus, E. atsegė savo kuprinę ir jiems parodė joje gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną, kiek pamena, telefonas buvo rožinės spalvos. E. nieko neaiškino apie tą telefoną, bet jis tada suprato, kad tai M. telefonas. E., rodydamas telefoną, juokėsi, ištraukė telefoną iš kuprinės ir tą telefoną išjungė, bet SIM kortelės neišiminėjo. Telefonas liko E. kuprinėje. Po poros minučių prie jų priėjo M., šis tada buvo su kitu telefonu ir pasakė, kad skambina į savo telefoną. Tada M. pasakė, kad šio dingęs telefonas išjungtas. Paaiškinti kodėl jis nepasakė M. apie tai, kad šio telefonas pas E. jis negali. Po to, visi penki, kartu ir M., pradėjo eiti link stotelės, kad važiuoti namo. Troleibuse bendravo, M. vis sakydavo, kad atiduotų telefoną. Pavažiavę troleibusu, visi išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje ir pasuko link namų. M. paėjo kartu su jais, vis prašė atiduoti telefoną, tačiau ir tada niekas neprasitarė, kad M. telefonas pas E. Tada M. apsisuko ir išėjo link savo namų. Priėję savo namus, jie išsiskirstė ir daugiau to įvykio apie telefoną neaptarinėjo. Vėliau E. pasakė, kad tą M. telefoną pakėlė nuo žemės, nes tas telefonas iškrito M. tuomet kai jis buvo šį apkabinęs. Kada ir kokiu būdu E. paėmė M. telefoną jis nematė. Tą pačią dieną jį iš mokyklos paėmė policijos pareigūnai. Jis žino, kad policijos pareigūnai rado telefoną pas E.

2012-09-11 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 2220s“, IMEI Nr. 356991045262045 (b. l. 12), kuris pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai K. J. (b. l. 13).

Esant šiame nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad E. K. kaltė pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą įrodyta. Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. K. liudytojų A. Š., S. K., T. K. parodymai, telefono apžiūros protokolas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. E. K. veika yra tyčinė, baigta, todėl ji kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. K. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, baustas administracine tvarka (b. l. 79), mokosi, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, yra (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, pagal pateiktą šios vidurinės mokyklos 2012-09-24 charakteristiką charakterizuojamas iš esmės teigiamai (b.l. 94), jokių duomenų, kad po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką, nėra. Atsižvelgtina į tai, kad E. K. pagrobė nedidelės vertės (190 Lt) svetimą turtą (mobilaus ryšio telefoną).

Kaltinamasis nukentėjusiojo asmens atsiprašė, turtinė žala nukentėjusiajai K. J. nepadaryta. Iš byloje esančios taikos sutarties matyti, kad E. K. susitaikė su nukentėjusiuoju M. K. ir jo įstatymine atstove K. J. ir jiems atlygino 100 Lt neturtinę žalą. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir prokurorė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tokiai pozicijai pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, byla jam nutrauktina. Tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė, į E. K. asmenybę – jis tris kartus baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtinos Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 - 305, 307-308 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti E. K. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams.

Įpareigoti E. K. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą ir uždrausti jam be auklėjamojo pobūdžio priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Išaiškinti E. K., kad jam nevykdant auklėjamojo poveikio priemonių ar jas vykdant netinkamai, jam gali būti paskirta daugiau ar griežtesnių auklėjamojo poveikio priemonių, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą (Lietuvos Respublikos BK 89 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.