- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-76-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-76-253/2009
NUTARTIS
2009 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei A. K., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą, jai priteisiant ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei kito turto iš viso už 311 700 Lt ir 58 592 Lt piniginę kompensaciją, atsakovui priteisti ½ dalį gyvenamojo namo su ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei kito turto iš viso už 327 994 Lt; priteisti iš atsakovo po 150 Lt kas mėnesį jai išlaikymą iki gyvos galvos; palikti jai santuokos metu turėtą pavardę bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą 1976 m. lapkričio 6 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 296, tarp A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) konstatuodamas, jog šeima iširo dėl A. K. kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; padalijo santuokoje įgytą turtą ir ieškovei A. K. asmeninėn nuosavybėn priteisė 8 450 Lt vertės turto; atsakovui A. K. asmeninėn nuosavybėn priteisė 30 410 Lt vertės turto; priteisė iš A. K. A. K. 11 425 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančio turto didesnę dalį; priteisė A. K. iš A. K. išlaikymą po 50 Lt kas mėnesį nuo 2007-10-08 iki jos gyvos galvos arba santuokos sudarymo. Kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti kaltės atvejai, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, tarp jų ir žiaurus sutuoktinio elgesys su kitu sutuoktiniu. Liudytojos I. L., V. S. patvirtino, jog A. K. ne kartą į darbą yra atėjusi užverktomis akimis ir su mėlynėmis, jos žinojo, kad ieškovė bijojo atsakovo. Atsakovas pripažino prieš ieškovę 3 kartus vartojęs fizinį smurtą ir nepaneigė ieškovės liudytojų nurodytų faktų. Sutuoktiniai kartu negyveno ir šeiminių ryšių nepalaikė daugiau negu metus laiko, jiems kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl teismas santuoką nutraukė, konstatuodamas, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis). Šalys pripažino, jog gyvendamos santuokoje iš bendrų lėšų įsigijo turto už 38 860 Lt, (neskaitant gyvenamojo namo su priklausiniais), šis turtas laikytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas tarp šalių pagal jų susitarimą (CK 3.88 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Civilinio kodekso 3.117 straipsnis numato, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios, todėl iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį teismas priteisė 10 980 Lt kompensaciją (38 860 Lt : 2 – 8 450 Lt). Ieškovė prašė jai priteisti 40 000 Lt kompensaciją kaip jos asmenines lėšas, gautas dovanojimo sutartimi ir panaudotas bendram turtui – gyvenamajam namui įsigyti. Nors ieškovė pateikė dovanojimo sutartį, įrodančią, jog 1999-11-18 iš V. B. gavo dovanų 40 000 Lt, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šie ieškovės asmeniniai pinigai buvo panaudoti bendram turtui įsigyti ar pagerinti, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją atmetė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas pripažino, jog bendram turtui – namui įsigyti buvo panaudotos asmeninės A. K. lėšos – 490 Lt ir 400 Lt, todėl ½ dalis šių lėšų – 445 Lt priteista iš atsakovo. Nustatyta, jog gyvenamasis namas ir priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso A. K. ir A. K., todėl ieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį, atmestas. Buvusio sutuoktinio išlaikymas yra įstatyme numatyta prievolė ir gauti išlaikymą buvęs sutuoktinis turi teisę, jei jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankami save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jei jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Nustatyta, kad ieškovės darbingumo lygis yra 40 procentų, jai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, širdies nepakankamumas, t. y. ji ribotai darbinga dėl sveikatos būklės. Orientacinis išlaikymo reikalingumo kriterijus yra minimali mėnesio alga, todėl išlaikymą ir jo dydį lemia ieškovės gaunamos pajamos. Ieškovė nurodė, jog gauna 630 Lt pensiją, iš kurios, kaip patvirtina įrašai medicininiame pažymėjime, apie 150 Lt per mėnesį turi skirti vaistams įsigyti, likusi suma yra skiriama būsto, maitinimosi, apsirengimo poreikiams patenkinti, nes kitų pajamų ieškovė neturi, ir yra nepakankama. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, jog ieškovės nuosavybė yra ½ dalis namų valdos, kurią šalys įvertina 300 000 Lt, nutraukus santuoką, jai tenka turto kartu su kompensacija už 19 430 Lt, tačiau turtas neteikia reguliarių papildomų pajamų. Atsakovo deklaruotos 2007 metų pajamos yra 10 000 Lt, t. y. kas mėnesį tektų po 830 Lt, jo nuosavybė taip pat yra ½ dalis namų valdos, nutraukus santuoką jam teko ½ dalis turto, t. y. abiejų sutuoktinių turtinė padėtis yra panaši, priteisus ieškovės prašomą 150 Lt išlaikymą, atsakovas pats neturėtų lėšų deramai gyventi. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovas, prekiaudamas turguje pagal patentą, turi žymiai didesnes pajamas, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tai, jog ieškovė turi du pilnamečius vaikus, kuriems taip pat tenka pareiga išlaikyti savo paramos reikalingus tėvus, nustatytas 50 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos dėl dovanotų pinigų, didesnės prekių vertės ir išlaikymo dydžio panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas priteisė per mažą sumą ieškovės išlaikymui, nes ji, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad vaikai gera valia skiria jai išlaikymą. Priteisus iš atsakovo 50 Lt kas mėnesį jos išlaikymui, jai neužteks pinigų pragyventi, nes vien vaistams jai reikia 150 Lt per mėnesį. Nors jai ir priklauso ½ dalis namo, ji ten negali gyventi dėl netinkamo atsakovo elgesio ir neturi galimybės nusipirkti butą, todėl yra priversta nuomotis. Teigia, kad atsakovas turėtų skirti jos išlaikymui 150 Lt per mėnesį. Nurodo, kad nesutinka su santuokoje įgyto turto – prekių – įvertinimu. Ji vėliau išsiaiškino, kad buvo nurodytą 10 procentų sumažinta prekių kaina, todėl tikslinga išreikalauti iš atsakovo prekių įsigijimo dokumentus. Teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl 40 000 Lt kompensacijos priteisimo. Motinos dovanoti pinigai buvo panaudoti sumokėti už nupirktą sklypą su jame pastatytais pastatais (garažu, stogine). Už atsakovo nurodytus uždirbtus pingius jie nebūtų galėję įsigyti nekilnojamojo turto. Jei teismas būtų išreikalavęs prekių įsigijimo dokumentus ir nustatęs tikrąją prekių kainą bei priteisęs kompensaciją už dovanotais pinigais padidintą turto vertę, ieškovei tektų 21 116,50 Lt didesnė kompensacija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei iš pateiktų įrodymų padarė teisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ieškovė ginčija Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos dėl dovanotų pinigų, didesnės dalytino turto – prekių – vertės ir priteistino iš buvusio sutuoktinio išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliantės skunde išdėstytų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė jai priteisti 40 000 Lt kompensaciją kaip jos asmenines lėšas, gautas iš V. B. pagal 1999-11-18 dovanojimo sutartį ir panaudotas bendram turtui – gyvenamajam namui įsigyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti šį reikalavimą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šie asmeniniai pinigai buvo panaudoti bendram turtui įsigyti ar pagerinti. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bylose, kuriose kyla ginčas dėl sutuoktinio indėlio į bendrąją jungtinę nuosavybę, vertinama ne tik pinigų dovanojimo sutartis, kuri buvo pateikta deklaruojant turtą Mokesčių inspekcijoje, bet ir patikrinama, ar apie šias dovanas žinojo kitas sutuoktinis, ar jos buvo panaudotos turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įgyti ar sukurti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas paaiškino, kad ieškovės ir jos motinos sudaryta 40 000 Lt dovanojimo sutartis buvo surašyta todėl, kad sutuoktiniai galėtų įrodyti, iš kokių pinigų statomas namas. Nurodė, kad ieškovės motina tokių pinigų neturėjo, tokią pačia dovanojimo sutartį su savo tėvais buvo sudaręs ir atsakovas, tačiau jis patvirtino, jog pinigai nebuvo gauti nė iš vienų tėvų. Bylos duomenimis, ieškovės motina V. B. 1999 m. lapkričio mėnesį, sudarydama 40 000 Lt pinigų dovanojimo sutartį, buvo 78 metų amžiaus. Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėja, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo – namo statybos, ir tai galėtų būti pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys pačios pasidalijo nekilnojamąjį turtą ir įregistravo Registrų centre bendrosios dalinės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (kuriam įsigyti ieškovė teigia panaudojusi 40 000 Lt asmeninių lėšų) ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis – po ½ dalį. Sutuoktiniai bendru susitarimu nusistatė ir įregistravo gyvenamojo namo nuosavybės dalis, šių dalių ir nuosavybės pagrindo ieškovė neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje esantys įrodymai nelemia išvados, kad 40 000 Lt, kaip dovana, buvo perduoti ieškovei ir panaudoti bendram šalių turtui įsigyti. Tokią išvadą būtų galima daryti tik prielaidos forma. Tačiau teismo sprendimas prielaida negali būti grindžiamas (CPK 263, 265 straipsniai). Įvetinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog didesnė tikimybė, kad ieškovė negavo 40 000 Lt iš V. B. pagal 1999-11-18 dovanojimo sutartį, nei juos gavo ir panaudojo bendram turtui – gyvenamajam namui įsigyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimui panaudotas asmenines lėšas atmestas pagrįstai (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog prašydama priteisti iš atsakovo 150 Lt kas mėnėsį mokamą išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad vaikai gera valia ją išlaiko. Kadangi vien vaistams jai reikia 150 Lt per mėnesį, iš atsakovo priteistų 50 Lt kas mėnesį jos išlaikymui pragyventi neužteks. Nors jai ir priklauso ½ dalis namo, ji ten negali gyventi dėl netinkamo atsakovo elgesio ir neturi galimybės nusipirkti butą, todėl yra priversta nuomotis ir atsakovas turėtų skirti jos išlaikymui 150 Lt per mėnesį. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino ieškovei išlaikymo dydį, įvertino, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 630 Lt pensija, atsakovo ganamos pajamos per mėnesį yra 830 Lt. Kadangi orientacinis išlaikymo reikalingumo kriterijus yra minimali mėnesio alga, priteisus iš atsakovo visą prašomą 150 Lt sumą išlaikymui būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės ir nebūtų užtikrinti jo minimalūs poreikiai. Šalių kas mėnesį gaunamų pajamų dydis skiriasi 200 Lt, ir nors ieškovė įrodė, kad kas mėnesį apie 150 Lt skiriama vaistams ir jai lieka 480 Lt, tačiau taip pat patvirtino, kad prie jos išlaikymo prisideda ir jos vaikai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę, į išlaidas vaistams ir įvertinęs būtinybę ieškovei tenkinti bent minimalius savo poreikius, priteistina iš atsakovo išlaikymo suma laikė 50 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada. Ieškovė nurodė, kad negali gyventi kartu su atsakovu tame pačiame name, todėl yra priversta nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, tačiau nepateikė teismui šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti su bendro turto – prekių vertinimu, tačiau, bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo bendro dalytino turto – prekių sąrašas ir vertė 2008-01-16 buvo nustatyta ir suderinta šalių raštišku susitarimu, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. P. bei liudytojui B. P., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškovė, tiek jai atstovaujanti advokatė sutiko su sutartu prekių vertinimu. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie kitokią, nei šalių bei teismo nustatyta, prekių vertę.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl remiantis ieškovės A. K. apeliacinio skundo motyvais keisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.