- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-270/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- N. J.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir pagal BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, bei vadovaujantis BK 64 str.1, 3 d. iš dalies pridėjus neatliktos ankstesniuoju 2003-06-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui), 2007-06-19, apie 23 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Veterinarijos Akademijos, esančios Tilžės g. 18, Kaune, M. P. automobilyje „Mazda MX-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė pastarajam 5 kartus į krūtinės bei 2 kartus į veido sritis ir pagrobė automobilyje tarp priekinių sėdynių buvusį nukentėjusiojo M. P. mobilaus ryšio telefoną „Samsung D 520“, kurio vertė - 400Lt. Šiais veiksmais nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.
Be to, N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-06-19, 24 val. iki 2007-06-20, 4 val. 20 min. vežiojo nukentėjusįjį M. P. minėtu automobiliu po Vilijampolės mikrorajoną Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo iš nukentėjusiojo M. P. perduoti šiam priklausantį turtą – automobilį „Mazda MX-3“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) perrašant pas notarą N. J. vardu automobilio nuosavybės dokumentus, grasino sumušti, vežioti nukentėjusįjį iki ryto, vartojo fizinį smurtą, pastumdamas jį prie kiosko, esančio Varnių g. 15, Kaune, suduodamas kumščiu ne mažiau 10 kartų į šonus, ne mažiau 5 kartus spirdamas į šonus automobilių stovėjimo aikštelėje prie Veterinarijos Akademijos Tilžės g.18, Kaune. Šiais veiksmais nuteistasis N. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str.2d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008-09-15 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistojo manymu, teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir nepamatuotai netaikė švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės. Nurodo nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojęs.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su plėšimo kvalifikacija. Teigia tik paėmęs tarp automobilio sėdynių buvusį telefoną ir išėmęs jo SIM kortelę.
N. J. manymu, neatitinka tikrovės nukentėjusiojo M. P. parodymai, kad šis jo bijojo, nes tokiu atveju M. P. būtų nesutikęs jo pavežti. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo E. V. parodymus. Minėtas liudytojas važiavo kartu su juo ir nukentėjusiuoju, o kai pastarasis automobilyje likdavo vienas, galėjo netrukdomas pabėgti, tačiau to nepadarė. Pasak E. V. , M. P. neprašė jo paleisti. Susitarimo perrašyti automobilį – nebuvo.
Nuteistasis N. J. pripažįsta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, tačiau teigia galėjęs suvokti savo elgesį, atsimena, kokius veiksmus atliko. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisme prisipažino, jog reikalavo perrašyti automobilį, dėl to nuoširdžiai gailisi.
Apeliantas pažymi, kad teisiamas antrą kartą, tačiau pirmą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Yra jauno amžiaus ir nori gyventi sąžiningai, ateityje nenusikalsti, mokytis, dirbti. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė – ilgalaikė, todėl norėtų, kad ji būtų sušvelninta.
Nuteistasis mano, kad esant išvardintoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas BPK 311 str. 2 d., 312-313 str., 326 str. 3 d. pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo N. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis N. J. , panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo turtą – mobiliojo ryšio telefoną (BK 180 str. 1 d.) bei neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodamas, vertė M. P. perduoti jam (nuteistajam) automobilį Mazda MX-3 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 181 str. 2 d.). Tokią teismo išvadą visiškai patvirtina nuteistojo M. J. bei nukentėjusiojo M. P. parodymai, kiti bylos įrodymai.
Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo eigoje nuteistasis N. J. keitė parodymus (2 t., b.l. 5-7; 9-10; 13; 15-16; 19; 167-172), tačiau teisiamajame posėdyje sutiko su nukentėjusiojo M. P. papasakota įvykių eiga ir prisipažino, kad prieš paimdamas pastarojo telefoną grasino: „neduosi – gausi“, po to, gąsdindamas, jog sumuš, reikalavo perrašyti automobilį jo vardu, sudavė iš viso 2-3 kartus delnu į veidą, 2 kartus kumščiu į šoną, krūtinę, 3-4 kartus spyrė į šonus, pastūmė. Neneigė sakęs, kad vežios nukentėjusįjį tol, kol šis perrašys automobilį. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme prisipažinęs savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, neneigė, kad jo elgesys atimant telefoną bei reikalaujant perrašyti automobilį kėlė nukentėjusiajam baimę (2 t., b.l. 168-169).
N. J. įvykdytų nusikaltimų, dėl kurių jis pripažintas kaltu, aplinkybes patikimai patvirtino nukentėjusysis M. P. , kuris nuosekliai parodė, kad prieš paimdamas telefoną, N. J. sudavė jam 2 kartus kumščiu į veidą, kelis kartus į krūtinę. Vėliau, reikalaudamas perrašyti automobilį, iš viso sudavė 3 kartus kumščiu į veidą, 1 kartą į krūtinę, spyrė 1-2 kartus į šoną, pastūmė, grasino, kad vežios visą naktį. Apelianto teiginys, kad nukentėjusysis neturėjo pagrindo jo bijoti – neatitinka tikrovės. Tai paneigia M. P. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti išsamūs parodymai, patvirtinantys nuteistojo kaltę. Iš jų seka, kad M. P. sutiko pavežti iš matymo pažįstamą asmenį N. J. , su kuriuo iki tol jokių konfliktų neturėjo, todėl nesitikėjo būti užpultas. Grėsmė ir baimė atsirado tuo metu, kai prieš jį buvo pradėtas naudoti fizinis smurtas, nuteistajam reikalaujant atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, juolab, kad iš liudytojo E. G. žinojo, jog N. J. teistas. Nukentėjusysis paaiškino, kad nebandė bėgti nuo kaltininko tik todėl, kad nenorėjo nuteistajam palikti savo automobilio (jo prarasti).
Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtino ir liudytojas E. V. (2 t., b.l. 184-186).
Teismo medicinos specialisto išvada M. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b.l. 18).
Taigi, kolegija konstatuoja, kad minėti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu N. J. panaudojo fizinį smurtą, todėl apeliacinio skundo priešingi teiginiai apie tai – nepamatuoti. Nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. bei 181 str. 2 d. – pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. J. bausmes, laikėsi BK 54 str. 2 d. reikalavimų. Apkaltinamajame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nuteistasis padarė du tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis (BK 180 str. 1 d.), o kitas - sunkus (BK 181 str. 2 d.). Abu nusikaltimai yra baigti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad N. J. 2003 m. yra teistas už nužudymą – labai sunkų nusikaltimą (2 t., b.l. 79-83), 2007-02-02 teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 2 metų 4 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir netrukus, tai yra, praėjus maždaug 4 mėnesiams po minėto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neišnykus teistumui, padarė skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad N. J. yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, išvadų nedaro ir nesitaiso. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad N. J. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, jam nustatytas girtumas – 1,95 % promilių (2 t., b.l. 30). Nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką teisingai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Už įvykdytą plėšimą (BK180 str. 1 d.) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už turto prievartavimą (BK 181 str. 2 d.) paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra lygi atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taigi, teisėjų kolegija mano, kad paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimo aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Skiriant galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 63 str. nustatytų taisyklių nepažeidė.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, koks yra teisinis pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, tačiau kolegija negali sutikti su šiuo apelianto prašymu, jis yra nepagrįstas, nes nėra BK 62 str. 1 d. numatytų sąlygų visumos, kurių pagrindu gali būti skiriama švelnesnė, negu įstatyme numatyta bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. J. pats savo noru neatvyko ir nepranešė policijos pareigūnams apie padarytas nusikalstamas veikas, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui jų išaiškinti. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę (2 t., b.l. 5-7; 9-10; 13; 15-16; 19) ir prisipažino tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 167-172). Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto jaunas amžius, deklaruojamas noras gyventi sąžiningai, ateityje nenusikalsti, mokytis, dirbti, nėra tos aplinkybės, kurioms esant turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, juolab, kad padaryti tyčiniai nusikaltimai bei ankstesnis teistumas apibūdina jį neigiamai, kaip nedarantį reikiamų išvadų ir sąmoningai nesitaisantį bei pavojingą visuomenei asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nuteistajam N. J. nėra pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatų. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas BK 62 straipsnio įtvirtintais pagrindais yra teismui suteikta galimybė, bet ne pareiga.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, paremtoms bylos įrodymų visuma, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo N. J. apeliacinį skundą.