Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
1S-26-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos

1 S – 26 – 491 / 2015 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamosios V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, išsiskyrusios, nedirbančios, neteistos,

skundą dėl 2014 m, gruodžio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas V. Č. paskyrė suėmimą vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdama laisvėje ji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamoji prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, jog turi gyvenamąją vietą, pažada niekur nesislapstyti ir nebėgti, o taip pat netrukdyti procesui ir nedaryti įtakos su šiuo ikiteisminiu tyrimu susijusiems asmenims. Pabrėžia, jog gyvena nuosavame būste, ūkiškai, yra registruota darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpą. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad ji ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Įtariamoji nurodo, kad dėl tiriamo nusikaltimo nėra kalta ir jį darant nedalyvavo.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

V. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. įtariama tuo, kad 2014-12-21 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama bendrininkų grupe su K. Č. ir V. L., išgertuvių metu dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. D. į galvos sritį ir kitas kūno vietas ir taip tyčia jį nužudė.

Susipažinus su teismui pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis matyti, kad įtariamoji savo kaltę neigia, tvirtina iš vis nedalyvavusi konflikte, kurio metu buvo nužudytas žmogus. Šiai dienai surinkti pirminiai duomenys – tai kitų įtariamųjų, liudytojų S. G., L. G. parodymai – leidžia įtarti, kad įtariamoji gali būti prisidėjusi prie šio nusikaltimo padarymo, tačiau jie labai prieštaringi, ypač dėl įtariamosios kaip šio nusikaltimo bendravykdytojos veiksmų įvykio metu.

Apylinkės teismas suėmimą įtariamajai skyrė nurodęs visus tris BPK 122 str. 1 d. numatytus šios kardomosios priemonės pagrindus. Iš tiesų, suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnysis teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, kas jau ir minėta anksčiau, tokių duomenų yra, nors jie ir labai prieštaringi.

Matyti, kad įtariamoji iš tiesų turi gyvenamąją vietą ir kaip galima suprasti iš duomenų byloje gyvena ūkiškai. Ji registruota darbo biržoje, gauna pašalpą. Matyti ir tai, kad tiek jos dukra, tiek sūnus, įtariamasis K. Č., iki įvykio gyveno, o dukra – iš šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau su dukra ji nepalaiko jokių santykių. Iš ties galima sutikti ir su tuo, kad įtariama V. Č. yra labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, vien šių duomenų skundą nagrinėjančio aukštesnės instancijos teismo vertinimu nepakanka pagrįsti suėmimo būtinumą dėl to, kad ji, būdama laisvėje, gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

V. Č. anksčiau neteista, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo iškeltos baudžiamosios bylos, todėl tvirtinti, kad ji, būdama laisvėje, galėtų daryti bet kokius naujus nusikaltimus taip pat nėra jokio pagrindo. Taigi, ir šis suėmimo skyrimo pagrindas (BPK 122 str. 1 d. 3 p.) tiek prokurorės prašyme, tiek skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas visiškai nepagrįstai, nepateikus jokių jį patvirtinančių faktinių duomenų.

Tačiau, iš bylos matyti, kad įtariamoji, kaip pati tvirtino nebūdama įvykio metu labai neblaivi, galėjo ne tik matyti patį konfliktą, apie kurį ji šiuo metu vengia duoti aiškesnius parodymus, ne tik jį aktyviais veiksmais skatinti ir kurstyti, tačiau ir slėpti nusikaltimo įkalčius, t.y. padėti atsikratyti nužudyto V. D. lavono, naikinti bute nusikaltimo pėdsakus ir pan. Kita vertus, matyti ir tai, kad konfliktas bute galimai prasidėjo dėl jos 100 Lt vagystės, kuria jį įtarė V. D., bei dėl šio galimai prieš ją bei prieš gretimai gyvenančią V. L. seserį naudoto fizinio smurto, apie kurį ji užsiminė savo girtam sūnui bei V. L.. Kadangi tai vis tik pirminė šio įvykio tyrimo stadija ir duomenys apie konflikto priežastis bei nusikaltimo motyvai dar nėra iki galo aiškūs bei pakankamai informatyvūs, juos dar reikia užfiksuoti atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pati gi įtariamoji gyvena tame pačiame name su bylos liudytojais, vienu iš įtariamųjų, todėl yra pagrindo manyti, kad šioje, t.y. pačioje pirminėje įvykio stadijoje, ji būdama laisvėje gali realiai trukdyti procesui, t.y. bandyti paveikti liudytojus, ją kaltinančius parodymus duodančių kitų įtariamųjų artimuosius. Taigi, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas šiuo atveju yra ir jo pakanka pripažinti, kad suėmimas įtariamajai galėjo būti paskirtas.

Esminiai šio nusikaltimo įkalčiai bei pėdsakai šiuo metu jau yra surinkti, t.y. apžiūrėta įvykio vieta, transporto priemonė, kuria buvo išgabentas V. D. lavonas, bei paties lavono radimo vieta, todėl teigti, kad įtariamoji galėtų suklastoti, paslėpti ar sunaikinti reikšmingus bylai daiktus pagrindo taip pat nėra.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytą apygardos teismas šalina skundžiamoje nutartyje BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodytus suėmimo V. Č. skyrimo pagrindus ir pripažįsta, kad BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu jai suėmimas skirtas pagrįstai ir teisėtai. Įvertinus įvykio aplinkybes, įtariamosios poziciją, veikos, kuria jį įtariama, pavojingumą, jos asmenybę, šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti šių priemonių tikslus, numatytus BPK 119 str., nėra galimybės, todėl įtariamoji turi būti suimta. Viešojo intereso apsauga šiuo atveju turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Skundo argumentai esminių apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamosios V. Č. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus