Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams A. K. ir R. M., jų gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S. ir D. S. įstatyminei atstovei J. S., jos atstovui advokatui Juozui Kuncai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Širvintų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB Vilniaus betono demontavimo technika, šiuo metu nedirba, teistas 2016 m. sausio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

R. M., gimusi (duomenys neskelbtini)Ukmergės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbanti L. R. kalakutų ūkyje darbininke, neteista,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

A. K. mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. K. 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val. 30 min., būdamas daugiabučio namo, esančio Širvintų r., kieme, smurtavo D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu: tyčia viena ranka paėmęs D. S. už galvos, o kita ranka tyčia paėmęs E. S. už sprando ir, taip laikydamas abu mažamečius, sutrenkė juos galvomis, tuo padarydamas E. S. kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešinės užausinės srities nubrozdinimą, krūtinės ląstos priekinės sienos poodinę kraujosruvą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to A. K. liepė sėsti D. S. ir E. S. į automobilį ir juos atvežė į savo mamos R. M. namus, esančius Širvintų r.

Toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus A. K., bendrininkaudamas kartu su savo motina R. M., jos namuose, tyčia paėmė D. S. už drabužių ties krūtine, jį pakėlė nuo grindų ir trenkė į sieną, po ko D. S. nukrito ant grindų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. K. tyčia gulinčiam D. S. vieną kartą koja spyrė į dešinį šoną ties klubu, tuo padarydamas jam dešinio skruosto, dešinio dilbio poodines kraujosruvas, dešinio dilbio, nugaros odos nubrozdinimus. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

R. M. mušdama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

R. M. 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val. 30 min., bendrininkaudama kartu su savo sūnumi A. K., pastarajam pirmiausia panaudojus fizinį smurtą prieš D. S., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir vėliau mažamečius atvežus į R. M. priklausančius namus, esančius Širvintų r., pastaroji tyčia du kartus sudavė ranka E. S. per veidą, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val. 21 min. jam paskambino jo mama R. M. ir pasakė, kad S. primušė jo sesers dukrą A. S.. Jis greit atvažiavo pas mamą savo automobiliu, išsiaiškino, kas nutiko, ir nuvažiavo į J. S. kiemą. Jis norėjo S. pagauti, kadangi žinojo, kad atvažiuoja policija ir norėjo, kad būtų išsiaiškinta, kodėl jie primušė mergaitę. Kai įvažiavo į jų kiemą, E. ir D. S. pabėgo į tvartą. Pirmiausiai jis pagavo E. S.. Jis berniuką apkabino žemiau pečių ir jį pakėlė, o po to griežtesniu balsu pasakė D. S., kad ateitų pas jį. D. S. atėjo pats. Jis E. S. nunešė į savo automobilį, o D. S. atėjo ir atsisėdo pats. Tada jis juos abu nuvežė pas R. M. į kiemą. Berniukams pasakė eiti į vidų, jie nesipriešino ir nuėjo. Prieš vaikus jis jokių veiksmų neatliko, jų niekas nemušė. Vaikai galėjo susitrenkti galvomis, jam vedant juos į automobilį arba sėdant į automobilį. Vienas vaikas atidarinėjo dureles, kitas buvo kairėje pusėje. Jam atrodo, kad vaikai susitrenkė galvomis. Jis nuvažiavo ir paėmė iš namų mergaitės tėtį S. S. ir jam pasakė, kas atsitiko. Berniukai sėdėdami maldavo nekviesti policijos, atsiprašinėjo A. S.. R. M. namuose jis jokių veiksmų neatliko, vaikų į sieną netėškė. R. M. veiksmų vaikų atžvilgiu nematė. Civilinius ieškinius jis pripažino iš dalies, sutiko atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir 500 Eur neturtinę žalą vaikams.

Kaltinamoji R. M. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val., į jos namus, adresu (duomenys neskebtini), atbėgo verkdama A. S. ir pasakė, kad E. su D. S. ją primušė. Mergaitė buvo labai išsigandusi, stipriai verkė. Ji paskambino savo sūnui A. K., iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Po kiek laiko atvažiavo jos sūnus A. K. ir kažkur vėl išvažiavo. Po 5 min. jis grįžo su abiem S. Jie užėjo į namus ir D. S., pamatęs ją su A. S., kluptelėjo ant kelių ir pradėjo atsiprašinėti, prašė, kad nekviestų policijos. E. S. atsiprašinėjo stovėdamas. Ji tikrai nemušė nei vieno vaiko. Abu berniukai atsisėdo šalia A. S. ir visi laukė policijos pareigūnų. A. K. atvežė mergaitės tėvą. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Medikams apžiūrint A. S., ji išgirdo, kad į namus įlėkė J. S., kuri pradėjo rėkti ant savo vaikų. Ji matė kaip D. S. sėdėjo panarinęs galvą, o E. S. sėdėjo normaliai. Ji berniukų tikrai nemušė, kad vaikai būtų sumušti, ji nepastebėjo. Su civiliniais ieškiniais ji nesutiko ir prašė juos atmesti.

Nukentėjusysis E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad su D. S. ir A. S. žaidė „Monopolį“ koridoriuje, antrame aukšte, jų namų laiptinės koridoriuje ir A. S. juos abu su broliu visaip išvadino. Kai baigė žaisti, A. S. ėjo pas bobulę, o jis ir D. S. ją pasigavo ir daužė su bokso pirštine, kad taip neskaudėtų. A. S. iš jų išsilaisvino ir pabėgo pas bobulę. Po to atvažiavo A. S. dėdė A. K.. D. S. kapojo malkas, o jis stovėjo prie jo. Jie abu pabėgo už tvarto, bet A. K. juos abu vis tiek pagavo. A. K. juos tempė paėmęs už drabužių ir vesdamas juos sutrenkė galvomis. Jis ir D. S. abu apsiverkė, nugriuvo. Nuo smūgio galvomis jam atsirado dešiniame smilkinyje mėlynė. A. K. juos nuo žemės pakėlė, nuvedė prie mašinos, sakė sėstis, o jie bijojo ir įsėdo. Po to A. K. nuvežė juos pas savo mamą R. M.. Jiems užėjus į R. M. namus, R. M. kelis kartus trenkė jam per veidą su delnu už tai, kad jie primušė A. S.. Jam skaudėjo, jis išsigando. Po to A. K. pakėlė D. S. už drabužių ir trenkė į sieną. D. S. nugriuvo apsiverkė ir nuėjo atsisėsti. Tada A. K. truputį pakėlė jį, bet netrenkė, paleido. Jie atsiprašė iš pat pradžių, kai juos atvežė. Jiems atsiprašinėti niekas neliepė, jie atsiprašinėjo patys, bet atsiprašymo nepakako, tada pradėjo daužyti. D. S. klaupėsi ant žemės, kad jo nemuštų, o jis sėdėjo ir atsiprašinėjo. A. K. D. S. „pendelį“ į užpakalį spyrė. A. K. buvo žiauriai įsiutęs. Atvykus policijos pareigūnams, A. K. Jam ir D. S. rodė kumštį, kad jie nepasakytų, kad juos primušė. Tada atėjo jų mama, kuri ant jų rėkė dėl to, kad primušė A. S.. Eidami kartu su mama namo, jai papasakojo, kas atsitiko, už tai mama iškvietė medikus D. S.. Jis verkė, jam skaudėjo galvą (b.l. 29-30).

2016 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. E. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padaryta kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės užausinės srities odos nubrozdinimas, krūtinės ląstos priekinės sienos poodinė kraujosruva) (b.l. 25).

Nukentėjusysis D. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis, jo brolis E. S., A. S. ir dar vienas brolis K. S. žaidė „Monopolį“. Žaisdami jie prisiminė, kad A. S. juos dažnai negražiai vadina, ir sugalvojo atkeršyti. Jis jai spyrė į šoną, o E. S. jai davė su bokso pirštinėmis du ar tris kartus į nugarą. A. S. atsistojo, kažką suburbuliavo, nubėgo prie babos namų ir pradėjo „staugti“, rėkė, verkė. Jos baba iškvietė sūnų A. K. ir jam pasakė, kad jie primušė A. S.. A. K. atvažiavo į jų kiemą. Jis skaldė malkas. A. K. liepė jiems ateiti. Jis su E. S. atėjo pas A. K.. Tada A. K. juos abu paėmė už drabužių ir tempė - jį laikė už galvos, o E. S. už sprando ir juos sutrenkė galvomis vieną į kitą. Jam pataikė į smilkinį, o E. S. į kaktą. Jam buvo guzai, buvo silpna, nes skaudėjo. Guzas buvo ir pas E. S.. Tada A. K. juos nusivežė pas savo mamą į namus. Kai jie įėjo į tuos namus, jiems A. K. mama nieko nesakė, ji E. S. daužė per veidą daug kartų, stipriai mušė, o jį jos sūnus paėmė už drabužių krūtinės srityje, pakėlė ir trenkė į sieną, po to paleido ir jis nukrito, po to dar jam spyrė į šoną, o kai jis atsiklaupė jam vėl spyrė į šoną ir jis vėl nukrito. A. K. liepė jam atsiprašyti A. S., liepė klauptis, bet jis nesiklaupė, o atsisėdo. Atsisėdęs atsiprašė A. S.. Kai A. K. mušė jį, tai matė ir Andriaus mama ir A. S.. Tada A. S. baba iškvietė policiją. Policija pradėjo su jais kalbėtis. A. K. jam ir E. S. rodė kumštį - taip liepė tylėti, grasino, kad jie nesakytų nieko policijai. Po visko jie nuėjo namo ir mamai papasakojo, kad juos mušė. Mama jam iškvietė greitąją pagalbą, jam buvo smegenų sukrėtimas, buvo silpna ir jį nuvežė į Santariškes. Po sumušimo jam skaudėjo šoną, ant smilkinio buvo guzai (b.l. 40-41).

2016 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. D. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padarytas dešinio skruosto, dešinio dilbio poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio, nugaros nubrozdinimai) (b.l. 35-36).

Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. kovo 14 d., apie 18 val., jos sūnūs D. ir E. S. laiptinėje žaidė monopolį su kaimyne A. S.. Po kiek laiko per buto langą ji pamatė, kad D. S. skaldo malkas, o E. S. stovi šalia. A. S. tuo metu šalia nebuvo. Vėliau ji matė, kad atvažiavo A. K., kuris Džiugą ir E. S. įsisodino į automobilį ir kažkur išvažiavo. Prievartos vaikų atžvilgiu ji nepastebėjo. Vaikai patys įlipo į automobilį, A. K. vaikų netempė. Po kelių minučių jis vėl grįžo į jų kiemą savo automobiliu ir pasiėmė A. S. tėtį S. S.. Po kokių 5 min. į jų daugiabučio kiemą įvažiavo policijos automobilis, kuris nuvažiavo į netoliese gyvenančios R. M. kiemą. Ji nuėjo paskui. Įėjus į R. M. namus, pamatė, kaip vienas šalia kito sėdėjo jos sūnūs - E. S. buvo apsiverkęs, o D. S. nulenkęs galvą ją laikė rankomis. Dar name buvo A. K., greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, R. M., A. S. ir jos tėvai. Jai papasakojo, kad jos sūnūs primušė A. S.. Ji pradėjo barti savo sūnus, kad jie negerai pasielgė. Ji paėmė abu savo sūnus ir einant namo vaikai papasakojo, kas nutiko. Jiems grįžus namo, kai D. S. nusiėmė nuo galvos rankas, ji pamatė, kad jo smilkiniuose buvo guzai. E. S. nebuvo didelių sužalojimų, skaudėjo kaktą, buvo guzas ant kaktos, veide įbrėžimai. Tuo metu pas juos jau buvo atėjusi kaimynė V. D., kuri pamačiusi D. S., iškvietė medicinos gydytojus ir jie jos vaiką išvežė į Santariškes. Kitą dieną D. S. atvežė į Širvintų ligoninę, kur jį paguldė stebėjimui. Jos abiems vaikams buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Būnant pas R. M. namuose ji nežinojo, kad jos vaikai buvo sumušti. Prašo priteisti neturtinę žalą solidariai iš kaltinamųjų vaikams po 200 Eur. Baigiamųjų kalbų metu ji žalos dydį nurodė po 1800 Eur ir 1500 Eur D. S. ir E. S., ir 800 Eur sau.

Liudytojas Rolandas Romanovskis teismo posėdžio metu parodė, kad jam dirbant kartu su kolega Evaldu Juzėnu buvo gautas iškvietimas, kad du nepilnamečiai sumušė savo draugę. Nuvykę rado du nepilnamečius ir nukentėjusiąją. Atvyko greitoji pagalba, kuri mergaitę išsivežė į ligoninę. Po to atėjo tų berniukų motina. Ji puolė į isteriją, verkė, rėkė ant jų. Paskui motina abu berniukus išsivedė. Kūno sužalojimų ant berniukų ir mergaitės vizualiai iš karto nesimatė. Berniukų veidai buvo natūraliai raudoni, nubrėžimų nesimatė. Berniukai buvo susinervinę, verkė. Paklausus, kas įvyko, jie nebendravo, sėdėjo nuleidę galvas, nieko nepasakojo. Apie vartotą smurtą jie nieko nepasakojo.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. kovo mėnesį ji apie 19 val. atvažiavo pas mamą pasiimti savo sūnaus. Tame pačiame name gyvena J. S. su savo 6 vaikais. Būnant kieme, ji išgirdo, kaip J. S. savo bute kažko rėkia, verkia, sako, kad pasikars, kad daugiau nebegali ir taip toliau. Ji sunerimo ir nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. J. S. pasakė, kad jos vaikai primušė A. S.. Tada ji nuėjo į vaikų kambarį ir pamatė, kad E. S. žaidė kompiuteriu, jam ant kaktos vienoje vietoje buvo raudona žymė, o D. S. gulėjo savo lovoje susikniaubęs į pagalvę. Ji vaikų paklausė, kas atsitiko, o E. S. pasakė, kad juos primušė „ūpa“. Ji suprato, kad A. K., kadangi jį kaime pravardžiuoja „ūpa“. Atsikėlęs D. S. pradėjo sakyti, kad jam temsta akyse. Tada ji pamatė, kad jo veidas raudonas ir akys raudonos. Ji J. S. pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą, jeigu jau vaikui temsta akyse. Ji nėra mačiusi ar girdėjusi, kad J. S. muštų savo vaikus, ji už jų blogą elgesį tik bara juos.

2016 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. sumušimo, kadangi nėra nusikalstamo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje požymių, nes asmuo neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (b.l. 69-71).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

A. K. ir R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes jie mušdami sukėlė mažamečiams fizinį skausmą, o A. K. padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiųjų E. ir D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, specialistų išvadomis, liudytojų J. S. ir liudytojos V. D. parodymais. Kaltinamasis A. K. kaltu dėl tyčinių smurtinių veiksmų prieš vaikus, kuriais jiems buvo padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, neprisipažino. Jis pripažino tik tai, kad jis vaikus vedė, nešė prie mašinos ir juos išvežė. Kaltinamasis nurodė, kad smurtas vaikų atžvilgiu galėjo būti atsitiktinis, jie galėjo netyčia susidaužti galvomis ir patirti skausmą. Kaltinamoji R. M. savo kaltės nepripažino visiškai. Kaltinamųjų teiginius, kad jie vaikų nemušė, paneigia E. ir D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiami berniukai nurodė visas įvykio aplinkybes, net ir tas, kurios jiems yra nepalankios, tai yra, kad jie mušė A. S., todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. E. ir D. S. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir iš esmės sutampa. Berniukai paaiškino įvykio aplinkybes, tai yra, kad į kiemą atvažiavus A. K. jie abu pabėgo už tvarto, bet A. K. juos pagavo, paėmęs už drabužių tempė ir vesdamas į automobilį juos sutrenkė galvomis. Po to A. K., nuvežęs juos į R. M. namus, namo viduje pakėlė D. S. už drabužių ir trenkė į sieną, D. S. nukritus ant žemės, spyrė jam į šoną, o R. M. kelis kartus trenkė E. S. per veidą delnu. Sumuštus vaikus, jų sužalojimus matė kaimynė V. D., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą, taip pat mama liudytoja J. S.. Specialistų išvadose nurodyta, kad E. ir D. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Duomenų, kad vaikai buvo sužaloti kitų asmenų, ar susižalojo patys nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. K. ir R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įstatyminės atstovės J. S. atstovas advokatas Juozas Kunca pateikė prašymą papildyti kaltinimą BK 146 straipsnio 2 dalimi. Prašymas netenkintinas. Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad tenkinti advokato prašymą nėra pagrindo, kadangi nebuvo padaryta nurodyta nusikalstama veika. Sutiktina su prokuroro išsakyta pozicija, kad berniukai nėra šio nusikaltimo objektas, kadangi jie jaunesni nei 14 metų amžiaus. Taigi nebuvo šio nusikaltimo sudėties.

Teismas nenustatė kaltinamųjų A. K. ir R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė bendrininkaudami, o prokuroras šią aplinkybę prašo pripažinti sunkinančia. Byloje yra įrodyta, kad R. M. namuose vaikus mušė abu kaltinamieji, beveik tuo pačiu metu ir dėl tos pačios priežasties, todėl darytina išvada, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė bendrininkaudami, kas pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamajame akte prokuroras nenurodė ir teismas nenustatė.

Bausmių skyrimas.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Byloje nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis A. K. teistas vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis). Už smurtinio pobūdžio nusikaltimus jis nebuvo teistas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad A. K. administracine tvarka baustas 27 kartus, paskutinį kartą 2016 m. balandžio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalį (b.l. 94-95), priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje jis nėra įrašytas (b.1. 87-88), pagal gyvenamąją vietą skundų negauta (b.l. 100). Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad būtent šis kaltinamasis atliko daugiausia smurtinių veiksmų vaikų atžvilgių, juos atvežė pas kaltinamąją R. M., kur toliau smurtavo. Būtent jo smurtiniais veiksmais buvo padaryti sužalojimai. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimą A. K. padarė po to, kai sužinojo, kad nukentėjusieji sumušė jo mažametę giminaitę, t.y. tai buvo jo reakcija, kuri nors ir buvo neteisėta, buvo į neteisėtus nukentėjusiųjų veiksmus. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, ankstesnės baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Jam skirtina pati griežčiausia atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis yra darbingas, gali dirbti, jis iš esmės suprato savo veiksmų pavojingumą, nors ir neišdrįso jų visiškai pripažinti, sutinka atlyginti žalą, todėl teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėdamas, taikant atitinkamas pareigas (LR BK 75 straipsnis).

Kaltinamoji R. M. teisiama pirmą kartą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, kad ji administracine tvarka nebausta (b.l. ), priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje ji nėra įrašyta (b.1. 109-110), pagal gyvenamąją vietą skundų negauta (b.l. 116). Savo veiksmais kaltinamoji sukėlė tik fizinį skausmą vienam vaikui, sužalojimų jam jį nepadarė. Jos nusikalstami veiksmai taip pat buvo reakcija į nukentėjusiųjų vaikų smurtinius veiksmus prieš jos anūkę. R. M. skirtina pati švelniausia bausmė- bauda, kuri skirtina arčiau minimalaus dydžio.

Civilinių ieškinių išsprendimas.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 237,33 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo, kurią prašė priteisti iš A. K.. Nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisęs kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Teismo posėdžio metu A. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino. Iš jo priteisiami 237,33 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo.

Nukentėjusiųjų E. ir D. S. įstatyminė atstovė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš abiejų kaltinamųjų priteisti D. S. 2800 Eur, E. S. 2500 Eur, o J. S. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, kad abu vaikai dėl jų sveikatos sutrikdymo, laisvės suvaržymo patyrė ne tik skausmą, bet ir buvo labai išgąsdinti. Dėl nusikalstamos veikos (smurto, išgąsdinimo ir dvasinių išgyvenimų, vaikų baimės, pažeminimo, nežinios, kas su jais bus daroma, kai buvo suvaržyta jų laisvė) vaikai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismo posėdžio metu vaikų įstatyminė atstovė žalos dydį sumažino iki 200 Eur vaikams, o sau žalos atlyginimo atsisakė. Baigiamųjų kalbų metu ji vaikams prašė priteisti po 1800 Eur ir 1500 Eur, ir 800 Eur sau.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vaikų įstatyminė atstovė šioje byloje neturėjo tvirtos pozicijos dėl vaikams ir jai padarytos neturtinės žalos dydžio. Įstatyminė atstovė nėra nukentėjęs asmuo šioje byloje, be to teismo posėdžio metu ji apskritai abejojo dėl neturtinės žalos jai padarymo ir atlyginimo reikalingumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad įstatyminė atstovė patyrė stresą įvykio metu didesne dalimi dėl savo vaikų elgesio nepilnametės mergaitės atžvilgiu. Dėl išvardintų aplinkybių neturtinės žalos atlyginimas įstatyminei atstovei J. S. nepriteistinas.

Vaikai buvo sumušti ir patyrė fizinį skausmą dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų, todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikai jaučia patirto smurto pasekmes. E. S. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, po įvykio jis žaidė žaidimus ir buvo ramus, o D. S. visiškai pasveiko dėl padarytų jam sužalojimų. Kaip ir nurodyta aukščiau, vaikai betarpiškai prieš įvykį patys sumušė kaltinamųjų mažametę giminaitę, todėl susijaudinę ir išsigandę buvo ir dėl įvykio, pasekmių dėl savo neteisėtų veiksmų. Turtinė žala padaryta vaikams nebuvo. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, D. S. priteisia 100 Eur, o E. S. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai ir kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2016 m. sausio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams ir 8 MGL dydžio baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigas:

- atsiprašyti E. S. ir D. S. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pradėti dirbti ir dirbti per bausmės vykdymo atidėjo laiką ir

- dalyvauti elgesio pataisos programoje per bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 2 MGL, t.y. 75,32 Eur bauda, kurią ji privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 237,33 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimą.

E. S. ir D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš A. K. ir R. M. E. S. 100 Eur, o D. S. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį J. S. valdys uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

6 vienetus DVD-RW laikmenų su apklausos įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.