Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tikrinamasis laikotarpis) buvo tinkamai nustatęs dalykinių santykių (operacijų) stebėseną, nes veikdamas kaip valiutos keitimo operatorius įprastai dalykinių santykių su klientais neužmezga, kadangi klientai atlieka vienkartinio pobūdžio operacijas grynaisiais be intencijų ir (ar) įsipareigojimų bendradarbiauti su pareiškėju verslo, profesiniais ar komerciniais tikslais tęstinį laikotarpį, todėl jis negali būti baudžiamas už netinkamą dalykinių santykių stebėsenos reglamentavimą. Nei Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir PPTFPĮ), nei Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 „Dėl Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (redakcija, galiojusi iki 2023 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Nurodymai), nenumato pareigos finansų įstaigų vadovams ar valdyboms tvirtinti dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos procedūrų. Be to, procedūrą gali parengti žemesnio lygio finansų įstaigos darbuotojai, pavyzdžiui, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (toliau – ir PPTFP) pareigūnas. Nustatant, ar Įstaiga tinkamai vykdė PPTFPĮ, svarbu išsiaiškinti, ar Įstaiga turėjo procedūrą ir jų laikėsi, o koks Įstaigos organas ar darbuotojas parengė ir patvirtino stebėsenos procedūras, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl Įstaigos atsakomybės. Administracinė atsakomybė už teisės aktuose nenustatytų pareigų nevykdymą yra negalima.

2.2. Sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė pareigą pareiškėjo vadovui ar valdybai tinkamai patvirtinti dalykinių santykių ir operacijos stebėsenos procedūras, nepaisydamas to, kad ši pareiga pareiškėjui nenumatyta teisės aktuose. Pareiškėjas nurodytus dokumentus paruošė, su jais supažindino darbuotojus ir juos taikė praktikoje. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimų procedūrų, reglamentuojančių dalykinių santykių (operacijų) stebėseną, turiniui, pareiškėjas negali būti baudžiamas už jam nežinomų reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu didžiąja dalimi atitiko operacijų stebėsenos reglamentavimui iškeltus reikalavimus, todėl Sprendime nustatyti reglamentavimo trūkumai yra nepagrįsti. Pareiškėjas vidinių tyrimų atlikimo tvarką ir kokiais kriterijais vadovaudamasis atlieka ir dokumentuoja vidinius tyrimus, numatė PPTFP priemonių vykdymo tvarkos apraše, kuriame nurodyta, kokiais atvejais atsakingi pareiškėjo darbuotojai atlieka ir raštu dokumentuoja vidinius tyrimus, o detalią tyrimų vykdymo eigą detalizavo Kliento veiklos tyrimo instrukcijoje. Be to, pareiškėjas momentinės ir retrospektyvios stebėsenos (kiekvienos atskirai) taisykles (atrankos kriterijai, scenarijai), įskaitant ir momentinę bei retrospektyvinę stebėseną vykdančio pareiškėjo darbuotojo veiksmus, numatė PPTFP priemonių vykdymo tvarkos apraše. Kadangi, kol nenustatytas skaidymo atvejis, valiutą keičiančio asmens tapatybė nėra nustatoma, pareiškėjas neturi galimybių įdiegti sisteminės stebėsenos, todėl momentinę stebėseną realiuoju laiku vykdo pareiškėjo darbuotojas, atliekantis valiutos keitimo operaciją ir vertinantis, ar šiuo metu atliekantis valiutos keitimo operaciją asmuo nekeitė tą pačią dieną kitos pinigų sumos.

2.3. Pareiškėjas, vykdydamas valiutos keityklos operatoriaus veiklą, tinkamai vykdė momentinę ir retrospektyvinę dalykinių santykių (operacijų) stebėseną, kai valiutos keitimo operacijos neviršijo 3 000 Eur, nes, kaip to reikalauja PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas, užtikrino, kad veikloje būtų nustatoma kliento tapatybė prieš keičiant valiutą grynaisiais pinigais, jei operacijos vertė lygi 3 000 Eur ar ją viršija.

2.4. Nors atsakovas teigė, kad pareiškėjas privalo nustatyti savo klientų tapatybę jiems atliekant bet kokios vertės sandorius, tam, kad pareiškėjas galėtų patikrinti, ar jo klientas per parą atliko kelias valiutos keitimo grynaisiais pinigais operacijas, kurių suma lygi arba viršija PPTFPĮ nustatytą ribą (3 000 Eur), nes priešingu atveju pareiškėjas negalėtų patikrinti, ar jo klientų operacijos per parą neviršija nustatytos ribos, tačiau, pareiškėjo nuomone, atsakovas tokią išvadą daro aiškindamas PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalies 5 punktą, o toks aiškinimas prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjas nenustatydavo klientų tapatybės, kurių vienkartiniai valiutos keitimo sandoriai grynaisiais pinigais neviršijo 3 000 Eur sumos ar ją atitinkančios sumos užsienio valiuta, nebent nustatydavo, kad atliekami keli susiję, o tokią teisę pareiškėjui suteikia PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pasak pareiškėjo, atsakovo aiškinimas reiškia, kad valiutos keityklų operatoriai privalo tikrinti ir nustatyti savo klientų tapatybę vykdant bet kokios vertės sandorius (net nuo 1 cento), tačiau tai reikalautų daug papildomų, kai kuriais atvejais neproporcingai didelių resursų (papildomų darbuotojų, informacinių sistemų, komunikacijos priemonių ir t. t.), kadangi valiutos keitimo operacijos užtruktų ilgiau, reikėtų prašyti asmens dokumento, tapatybės duomenis vesti į sistemą, joje tikrinti, ar tas pats asmuo per paskutinę parą neatliko daugiau valiutos keitimo operacijų toje (o gal net ir kitoje) finansų įstaigoje ir t. t. Pareiga atlikti tokius veiksmus dėl bet kokios vertės operacijos tokiam verslui kaip pareiškėjo, kurio didžiąją dalį valiutos keitimo operacijų (tikrinamuoju laikotarpiu – (duomenys neskelbtini)) sudarė operacijos iki 3 000 Eur, būtų nepakeliama administracinė našta. Pareiškėjui negali būti užkrauta perteklinė pareiga tikrinti, ar tas pats klientas, kuris viename pareiškėjo skyriuje atlieka vienkartinę operaciją, kurios suma neviršija 3 000 Eur, per paskutinę parą kitoje to paties pareiškėjo skyriaus kasoje, pareiškėjo skyriuje ar net kitoje finansų įstaigoje neatliko daugiau susijusių operacijų, kurių bendra suma per parą yra daugiau nei 3 000 Eur. Pareiškėjas tikrina, kiek tai protingai įmanoma, ar tas pats asmuo neatlieka valiutos keitimo sandorio skaidymo, siekdamas dirbtinai išvengti tapatybės patikros, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Kaip numatyta pareiškėjo Pinigų plovimo prevencijos operacijų įvykdymo pagal PPTFP reikalavimus instrukcijoje ir PPTFP priemonių vykdymo tvarkos apraše, tą pastebėjęs kasininkas(-ė) patikrina tokio asmens tapatybę. Pareiškėjo PPTFP priemonių vykdymo tvarkos aprašas numato, kad pareiškėjo atsakingi darbuotojai stebi, ar klientas neskaido operacijų tikslu išvengti tapatybės nustatymo, ir pastebėtą (nustatytą) skaidymo atvejį laiko įtartina pinigine operacija. Pareiškėjas nurodė, kad darbuotojų mokymų PPTFP srityje medžiaga apima operacijų skaidymo, siekiant išvengti tapatybės nustatymo, požymių aptarimą. Taigi, reikalavimas pareiškėjui kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, keičiantis valiutos už mažiau nei 3 000 Eur, per paskutinę parą neatliko daugiau susijusių operacijų, yra perteklinis, kadangi tai būtų įmanoma įgyvendinti tik nustatant bet kokio dydžio sandorį vykdančio asmens tapatybę ir suvedant jį į informacinę sistemą (renkant jo asmens duomenis).

2.5. Pareiškėjas pervertino savo veiklos modelį ir nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2 000 Eur nuleido grynųjų pinigų keitimo operacijos vertės ribą, nuo kurios tikrintina kliento tapatybė. Nors atsakovas Sprendime nurodė, kad neva pareiškėjas „neidentifikavo potencialių operacijų skaidymo atvejų“, pareiškėjo nuomone, atsakovas darė prielaidą, kad jis turėjo atlikti papildomą šių operacijų stebėseną, analizę ir (ar) vykdyti vidinius tyrimus. Teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga finansų rinkos dalyviams atlikti operacijų stebėseną, analizę ir (ar) vykdyti vidinius tyrimus tais atvejais, kai tokios operacijos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti turinčios potencialių skaidymo požymių, bet iš tiesų nėra susijusios, juo labiau – kaupti tokių stebėsenos / analizės / tyrimo įrodymus. Pareiškėjas vykdo realią susijusių operacijų patikrą, o nustačius, kad kelių susijusių operacijų vertė siekia 3 000 Eur, yra atliekama detalesnė jos patikra. Atsakovas pateikė savo tariamai nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau ne pačias faktines aplinkybes, nes atsakovo teiginys, kad pareiškėjas neidentifikavo potencialių operacijų skaidymo atvejų, yra nepagrįsta atsakovo prielaida. Pareiškėjas įrankį „(duomenys neskelbtini)“ naudojo momentinei stebėsenai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje tikrindavo ne tik kliento vardą ir pavardę, bet ir asmens kodą, tačiau teisės aktai nenustato jokių veiksmingumo kriterijų, kuriuos pareiškėjo momentinei operacijų stebėsenai naudojama duomenų apsikeitimo sistema „(duomenys neskelbtini)“ (ar bet kokia kita sistema) turėtų atitikti, be kita ko, teisės aktai nenustato teisinių reikalavimų tokiai procedūrai, todėl atsakovas negali bausti už neegzistuojančių teisinių reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjas akcentavo, kad teisės aktai nenustato jo vykdomos retrospektyvios operacijų stebėsenos efektyvumo kriterijų, todėl pareiškėjas negali įvertinti, kokį efektyvumo kriterijų turi atitikti. Pareiškėjas neturi pareigos pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą nustatyti klientų, kurių vienkartinės operacijos neviršija 3 000 Eur, tapatybės prieš tokius sandorius (išskyrus susijusių operacijų, viršijančių šią ribą, atveju). Pareiškėjo verslo modelis yra orientuotas į klientus, keičiančius valiutą 3 000 Eur neviršijančiomis sumomis, tokios operacijos sudaro net (duomenys neskelbtini) proc. aptarnaujamų operacijų. Pareiškėjas iš didžiosios dalies šių klientų nei pagal savo vidinius dokumentus, nei pagal teisės aktų reikalavimus neturėjo pareigos prieš jų aptariamas operacijas ar jų metu gauti lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus, neturėjo atlikti ir vidinio tyrimo dėl jų, kadangi didžioji dalis šių operacijų (17 iš ataskaitoje minimų 21) neviršijo 15 000 Eur, t. y. sumos, nuo kurios, pagal pareiškėjo vidinius dokumentus, turėtų prašyti kliento paaiškinimų dėl lėšų kilmės ir tai pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas ėmėsi pakankamai veiksmų, siekdamas įvertinti klientų lėšų kilmei pagrįsti gautus dokumentus, o pavieniai ir atsitiktiniai veiklos trūkumai negali užtraukti poveikio priemonės, o ypač piniginės baudos.

2.6. Pareiškėjo įdiegta stebėjimo sistema buvo pritaikyta jo, veikiančio kaip elektroninių pinigų įstaiga, turinčios ribotos veiklos licenciją, veiklos pobūdžiui. Pareiškėjas buvo nubaustas už trūkumus, vykdant veiklą pagal elektroninių pinigų įstaigos licenciją, nepraėjus nė metams nuo veiklos pagal šią licenciją vykdymo pradžios, nors atsakovas yra įsipareigojęs pirmaisiais ūkio subjekto veiklos vykdymo metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašė deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų, o (duomenys neskelbtini) patvirtino savo įsipareigojimą minėtos deklaracijos toliau laikytis, t. y. atsakovas įsipareigojo pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais netaikyti šiam subjektui poveikio priemonių (baudų, veiklos ribojimo ir kitų), identifikavus pažeidimus, visų pirma nustatyti tinkamą terminą pažeidimams ištaisyti, kuris, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęsiamas. Tačiau atsakovas nesuteikė tinkamo termino tariamiems pažeidimams ištaisyti, bet iš karto skyrė poveikio priemonę, tokiu būdu pažeisdamas savo deklaracijoje nurodytą įsipareigojimą ir teisėtų lūkesčių principą. Tikrinamuoju laikotarpiu galioję teisės aktai neapibrėžė tokios stebėsenos efektyvumo sąvokos ir matavimo būdo, todėl pareiškėjas negali suprasti, kokį efektyvumo kriterijų turi atitikti. Be to, tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas nevykdė aktyvios elektroninių pinigų įstaigos veiklos, todėl pareiškėjo taikomi scenarijai negalėjo sugeneruoti didelio skaičiaus įspėjimų. Patikrinimo metu pareiškėjas buvo pradėjęs vykdyti elektroninių pinigų įstaigos veiklą, todėl neturėjo nusistovėjusios nuolatinės reikšmingos klientų bazės. Esant tokioms aplinkybėms neįmanoma įvertinti stebėjimo sistemos pritaikomumo (efektyvumo), nes tinkamai įvertinti stebėsenos scenarijų efektyvumą galima tik įsigilinus į Įstaigos faktiškai vykdomą veiklą, tačiau atsakovas to nepadarė.