- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- I-2949-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01318-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. 2015-02-25 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–10).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012-07-09 iki 2014-11-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 129, 143, 149,169, 170, 173, 191, 287, 318, 385, 255, 256. Paaiškino, kad anksčiau dirbo Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) pareigūnu – Ukmergės sukarintoje priešgaisrinėje dalyje ir Anykščių sukarintoje priešgaisrinėje dalyje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie nėra buvę ar esami pareigūnai, nesilaikant suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatų. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnams žodžiu nurodė, jog buvo VRM pareigūnas, tačiau į tai Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuolat bijojo, jog kitiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sužinojus, kad pareiškėjas buvo VRM pareigūnas, su juo bus „susidorota“. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo diskriminuojamas socialinės padėties atžvilgiu, jautė nuolatinę baimę ir stresą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2012-07-09 atvyko į Lukiškių TI-K, tačiau nenurodė, jog buvo Vidaus reikalų sistemos pareigūnu, todėl, skiriant jį į kamerą, nebuvo taikomas Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nustatytas reikalavimas laikyti jį atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Apie tai, kad pareiškėjas buvo VRM pareigūnas, Lukiškių TI-K sužinojo tik 2014-11-05, ir perkėlė pareiškėją į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 378 kartu su suimtaisiais, kurie yra (buvo) valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Pažymėjo, kad per visą pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K dėl netinkamų laikymo sąlygų. Mano, kad Lukiškių TI-K administracija galiojančių teisės aktų nepažeidė, kadangi asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, pats pareiškėjas apie tai nepranešė, o įstaigos administracija apie tai buvo informuota tik 2014-11-05. Teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (b. l. 32–34).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 46, 50–52).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2012-07-09 iki 2014-11-01 kartu su kitais asmenimis, kurie nėra (nebuvo) valstybės tarnautojai.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-07-09 ir buvo paskirtas į kamerą Nr. 139 (b. l. 23). Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 str. nustatyta tvarka.
Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis tokių izoliavimo reikalavimų: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nepilnamečius skirstant į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes; 3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų; 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 10) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 str. 5 d., – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 11) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.
Pareiga laikyti suimtuosius ar nuteistuosius, buvusius ar esamus valstybės politikus, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojus atskirai nuo kitų nuteistųjų įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 3 d.
BVK 70 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą – dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas (b. l. 17–22). Pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent dėl to, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose su kitais asmenimis, kurie nėra (nebuvo) pareigūnai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad nuteistieji gali tyčiotis ir žaloti nuteistus ar suimtus buvusius pareigūnus, todėl, jei aplinkybė apie pareiškėjo pareigas taptų žinoma kitiems, su pareiškėju kartu suėmime laikomiems / kalinamiems asmenims, tai galėtų padaryti atitinkamai neigiamą įtaką kitų įkalintų asmenų elgesiui su pareiškėju. Įstatymų leidėjas minėtose teisės normose ir nustatė tokių asmenų laikymo / kalinimo atskirai režimą, kad būtų išvengta nurodytos situacijos (LVAT 2013-01-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012).
LVAT minėtame 2013-01-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 taip pat pabrėžė, kad už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai dėl pareiškėjo veiksmų, nepateikiant informacijos apie ankstesnę tarnybą, neatleido Lukiškių TI-K nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-07-09 iki 2014-11-05 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie izoliavimo reikalavimų nesilaikymo įtaką pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo VRM pareigūnas, jis galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, kad kiti Lukiškių TI-K laikomi asmenys gali siekti jam pakenkti fiziškai ar psichologiškai. Atsakovės atstovas atsiliepime iš esmės nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis turėjo pagrindą laikotarpiu nuo 2012-07-09 iki 2014-11-05 jaustis nesaugiai būdamas Lukiškių TI-K kamerose su asmenimis, kurie nėra (nebuvo) pareigūnai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, gavus informaciją apie jo tarnybą, buvo operatyviai perkeltas į kitą kamerą, nesant duomenų apie nuteistųjų / suimtųjų izoliavimo režimo nesilaikymo įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 15 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.