Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėja, nesutikdama su pateiktu raštu, pateikė skundą Komisijai. Taigi Komisija 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Z. R. skundą patenkino, panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Atitinkamai administracija atsižvelgusi į Komisijos sprendime išdėstytus argumentus, 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ išsamiai atsakė į pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą, tačiau pareiškėja nesutikdama dar kartą kreipėsi į Komisiją.

Nurodo, kad su Sprendimu nesutinka, nes Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, Sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą. Taigi dėl šių priežasčių Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.

Pažymi, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir Pardavimo taisyklių 3.1.1 papunkčiu sodininkų bendrijose esantys nauji sklypai bendrijos nariams gali būti parduodami dviem atvejais: jei jie buvo suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba jei jie yra teisėtai naudojami įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Taigi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijos ribose, kurios nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 1446V „Dėl sodininkų bendrijos „Statyba“ žemės pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Potvarkis). Akcentuoja, jog sodininkų bendrijos „Statyba“ suplanavimo projekto sprendiniuose greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nėra suplanuoto žemės sklypo, kurį bendrijos nariai galėtų pirkti pasinaudoję Pardavimo taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodytomis išimtimis, t. y. nėra sklypo, kuris yra suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir (arba) naudojamas įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Nurodo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka (toliau – ir Taisyklės). Taigi Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Atitinkamai Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taip pat pagal Taisyklių 49 punkto nuostatas mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Pardavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Akcentuoja, kad Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Taigi įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Pažymi, kad kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro griovys. Taigi, jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Paaiškina, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį sudaro siaura juosta. Pastebi, jog vien tik formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą.

Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris dar kartą išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje turimo sodininkų bendrijos „Statyba“ generalinio plano kopiją ir nustatė, kad dalis laisvos valstybinės žemės ploto būtų už sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijos ribų ir neatitiktų Pardavimo taisyklių 3.1 papunkčio nuostatų, nes šiame papunktyje nurodytos nuostatos suponuoja, kad įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus galima pirkti tik, kai jie yra mėgėjų sodo teritorijos ribose.

Pažymi, kad dalis pareiškėjos prašyme nurodyto pageidaujamo pirkti laisvos valstybinės žemės ploto, kurį sudaro siaura juosta yra sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijos ribose, tačiau Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais: valstybiniai, privatūs ar išnuomoti žemės sklypai, keliai (gatvės) ir miškų sklypai, o sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

Paaiškina, jog Komisija sutiko su jos skundo argumentu, kad atsakovė nesiaiškino įsiterpusio sklypo atitikties Pardavimo taisyklių 2 punkte nustatytai apimčiai, kada įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaranti siaura juosta pripažintina atitinkanti Pardavimo taisyklių 2 punkte įvardytą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Taigi atsakovė įpareigota pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, atsakovė 2022 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vėl nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Nurodo, jog šiame sprendime atsakovė jau pripažino, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį sudaro siaura juosta. Tačiau atsakovė pakartotinai atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo Projektą. Atitinkamai pareiškėja pateikė Komisijai antrą skundą, kurį Komisija taip pat tenkino.

Nurodo, jog atsakovė skunde teismui jau pripažįsta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp pareiškėjos Sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį yra siaura juosta. Tačiau atsakovė nurodo, kad neva „vien tik formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą.“ Pažymi, jog toks atsakovės teiginys nėra pagrįstas, nes vien formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams pakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti jos prašymą. Akcentuoja, jog įsiterpęs plotas atitinka ir teisės aktų nustatytus kriterijus, kurių pakanka priimti sprendimą tenkinti jos prašymą, o atsakovės teisės aktų ir faktinių aplinkybių interpretacija neatitinka teisės aktų nuostatų bei diskriminuoja pačią pareiškėją.

Teigia, kad net tuo atveju, jeigu dalis įsiterpusio ploto ir būtų už sodo bendrijos „Statyba“ teritorijos ribų, ji prašo prijungti tik sodo bendrijos teritorijoje esantį įsiterpusį plotą, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ir gatvės apsaugos teritorijų. Pažymi, kad įsiterpusio valstybinės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio tarp jos sodo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kelių (gatvių), t. y., plotis neviršija 10 metrų, todėl laikytina, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta, jos plotas nėra didesnis už jos sodo sklypo plotą, prašomas prijungti plotas yra sodo bendrijos teritorijoje, todėl atitinka Pardavimo taisyklių 2 punkto nuostatas.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė skunde teismui pripažįsta, jog įsiterpęs plotas, kurį prašoma pagal Schemą prijungti (suprojektuoti prijungimui prie pareiškėjos Žemės sklypo) yra sodo bendrijos „Statyba“ teritorijoje. Taigi Žemės sklypo plane pagal atliktus kadastrinius matavimus matyti sodo bendrijos teritorijos riba (tvora), prieduose pridėtos nuotraukos taip pat patvirtina faktinę sodo bendrijos teritoriją, kurią turi atitikti ir iškarpa, todėl yra įrodyta, kad įsiterpęs plotas, kurio atžvilgiu ji pateikė prašymą, yra mėgėjų sodo bendrijos „Statyba“ teritorijoje. Pažymi, jog atsakovė pripažįsta, kad dalis įsiterpusio ploto yra sodo mėgėjų teritorijoje, nenurodydama, kokia tai dalis. Taigi net tuo atveju, jeigu dalis įsiterpusio ploto nepatektų į sodo bendrijos „Statyba“ teritoriją, įsiterpęs plotas, kuris yra sodo mėgėjų bendrijos „Statyba“ teritorijoje ir kurio atžvilgiu ji pateikė prašymą pagal Schemą, turėtų būti prijungtas (suprojektuotas prijungimui) prie jos sodo žemės sklypo.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) sodai turėjo bendro naudojimo keliuką, kurio dalis, esanti prie (duomenys neskelbtini), analogiška įsiterpusiam plotui, buvo prijungta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o kitą dalį, kurią sudaro įsiterpęs plotas greta (duomenys neskelbtini), ji taip pat nori prijungti prie savo sodo žemės sklypo. Paaiškina, jog kiti sklypų naudotojai naudojasi bendro naudojimo keliu/gatve, o (duomenys neskelbtini) įsiterpusiu plotu naudojasi, jį tvarko ir prižiūri bei jį tvarko ir prižiūri tik ji, o įsiterpęs plotas atitinka Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtą mėgėjiško sodo teritorijos ploto sąvoką.

Akcentuoja, kad Projektų rengimo taisyklių 2.6 punktas numato, kad projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o 49 punktas – Mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Pardavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Pabrėžia, kad atsakovė skunde pripažįsta, kad įsiterpęs plotas atitinka Pardavimo Taisyklių 2 punkto nuostatas, laikytinas įsiterpusiu plotu, plotis tarp pareiškėjos sklypo ir (duomenys neskelbtini) ribos neviršija 10 metrų, įsiterpęs plotas neviršija pareiškėjos sodo žemės sklypo, jos prašomas prijungti įsiterpęs plotas yra sodo bendrijos „Statyba“ teritorijoje ir jos neprašomas joks plotas, kuris būtų už sodo bendrijos teritorijos ribų, kuris įeitų į gatvės (kelio) apsaugos zonas, gatvės ar jos įrenginių/komunikacijų zonas. Atitinkamai atmestinas atsakovės argumentas, kad neva jos prašymas neatitinka Pardavimo taisyklių 3.1 punkto nuostatų. Pažymi, jog atsakovės sprendime naudojama sąvoka „sodininkų bendrijos aplinkinė riba“ apskritai nėra apibrėžta ir naudojama teisės aktuose.

Taip pat akcentuoja, kad pagal Pardavimo taisykles įsiterpę žemės sklypai parduodami, todėl atsakovė, priimdama Sprendimą, kuriuo nepagrįstai atsisakoma organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, neteisėtai apriboja valstybės galimybę gauti papildomų pajamų už Įsiterpusį žemės plotą, o tuo pačiu ir pažeidžia viešąjį interesą.

Pareiškėja Administracijai 2021 m. liepos 1 d. pateikė prašymą leisti pripirkti apie 100 m2 žemės plotą, esantį prie Sklypo. Prie prašymo pridėjo Planą, Schemą, kurioje pažymėjo prie Sklypo esantį norimą įsigyti valstybinės žemės plotą, taip pat Nekilnojamojo turto išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai priklausantis 0.0516 ha ploto, žemės ūkio paskirties sklypas, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, yra SB „Statyba“, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, įregistravimo pagrindas – 2010 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Taigi, Administracija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo prašymo netenkino, t. y. atsisakė organizuoti Projekto rengimą. Pareiškėja Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą tenkino, panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą bei įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą bei priimti VAĮ 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Administracija, vykdydama Komisijos 2022 m. kovo 24 d, sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Z. R. 2021 m. liepos 1 d. prašymą „leisti pripirkti apie 100 m2 žemės plotą, esantį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje pagal pridedamą schemą“. Atitinkamai Administracija priėmė 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administracijos sprendimas). Taigi Administracijos sprendime nurodyta, kad valstybinės žemės perleidimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Vadovaudamasi šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tai reiškia, kad valstybinės žemės pardavimas nėra priskirtas savivaldybės institucijos kompetencijai.

Administracijos sprendime nurodyta, kad pareiškėjos prašyme nurodytą pageidaujamą pirkti laisvos valstybinės žemės plotą ir sudaro siaura juosta ir šis plotas yra sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijos ribose, tačiau Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais: valstybiniai, privatūs ar išnuomoti žemės sklypai, keliai (gatvės) ir miškų sklypai, o sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Taigi laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, nes jį sudaro siaura juosta. Tačiau vien tik formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą. Taigi išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriuje turimo sodininkų bendrijos „Statyba“ generalinio plano kopiją nustatė, kad dalis laisvos valstybinės žemės ploto būtų už sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijos ribų ir neatitiktų Pardavimo taisyklių 3.1 papunkčio nuostatų, nes šiame papunktyje nurodytos nuostatos suponuoja, kad įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus galima pirkti tik, kai jie yra mėgėjų sodo teritorijos ribose. Atitinkamai nustatė, jog tenkinti pareiškėjos prašymo nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjos prašomas prijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos apibrėžties.

Pareiškėja Z. R. pateikė prašymą Komisijai, kuriame prašė panaikinti Administracijos sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti (persvarstyti) pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo Projektą, įvertinti reikšmingus faktinius duomenis bei aplinkybes, susijusias su schemoje pažymėto pareiškėjos pageidaujamo pirkti žemės ploto atitikimu Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), nuostatoms. Atitinkamai Komisija 2022 m. liepos 28 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino Administracijos sprendimą įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atsakovė Administracija, nesutikdama su Komisijos Sprendimu pateikė skundą teismui, nurodydama, kad Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

VAĮ 11 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Kaip nurodoma Administracijos sprendime, sprendimus dėl sklypų pardavimo priima NŽT, tačiau, kaip minėta, pagal VAĮ 11 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektas nėra kompetentingas atlikti tam tikrų veiksmų (priimti sprendimo), jis privalo persiųsti prašymą kompetentingam subjektui.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka šiuo metu galiojančio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 straipsnis) imperatyvų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021, 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2021 ir kt.).

Taigi Taisyklių 2.6 papunktyje numatyta, jog projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 49 punkte numatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti projektą informuojami Pardavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai, be kita ko, parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu (8 straipsnio 7 dalis); sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (9 straipsnio 5 dalis).

Pagal SBĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatas mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Pardavimo taisyklių 25 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos teritoriniam padaliniui pagal šių sklypų buvimo vietą turi pateikti asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinės žemės sklypus, 28 ir 29 punkte nurodyti teritorinio padalinio atliekami veiksmai (NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą suformuoti valstybinės žemės sklypą ir nustatyti žemės servitutus, įregistruoja valstybinės žemės sklypą NTR, parengia sprendimo parduoti valstybinės žemės sklypą projektą bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą formą). Šių taisyklių 33 punkte numatyta, kad teritorinis padalinys parengtą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, jeigu valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, derina su pirkėju. Šis raštu patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis valstybinės žemės sklypo pirkimo sąlygomis. NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju priima sprendimą šį sklypą parduoti. 34 punkte nurodyta, kad jeigu priimamas sprendimas netenkinti prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, sprendime nurodomos priežastys.

SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Mėgėjiško sodo teritorijos ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai, taigi schemoje nurodyti sodo žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) ir įsiterpęs plotas, taip pat esantis sodo teritorijos ribose, darytina išvada, jog atitinka SBĮ minėto straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas pastebi, kad (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypai turėjo bendro naudojimo keliuką, kurio dalis, esanti prie (duomenys neskelbtini), analogiška įsiterpusiam plotui, buvo prijungta prie sklypo (duomenys neskelbtini), o kitą dalį pareiškėja nori prisijungti prie savo sklypo.