Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovės S. V. atstovo advokato Arvydo Aleknos 2009 m. rugsėjo 14 d. prašymu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-8910-255/2009 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo, perdavimo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. rugsėjo 18 d. gautas ieškovės S. V. atstovo advokato Arvydo Aleknos 2009 m. rugsėjo 14 d. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-8910-255/2009 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo, perdavimo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad butas, dėl kurio išlaikymo yra kilęs ginčas šioje byloje, yra Panevėžio mieste, kur gyvena ir pati ieškovė. Ieškovės atstovas nurodo, kad dėl ieškovės amžiaus ir sveikatos būklės jai sudėtinga dalyvauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžiuose. Be to, prašyme teigiama, kad liudytojai taip pat gyvena Panevėžyje. Remdamasis šiais argumentais, ieškovės atstovas mano, kad byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme (CPK 35 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teismas, priimtą savo žinion bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 straipsnyje nurodytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui (CPK 34 str. 1 d.). Tai reiškia, kad civilinę bylą iškėlęs teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovas, paprastai turi iš esmės išnagrinėti prisiimtą bylą. Kartu civilinio proceso teisės normos nustato atvejus, kai byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui. Tokia situacija galima tuomet, kai išanalizavus konkrečios bylos faktines aplinkybes, padaroma išvada, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, arba kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, o byla teisminga teismui, kuriame šis teisėjas dirba, arba, kai nušalinus teisėjus, jų pakeisti tame teisme negalima (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 1, 4 d.). Taigi CPK 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti teisės subjektai turi teisę, siekiant bylos išnagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tačiau tik esant konkretiems faktiniams duomenims, patvirtinantiems bylos perdavimo pagrindo buvimą. Šiais atvejais dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui, sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d.).

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčių aplinkybių svarba. Ieškovės atstovas prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-8910-255/2009 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo, perdavimo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui grindžia tuo, kad butas, dėl kurio išlaikymo yra kilęs ginčas šioje byloje, yra Panevėžio mieste, kuriame gyvena ir pati ieškovė. Ieškovei dėl amžiaus ir sveikatos būklės yra sudėtinga dalyvauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžiuose. Be to, prašyme teigiama, kad liudytojai taip pat gyvena Panevėžyje. Sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo, pažymėtina, kad ieškovės atstovas nepateikė duomenų apie ieškovės sveikatos būklę. Tačiau šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė veda bylą per atstovą – advokatą, kurio profesinė veikla yra teisinės pagalbos teikimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d.). Taigi byloje dalyvaujančio asmens nedalyvavimas teismo posėdyje, nekliudo bylą nagrinėti teisme. Be to, ieškovės atstovas jokiais argumentais ir įrodymais nepagrindė teiginio, jog byloje bus reikalinga apklausti liudytojus ir kad šie asmenys gyvena Panevėžyje (CPK 178 str.). Juo labiau, teismas, esant būtinybei, gali pasinaudoti teismo pavedimo institutu įrodymams surinkti (CPK 173-175 str.). Taip pat būtina pažymėti, kad ši civilinė byla jau yra pradėta nagrinėti, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, joje jau yra įvykę du parengiamieji teismo posėdžiai, o trečiasis parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2009 m. spalio 29 d. 10 val. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nėra teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kitos apygardos teismo teritorijoje, remiantis tuo argumentu, kad ji būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio pirmąja ir antrąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

atmesti ieškovės S. V. atstovo advokato Arvydo Aleknos 2009 m. rugsėjo 14 d. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-8910-255/2009 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių priteisimo, perdavimo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.