- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1760-292/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01058-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
institucijos, teikiančios išvadą, Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 2011-04-29 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 38; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – Z. ir Z.; dukters E. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti išlaikymą iš atsakovo A. Z. dukrai E. Z. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, pradedant nuo 2014-06-01 iki dukrai sukaks pilnametystė, išlaikymą dukrai mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą; įpareigoti atsakovą didinti priteistą išlaikymą, jeigu išlaikymo suma bus indeksuojam LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnametės dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2011-04-29. Santuoka įregistruota Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 38. Santuokos metu 2011-08-14 gimė dukra E. Z..
Santuoka pradėjo irti nuo 2013 metų, nes atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, šeimoje prasidėjo barniai. Jis dažnai prarasdavo dabą. Dėl šeimoje esančių nuolatinių konfliktų, atsakovo naudojamo psichologinio bei fizinio smurto santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Dėl minėtų priežasčių 2014 metų birželio mėnesį atsakovas paliko šeimą, išėjo iš namų ir apsigyveno Varėnos rajone pas senelius, nuo to laiko atsakovas nebuvo grįžęs į šeimą.
Atsakovas nesirūpina dukra, neteikia jai išlaikymo. D. E. serga žvyneline, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos dukros gydymui.
Nuo 2014 metų birželio mėnesio ji su atsakovu bendrai negyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
Gyvendami santuokoje nekilnojamojo turto, kuris jiems priklausytų jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neįgijo.
Neturi jokių pretenzijų dėl atsakovo asmeninio turto.
Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardę jai – Z., atsakovui – Z..
Darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Dirba, gauna 240,00 Eur dydžio atlyginimą per mėnesį. Taip pat gauna 15,00 Eur per mėnesį išmoką vaikui. Jai padeda tėvai.
Ji santuokos metu kreditorių neįgijo, o apie atsakovo asmeniškai paimtus kreditus nieko nežino.
Sprendimas nutraukti santuoką yra gerai apgalvotas, susitaikyti nėra jokių galimybių.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau šaukimas jam įteiktas tinkamai, preziumuojama, kad jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 33). Teisme atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str.).
Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 22-24), o teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovė su mažamete dukra E. gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute su bendro naudojimosi patalpomis. Bute yra reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Namuose švaru ir tvarkinga, mažametei sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė dirba, gauna 240,00 Eur dydžio darbo užmokestį, taip pat gauna išmoką vaikui – 15,00 Eur. Socialinių išmokų ir pašalpų negauna. Ieškovės dukra E. lanko Alytaus darželį lopšelį ,,V.“. Ieškovės teigimu, jos dukra dažnai serga peršalimo ligomis, turi lėtinį susirgimą – žvynelinę.
Ieškovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir skyriuje nesvarstyta dėl netinkamos mažametės dukros priežiūros ir auklėjimo.
Ieškovę ir jos nepilnametę dukrą sieja stiprus biologinis ir emocinis ryšys. Mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitinka mažametės dukros interesus.
Sutinka su ieškovės prašymu priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 100,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad šiuo metu, atsakovui teikiant ieškovės prašomą išlaikymą dukrai, būtų užtikrintas mažametės dukros poreikių tenkinimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš santuokos liudijimo (b. l. 4) matyti, kad tarp šalių 2011-04-29 sudaryta santuoka, kurioje 2011-08-14 gimė dukra E. (b. l. 5).
Dėl taikinimo.
Iš ieškinio, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširusi. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgą laiką, nes atsakovas ilgą laiką negyvena su ieškove ir nepalaiko šeimyninių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad jų santuokinis gyvenimas būtų išsaugotas.
Jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarauja vieno sutuoktinio ar vaikų interesams, terminas susitaikymui nenustatomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.54 str. 4 d.).
Dėl kaltės.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovei šiuo atveju pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes yra preziumuojamas kaltės pagrindas – atsakovo šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus faktas.
Atsakovas šios prezumpcijos nenuneigė ir neįrodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo.
Atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo ir nepaneigus savo kaltės, pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nepilnametė šalių dukra E. nuo pat gimimo gyvena su motina, yra jos prižiūrima ir išlaikoma. Tėvas dukterimi, išvykęs iš namų nuo 2014 metų birželio mėnesio, nesirūpina ir neišlaiko, nedalyvauja jos auklėjime. Nėra duomenų, kad šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, tą patvirtina ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 22-24), todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė dirba. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį - 240,00 Eur darbo užmokestis ir 15,00 Eur išmoka vaikui (b. l. 7, 8). Ieškovė nekilnojamo ar kito registruotino turto neturi (b. l. 9, 10), su dukra E. gyvena nuomojamame vieno kambario bendrabučio tipo bute su bendro naudojimosi patalpomis, minėtas butas priklauso Alytaus miesto savivaldybės administracijai (b. l. 6,11-15). Ieškovės materialinė padėtis yra sunki.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nekilnojamo ar kito registruotino turto taip pat neturi (b. l. 9, 10). Nėra duomenų, kad atsakovas turi kokių nors pajamų. Nėra ir duomenų, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą, kad būtų užtikrintos bent būtinos vaikui vystytis sąlygos.
LAT ne kartą yra pasisakęs, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas 100,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnametei dukrai.
Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2014-06-01, tuo pripažindama, kad atsakovas neremia dukros Emilijos materialiai nuo nurodyto momento.
Dėl dalintino turto.
Dalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas (LR CK 3.118 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnyje numatyta, kada turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jei taip galima padalinti. Jeigu abiems sutuoktiniams padalinti turto negalima, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, antram sutuoktiniui kompensuojant jo dalį pinigais, o parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.127 str. 3 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai nekilnojamo registruotino turto santuokos metu neįgijo (b. l. 9, 10).
Dėl kreditorių.
Ieškovė pareiškė, kad santuokoje ji asmeninių kreditorių neįgijo, o apie ieškovo kreditorius jai nėra žinoma.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kreditorių.
Dėl sutuoktinio išlaikymo.
Ieškovė pareiškė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Dėl pavardės.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.), ieškovei jos prašymu paliktina Z. pavardė, atsakovui Z. pavardė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: turto padalijimo ir kt. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti ir turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Todėl nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir kt.). Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 77,00 Eur mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p.), nuo kurio ieškovė atleista, bei 126,82 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas ieškovei (b. l. 16, 29).
Taip pat iš atsakovo priteistinos ir 3,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2011-04-29 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 38; tarp ieškovės I. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mieste, ir atsakovo A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), rajone, dėl A. Z. kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. Z. palikti Z. pavardę, o A. Z. – Z. pavardę.
Nustatyti nepilnametės dukros E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina I. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), pagal jo gyvenamąją vietą.
Priteisti iš A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini),, išlaikymą nepilnametei dukrai E. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2014-06-01 iki nepilnametės dukros E. Z. pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos dukros E. motina I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini).
Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. Z. 77,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,13 Eur už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso: 80,13 Eur, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Priteisti iš A. Z. valstybei 126,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.