- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- II-164-654/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015-02-03 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo Nr. 10N-25285720-15,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-03 nutarimu Nr. 10N-25285720-15 A. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą nubausta 115 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesiam. Nutarime nurodyta, kad A. K. vairuodama automobilį reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje su įrengta papildoma žalia rodykle į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, sukdama į dešinę neįsitiko, kad tai netrukdys kitiems eismo dalyviams, nepraleido kertamuoju keliu teisiai važiuojančio automobilio, kuriam degė žalias šviesoforo signalas, dėl ko automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiais veiksmai A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
A. K., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2015-02-03 nutarimą Nr. 10N-25285720-15, perkvalifikuoti pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 3 d., neskiriant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. K. šį prašymą motyvuoja tuo, kad nutarimą surašę pareigūnai netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir nepagrįstai kvalifikavo pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Kaip nurodo pareiškėja, jai sustojus prie šviesoforo Linkmenų gatvėje ir pasižiūrėjus į kairę, jokių automobilių pirmoje („A“) juostoje ar antroje juostoje nebuvo. Trečios juostos, kuria artėjo automobilis, ji kirsti neketino. Nors ir matė trečia eismo juosta Konstitucijos prospektu atvažiuojantį automobilį, tačiau prieš pradėdama manevrą ji buvo įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms. Nenumanė, kad trečia eismo juosta važiavęs automobilis, pažeisdamas kelio ženklinimą, ims rikiuotis per ištisinę liniją į antrąją juostą, į kurią ji ketino įsukti. Jai įsukus į antrą eismo juostą realios avarinės situacijos nebuvo, niekas nenukentėjo, o minėtas automobilis turėjo tik nežymiai sulėtinti greitį. Pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnas, stovėjęs maždaug už 100 m. esančios stotelės, netinkamai įvertino situaciją, t.y. nematė, kad minėtas automobilis prieš sankryžą persirikiavo iš trečios juostos į antrąją per ištisinę liniją, o išgirdęs garso signalą, galėjo savaip interpretuoti situaciją, t.y. galėjo pamanyti, kad ji užkirto kelią automobiliui, važiavusiam antra juosta. Taip pat pareiškėjo nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėto automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar imtis kitokių priemonių savo ar kitų asmenų saugumui, todėl šios aplinkybės turėtų būti aiškinamos jos naudai. Kadangi įvykio metu nebuvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui, įvykis turėjo būti kvalifikuojamas tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ str. 3 d.
Teismui neperkvalifikavus pažeidimo, pareiškėja prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., protingumo ir teisingumo kriterijais, sušvelninti nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atsižvelgiant į tai, kad ji viena augina mažametę dukrą, dukters tėvas prie išlaikymo faktiškai neprisideda. Šiuo metu ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra lanko ikimokyklinio ugdymo grupę lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) mieste. Kiekvieną rytą ji turi dukrą vežti į darželį, viešasis maršrutinis transportas nuo namų iki darželio nekursuoja, o jei ir kursuotų, tai dukra šiuo metu yra per maža, kad galėtų pati savarankiškai viešuoju transportu važinėti į darželį ir atgal. Taip pat vienas iš argumentų sušvelninti skirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę yra pareiškėjos užimamos pareigos, kurių tinkamam atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teismui pateiktame atsiliepime teigė, kad nėra nustatyta jokių duomenų, įrodančių, jog valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs policijos pareigūnas, nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2015-01-20 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, todėl prašo pareiškėjos A. K. pateikto skundo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdyje pareiškėja A. K. paaiškino, kad apie 17 val., degant raudonam šviesoforo signalui, su papildoma sekcija, leidžiančia sukti, ji išsukinėjo iš šalutinio kelio. Ties šviesoforu sustojo, pasižiūrėjo į kairę, buvo automobilių kamštis, pamačiusi tarpą rodydama posūkį, lėtai suko į antrą eismo juostą, kadangi pirma eismo juosta skirta važiuoti maršrutiniams autobusams. Tuo metu taksi vairuotojas sankryžoje persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, ir ji pati nenorėdama šiek tiek užkirto kelią. Ji supranta, kad padarė pažeidimą, sutinka sumokėti baudą, tačiau negali prarasti teisių, kadangi jos yra būtinos tiek vežiojant dukrą į darželį, tiek ir atliekant darbines pareigas.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Z. paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Pagarsintas 2015-01-20 R. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-01-20 17.19 val. Konstitucijos pr. – Linkmenų gatvės sankryžoje sustabdytas automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. K.. Vairuotoja važiuodama Linkmenų gatve ir sukdama į dešinę, į Konstitucijos prospektą, degant raudonam šviesoforo signalui, su įrengta papildoma rodykle į dešinę, nepraleido automobilio, važiuojančio Konstitucijos prospektu, link Pedagoginio žiedo tiesiai, dėl ko automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Vairuotojai A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotoja su pažeidimu sutiko, jo neginčijo ir nuoširdžiai gailėjosi. (24 b.l.) Pagarsinus tarnybinį parnešimą, liudytojas paaiškino, kad jie stovėjo prie Pedagoginio žiedo, dešiniausia eismo juosta važiavusio taksi automobilio nepraleido automobilis VW Jetta.
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismas, įvertinęs byloje surinką medžiagą, konstatuoja, kad byloje įrodyta A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Surinki įrodymai patvirtina, kad A. K., vairuodama automobilį reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje su įrengta papildoma žalia rodykle į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą, sukdama į dešinę neįsitiko, kad tai netrukdys kitiems eismo dalyviams, nepraleido kertamuoju keliu teisiai važiuojančio automobilio, kuriam degė žalias šviesoforo signalas, dėl ko automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Padarytą pažeidimą patvirtina policijos pareigūno R. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. K. vairuojamu automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Linkmenų gatve ir sukdama į dešinę, į Konstitucijos prospektą, degant raudonam šviesoforo signalui, su įrengta papildoma rodykle į dešinę, nepraleido automobilio važiuojančio Konstitucijos prospektu link Pedagoginio žiedo tiesiai, dėl ko automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. iš karto po to, kai jos atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, savo kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo pripažino ir tai, nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą buvo pripažinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau teismui pateiktame skunde A. K. iškėlė versiją, kad policijos pareigūnas, stovėdamas atokiau, nematė sudariusio situacijos ir negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, dėl ko jos veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Nagrinėjant skundą teisme apklausta A. K. teigė supratusi, jog padarė administracinės teisės pažeidimą ir paaiškino jog ji, iš šalutinio kelio, degant raudinam šviesoforo signalui, su papildoma žalia rodykle, leidžiančia sukti, pažiūrėjo į kairę, ir pastebėjusi tarpą pradėjo judėti. Tuo metu taksi vairuotas darė manevrą iš antros eismo juostos į pirmą ir ji, pati to nenorėdama užkirto kelią. Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, nurodė, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus pareigūnas A. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., padarymą paskyrė minimalią nuobaudą – 115 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems mėnesiams. Pareigūnas skirdamas baudą įvertino tik tai, kad A. K. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išsiaiškinti pažeidimą, kas buvo pripažinta kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta A. K. asmenybė, kiti nuobaudos individualizavimo klausimui svarbios aplinkybės.
Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-13-2013). A. K. už kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, be to ji nėra daug kartų bausta, todėl negalima išvada, kad A. K. linkusi sistemingai daryti administracinius teisės pažeidimus ir nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. (23 b.l.) Nuo 2015-01-12 dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos regiono pardavimų vadove. Iš pateiktų Lietuvos regiono pardavimų vadovo pareiginių nuostatų bei iš UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinio vadovės pažymos matyti, kad A. K. teisė vairuoti yra būtina tiesiogiai vykdant darbines funkcijas. (10-18 b.l.) A. K. viena augina mažametę dukrą, kuri lanko vaikų lopšelį – darželį, esantį (duomenys neskelbtini). (10, 11, 19 b.l.) Pati pažeidėja gyvena (duomenys neskelbtini), dėl ko neturint vairuotojo pažymėjimo kiltų keblumų pristatyti dukrą į lavinimo įstaigą. Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo sunkių padarinių neatsirado, niekas nenuknietėjo, turtinis nuostolis padarytas nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. A. K. paskirta nuobauda, įvertinus padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-03 nutarimas Nr. 10N-25285720-15 keistinas, paskiriant A. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą 115 eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., 302 str. 1 d. 5 p., 4 d. teismas
nutarė:
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-03 nutarimą Nr. 10N-25285720-15.
A. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą paskirti 115 eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiama Vilniaus apygardos teismui.