- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2-1878-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01184-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., D. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Laimonas Šileris
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., D. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2013 m. lapkričio 22 d. mirusios E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į E. A. priklausiusį turtą išdavimo klausimu.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė E. A.. Nors prieš mirtį jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau jau daug metų ji realiai gyveno kartu su juo, jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal civilinio kodekso 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Nors per civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis priėmė E. A. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Jis faktiškai pradėjo valdyti visą mirusiajai E. A. priklausiusį kilnojamąjį turtą, likusį jam nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame jie iki jos mirties kartu gyveno. Faktiškai ėmė valdyti E. A. priklausiusius asmeninius daiktus bei namų apyvokos daiktus. Pagrindinę dalį mirusiosios paveldimo turto dalį sudaro 0,62 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nors jis faktiškai priėmė palikimą, tačiau įregistruoti savo teisių į E. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą negali, nes kaip jau minėjo po E. A. mirties į notarų biurą su pareikšimu apie palikimo priėmimą nesikreipė. Esant tokioms aplinkybės yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Aplinkybes, kad jis faktiškai priėmė E. A. palikimą gali patvirtinti pirmos eilės įpėdinės suinteresuoti asmenys D. B. ir L. R., kurios yra jo ir mirusiosios dukterys (b. l. 3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (b. l. 30).
Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsisako savo palikimo dalies, kadangi jai jos nereikia (b. l. 23).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad inspekcija, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra priėmusi E. A. palikimo (b. l. 24-25).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas L. Š. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas daug metų gyveno kartu su E. A.. Po jos mirties name, kuriame jie kartu gyveno, liko daiktai, kuriais pareiškėjas naudojasi, taip žemės sklypas netoliese.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. R. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Tėvas ir mama gyveno kartu (duomenys neskelbtini) metus, visas turtas bendras. Tėvas liko gyventi name, sklypas ribojasi su namu.
Suinteresuotas asmuo D. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra E. A. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4) (CK 5.3 str.).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ir E. A. buvo sudarę santuoką (b. l. 5-6), o suinteresuoti asmenys L. R. ir D. B. yra pareiškėjo ir mirusiosios dukros (b. l. 7-13). Iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad mirusioji savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, kad faktiškai gyveno kartu su pareiškėju (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad mirusiajai nuosavybės teisės buvo registruotos į 0,62 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18).
Pareiškėjas po žmonos mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, tačiau liko gyventi name, kuriame daug metų kartu su E. A. iki tol gyveno, naudojosi bendrais ir asmeniniais mirusiosios daiktais. E. A. vardu registruotas žemės sklypas yra šalia namo, kuriame kartu su pareiškėju gyveno. Nustatyta, kad savo veiksmais pareiškėjas pradėjo mirusiosios turtą faktiškai valdyti (CPK 177, 185 str.).
Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į tai, kad testamentų registre nėra įregistruotų mirusiosios testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 15), įvertinus pareiškėjo, suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, teismas mato, kad yra pagrindas teigti, kad E. A. po savo žmonos E. A. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymu nustatyta trijų mėnesių terminą faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti jos palikimą.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 177,185,259-269,270,444 - 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo žmonos E. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.