Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė A. S., palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovui nuo 2007 m. nemokant už dujas ji į teismą nesikreipė, nes atsakovas sakė, kad mokės. Jos šeima dujas vartoja maistui gaminti. Fotonuotrauką apie atsakovo dujų skaitiklį matė, bet nežino ar tai atsakovo, nežino ir nematė kada skaitiklis buvo įrengtas. Už vandenį ir elektrą ji moka atskirai nuo atsakovo. Atsakovas negyvena name nuo 2006 m, bet atvažiuoja. Jis savo dalies namo nešildo. Dėl atskiro skaitiklio įrengimo atsakovas į ją nesikreipė.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje 2013-12-11 paaiškino, kad jo žmonai (ieškovei) priklauso pusė gyvenamojo namo, kuriame gyvena jų šeima. Su atsakovu buvo sutarę, kad už dujas ir elektrą mokės per pusę, bet, kai mirė močiutė, nuo 2006 m. atsakovas už dujas nemoka. Jis 3-4 kartus per savaitę atvažiuoja, iki 2008 m. gal pastoviai gyveno, tiksliai pasakyti negali. Dujų skaitiklis yra vienas. Kasmet skaitiklį tikrina darbuotojai iš dujų firmos. Skaitliukas įrengtas ant namo sienos ir girdisi kai jis sukasi (b.l. 105-111).

Liudytoja Ž. K. posėdyje paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas, o ieškovė – sesuo. Tėvas iš namo (duomenys neskelbtini) išsikėlė 2002 m. į (duomenys neskelbtini), ten turi verslą. Namas priklauso tėvui ir seserei per pusę, tačiau tėvo namo dalyje niekas negyvena dalyje, parduoti nepavyksta, nes ieškovės šeima išbaido visus pirkėjus ir nuomininkus, todėl tėvo namo pusė yra tuščia. Iki 2006 m ar 2007 m. tėvas mokėjo patarnavimus, nors ten negyveno. Nuo 2005 m. tėvas pradėjo įsivedinėti skaitliukus savo dalyje, pats finansavo projektą, elektros pajungimą ir skaitiklių įrengimą. Atsakovas tik nuvažiuodavo į namą, bet ten negyveno. Tai matyti pagal elektros ir vandens skaitiklius. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pašlijo, kai mirė mama ir prasidėjo turto dalybos. Ieškovė pradėjo šią bylą, nes yra nepatenkinta, kad tėvas pradėjo bylą dėl žemės atidalijimo, todėl išgalvojo šią istoriją (b.l. 105-111).

Liudytojas J. M. posėdyje paaiškino, kad atsakovas yra jo kaimynas ir gyvena (duomenys neskelbtini). Abiems priklauso bendras kiemas. Kaimyną mato kiekvieną dieną (duomenys neskelbtini). Pats persikėlė į (duomenys neskelbtini) 2008 m. ir nuo tada mato atsakovą kiekvieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvanamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. V. (51/100 dalys), pagal 1992-10-21 dovanojimo sutartį (b.l. 58-59) ir ieškovei A. S. (49/100 dalys) - pagal 2005-09-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (b.l. 3-5, 37-38, 47-49). Pagal 1992-10-21 dovanojimo sutartį ir pagal 2006-04-14 ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį dėl gyvenamųjų patalpų pasidalinimo ieškovei priklauso 53,31 kv.m. patalpų, o atsakovui – 54,37 kv.m. (b.l. 50). Ieškovė A. S. 2006-12-21 sudarė su AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią į namą (duomenys neskelbtini), buvo tiekiamos dujos (b.l. 6-9). Pagal AB „Lietuvos dujos“ 2013-03-07 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dujų sistemos įrengimo užsakovė buvo buvusi namo savininkė M. K.. 1994-06-01 M. K. buvo įrengtas dujų skaitiklis ir dujos buvo tiekiamos iki 2006-12-20. Šiuo metu dujos tiekiamos pagal 2006-12-21 A. S. sudayrą sutartį ir 2008-05-26 įrengtą dujų skaitiklį. Duomenų, kuris asmuo konkrečiai mokėjo ar moka už suvartotas gamtines dujas AB „Lietuvos dujos“ neturi. Į antrą pastato aukštą įrengtas nemomercinis dujų skaitiklis įrengtas savavališkai (b.l. 10). 2013-02-01 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie atsiskaitymą už gamtines dujas patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2013-01-23 už dujas sumokėta 4273,91 Lt (b.l. 10-12). UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo 2010-06-08 aktas patvirtina, kad V. V. bute sumontuoto skaitiklio rodmenys yra 0119253. Iki tol buvo taikyta 4 m³/mėn. vandens suvartojimo norma vienam gyventojui (b.l. 60, 79). Vandens skaitliuko patikrinimo 2013-09-27 ir 2013-10-21 aktuose nustatyta, kad V. V. bute skaitliukas yra veikiantis, jo rodmuo nesikeitė ir yra 0119253 (b.l. 80-81). Iš AB „Lesto“ 2013-10-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už V. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2006-12-12 iki 2007-03-20 mokėjimai nebuvo atliekami, o laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2010-09-23 suvartotą elektros energiją buvo sumokėta 139,92 Lt. 2013-10-02 skola už elektros eneriją yra 0,41 Lt. (b.l. 86-88). Pagal Gyventojų registro duomenis V. V. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Taip pat pagal bylos duomenis nustatyta, kad gyvenamojo namo šildymas yra vietinis centrinis (b.l. 47, 68), namas šildomas kietu kuru, dujos namo šildymui nenaudojamos. Pagal AB „Lietuvos dujos“ pažymą apie atsiskaitymą už gamtines dujas už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2013-01-23 (b.l. 11-12), nustatyta, kad nėra ryškios tendencijos, jog šildymo sezono metu (nuo spalio iki balandžio mėnesio) sunaudotų dujų kiekis žymiai skirtųsi nuo kitu metų laiku sunaudotų dujų kiekio, kas patvirtina, kad dujos namo šildymui, t.y. bendram namui išlaikyti, nenaudojamos. Ieškovė ir atsakovas dujas naudoja maisto gaminimui ir vandens pašildymui. Ieškovė savo namo dalyje gyvena su šeima iš trijų asmenų. Ieškovės namo dalis registruota kaip šeimos turtas (b.l. 47-49). Atsakovo namo dalyje niekas negyvena. Už vandenį ir elektrą šalys atsiskaito pagal atskirus skaitiklius. Pagal savavališkai įrengtą dujų skaitiklį atsakovas nuo 2008 m iki 2014-01-30 suvartojo 10 m³ dujų. Iš AB „Lesto“ pateiktos atliktų mokėjimų už elektros energiją ataskaitos matyti, kad už laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2010-09-23 suvartotą 422,96 kWh elektros energiją V. V. sumokėjo 139,92 Lt. Pagal patikrinimo metu užfiksuotus atsakovo skaitiklių duomenis nuo 2010-08-27 iki 2013-10-01 rodmenys nesikeitė, elektra nebuvo vartojama (b.l. 78, 87).

Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. 1 d. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms: jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2328 Lt sumą už suvartotas dujas, kurią ji sumokėjo pagal sutartį dujų tiekėjui AB „Lietuvos dujos“. LR CK 6.383 str. 1 d. nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str.1d.). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str.1d.). LR Ūkio ministro 2002-02-05 Nr. įsakymu Nr.43 patvirtintų gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 5 punktas nustato, kad buitinis vartotojas – tai fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams. Atsižvelgiant į tai, įmokos už suvartotas dujas yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu, tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės teisės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Todėl iešovei, sumokėjus už faktiškai suvartotą dujų kiekį gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei perėjo reikalavimas regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies ieškovės turėtų išlaidų atlyginimo (CK 6.111, 6.114 str.).

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 2328 Lt sumą, iš jos sumokėtos 4273,91 Lt sumos už suvartotas dujas už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2013-01-23. Atsakovas teigia, kad savo namo dalyje jis ir kiti asmenys negyvena nuo 2006-2007 metų, todėl sutinka sumokėti ieškovei už dujas (10 m³), kurias suvartojo nuo 2008 m. iki 2014 m. pagal savavališkai įrengto skaitiklio rodmenis, bei pusę abonentinio mokesčio (1,95: 2) už 60 mėn.

Už suvartotas dujas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai turi atsiskaityti pagal ieškovės ir AB „Lietuvos dujos“ 2006-12-21 sudarytą sutartį ir 2008-05-26 įrengto dujų skaitiklio „(duomenys neskelbtini)” rodmenis. LR Ūkio ministro 2002-02-05 Nr. įsakymu Nr.43 patvirtintų gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 127 punktas nustato, kad dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) rodmenys nuskaitomi ir dujų kiekis apskaičiuojamas sutartyje nustatyta tvarka. Buitinis vartotojas, atsiskaitantis pagal atsiskaitymo knygelę, už suvartotas dujas kas mėnesį moka dujų įmonei, nurodydamas suvartotų dujų kiekį ir kainą (Taisyklių 151 p.). Dujų įmonės darbuotojai periodiškai tikrina dujų suvartojimą ir matavimo priemones (Taisyklių 166 p.). Jei vartotojo dujų sistema yra bendrosios dalinės nuosavybės, o dujų kiekio matavimo priemonė yra viena, tai bendraturčiui pageidaujant dujų įmonė privalo įrengti atskirą jo dujų sistemos dujų kiekio matavimo priemonę (Taisyklių 125 p.). AB „Lietuvos dujos“ atsakingi darbuotojai nustatė, jog atskirą dujų skaitiklį atsakovas įsirengė nesilaikant nustatytų reikalavimų, neturint būtinų dokumentų (įrengimo projekto, patikrinimo akto ir kt.), todėl teismas atsakovo savavališkai įrengto dujų skaitiklio rodmenimis nesivadovauja.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs bute (duomenys neskelbtini), tačiau ten pastoviai negyveno. Pagal AB „Lesto“ informaciją kas mėnesį V. V. vidutinškai sunaudodavo 11,47 kWh elektros energijos. Savo namo dalyje atsakovas visai negyveno, nesinaudojo elektros energija, vandeniu (nesikeitė skaitiklių rodmenys) nuo 2010-08-27, todėl, laikytina, kad tuo laikotarpiu jis nenaudojo ir dujų, todėl skola už dujas iš atsakovo gali būti priteista už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2010-08-27. Per šį laikotarpį ieškovė AB „Lietuvos dujos“ sumokėjo 2128,31 Lt. Dujos buvo naudojamos maistui gaminti ir vandeniui šildyti, todėl ši suma dalintina ne iš namo savininkų, o iš name gyvenusių asmenų skaičiaus, t.y. 4 (ieškovės šeimos trys nariai plius atsakovas), nes suvartotas dujų kiekis yra proporcingas naudotojų skaičiui. Nagrinėjamu atveju mokėti už suvartotas gamtines dujas proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, neatsižvelgiant į gyventojų (vartotojų) skaičių, būtų nelogiška, neprotinga ir nesąžininga, nes mokesčiai už dujas nėra skirti bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Atskirti, kiek dujų sunaudojama ieškovės šeimos ar atsakovo poreikiams neįmanoma, nes dujos tiekiamos per vieną dujų apskaitos skaitiklį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistina 532,08 Lt skola už dujas (įskaitant abonentinio mokesčio ½ dalį) (2128,31 : 4). Taip pat iš atsakovo priteistina abonentinio mokesčio ½ dalis už laikotarpį nuo 2010-08-27 iki 2013-01-23, t.y. 28,27 Lt (29 mėn. x 1,95 Lt : 2). Iš viso iš atsakovo priteistina ieškovei 560,35 Lt skola (532,08 + 28,27). Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010-08-27 iki 2013-01-23 gyveno name ir naudojo dujas, o atsakovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2010-08-27 nenaudojo dujų (ar sunaudojo tik 10 m³) ir neturi pareigos mokėti už dujas, todėl teismas tenkina ieškinį iš dalies.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 5 proc. metinės palūkanos už išieškomą 560,35 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. 24 procentais, tai reiškia, kad ieškovei priklauso 24 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 76 proc. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (b.l. 1, 26, 36), taip pat 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 34, 103), todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 922 Lt. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 221,28 Lt (2328 Lt x 24 proc.), o iš ieškovės atsakovui 228 Lt bylinėjimosi išlaidų (300 Lt x 76 proc.). Bylinėjimosi išlaidų sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistina 6,72 Lt (228 – 221,28) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, šios sumos teismas atsakovui nepriteisia.

Byloje teismas turėjo 37,52 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų, susjusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 9,00 Lt (37,52 Lt x 24 proc.), o iš ieškovės - 28,52 Lt (37,52 Lt x 76 proc.) pašto išlaidų (CPK 96 str.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina pašto išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 560,35 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų 35 ct) skolos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2013-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės A. S. į valstybės biudžetą 28,52 Lt (dvidešimt aštuonis litus 52 ct) pašto išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.