Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. S., jo atstovui Edgarui Burzdžiui, pareigūnui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomame privačiame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama 2014-11-13 teigiamai įvertintą Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, t.y. teisėtai vykdydama einamąjį miško kirtimą laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-12-31 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, 1a,4a,5, 7a, 8, 9 sklypuose pagal miško kirtimo sutartį su E. B. individualia įmone, operatoriui nurodė kas 20-25 metrus iškirsti 2,6-3,0 m pločio medienos ištraukimo kelius – valksmus. Iš viso iškirsta 7432 m ilgio 13 valksmų, kurių bendras plotas sudaro 0,74 ha. Valksmai iškirsti nepateikus Pranešimo apie ketinimus kirsti mišką ir neturint Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti. Iš viso neteisėtai iškirto 289 m³ medienos pusamžiuose III miškų grupės medynuose.

Tokiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 62¹ str. 3 d.

Teismo posėdžio metu V. S. kaltės dėl teisės pažeidimo nepripažino. Jis ir jo atstovas E.Burzdžius paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas V. S. yra, nuosavybės teise valdomame miško sklype teisėtai vykdė einamąjį miško kirtimą, o būtent jis, V. S., kreipėsi į R. P. IĮ dėl miškotvarkos projekto 2014-2023 parengimo, projektas buvo paruoštas ir 2014-11-07 suderintas su Valstybinės miškų tarnybos specialistais. Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką pateikė pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 8 p. reikalavimą, vadovaudamasis galiojančiomis Biržių atrėžimo taisyklių 40.2 punktu, kirstinų medžių tūrį nustatęs pagal miškotvarkos medžiagą (projektas Nr. 50263). Iš patvirtintame miškotvarkos projekte esančio Miško kirtimų žiniaraščio išrinko visų einamiesiems kirtimams surašytų sklypų iškertamo likvidinio tūrio kiekius ir jų bendrą sumą 236 kietmetrius nurodė Pranešimo grafoje apie numatomą iškirsti tūrį. Kadangi Biržių atrėžimo taisyklių 8.6 punktas nurodo, kad tarpiniams miško kirtimams, kuriems yra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma, jo sklypo suprojektuotam einamajam miško kirtimui biržių atrėžimo natūroje vykdyti nebuvo privaloma. Dėl to jam nepagrįstai nurodytas pažeidimas pagal Miško kirtimų taisyklių 63 punktą, kur kalbama apie valksmų tūrio nustatymą atrėžiant biržę. Be to, Biržių atrėžimo taisyklėse ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo VI skyriuje, kuris reguliuoja pranešimų apie ketinimus kirsti mišką pateikimo tvarką, nenurodyta, kad biržių atrėžimo dokumentuose privaloma nurodyti valksmų tūrį, nėra metodikos, kaip valksmų tūrį apskaičiuoti. Išankstinio ketinimo slėpti dalį bendrai iškirsto medienos tūrio neturėjo, kas matyti iš fakto, jog visą faktiškai iškirstą tūrį, t.y. 595 kietmetrius užpajamavo bendrovės buhalterijoje.

LR ATPK 62¹ str. 3 dalyje numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 100 iki 300 kietmetrių medžių arba krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 1448 iki 2896 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama, gavus Leidimą, nuo Leidime nurodytos datos. Leidimai nėra privalomi tiems kirtimams, kurie numatyti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 20.1-20.6 punktuose, t. y. šviesinimo ir valymo kirtimams, sanitariniams kirtimams, kai kertami sausuoliai ir vėjavartos, kai kuriems kitiems kirtimams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) miško sklypas, dėl kirtimo kuriame vyksta ginčas, pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 2 punktą laikomas privačiu, sklypui Nekilnojamojo turto registre suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklypo buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Miško sklype buvo vykdomas einamasis kirtimas. Miško savininkui UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas kirsti mišką, ką įrodo Valstybinės miškų tarnybos specialisto I. A. parašas Pranešime apie ketinimus kirsti mišką (b. l. 6), aplinkybės dėl kirtimo, kirtėjui turint leidimą, neginčija ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo. Juo leista iškirsti einamąjį kirtimą (duomenys neskelbtini) kvartale, sklypuose 1a, 4a, 5, 7a, 8, 9 apytikriai 236 ktm medienos (b. l. 6). 2015-02-27 Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio pareigūnams patikrinus miško valdą nustatyta, jog papildomai iškirsta 289 m³ medienos. Papildomai iškirstą medieną sudaro kiekis, iškirstas valksmuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 8.6 punktas numato, jog biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma miško kirtimams privačiuose miškuose, kuriems yra sudaryti miškotvarkos projektai. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) leidimo kirsti mišką išdavimo metu turėjo miškotvarkos projektą 2014-2023 metams (b. l. 8). Miškotvarkos projekto miško kirtimo žiniaraštyje pakankamai aiškiai įrašytas leidžiamas iškirsti kiekis 236 m³ (b. l. 11), tas pats kiekis pakartotas Pranešime apie ketinimus kirsti mišką (b. l. 6). Taigi, leistinas iškirsti medienos kiekis V. S. buvo žinomas, tą aplinkybę patvirtino ir jis pats teismo posėdžio metu. Šiuo atveju biržė kirtimui nebuvo atrėžiama, nes kirtimas vykdytas pagal miškotvarkos projektą, kuris sudarytas pagal tikslius geodezinius matavimus. V. S. ginasi nuo kaltinimo neteisėtu miško kirtimu nurodydamas, kad valksmuose (pagal Miško kirtimo taisykles valksmas – paprasčiausias kelias biržėje medienos ruošos technikai važiuoti) iškertama mediena neturėtų būti apskaitoma į bendrą kiekį. Savo teiginį V. S. grindžia Miško kirtimų taisyklių 63 punktu, kuris numato, kad projektuojant ugdomųjų (einamasis kirtimas yra ugdomojo kirtimo rūšis) miško kirtimų intensyvumą, mediena, kuri bus kertama iš valksmų, neįskaitoma, tačiau atrėžiant biržę ugdomiesiems miško kirtimams – įskaitoma į bendrą iškertamą tūrį.

Nagrinėjamu atveju susiduriama su Miško kirtimų taisyklių 63 punkto aiškinimu. Negalima sutikti su V. S. aiškinimu, kad jo iškirstas valksmuose medienos kiekis neturi būti įskaitytas į bendrą leistinos iškirsti medienos kiekį. Pagal Miško kirtimų taisyklių 63 punktą mediena, kuri bus kertama iš valksmų, neįskaitoma tik projektuojant kirtimą, t.y. toje miškotvarkos stadijoje, kai atliekamas miško kirtimo projektas ir kai projektuotojui dar nėra žinoma, ar miško savininkas naudos miško techniką, ar jai įvažiuoti bus reikalingi valksmai, ar atsižvelgiant į miško tankumą ir kitas lokalines sąlygas, jam technikos naudoti miške neprireiks ir dėl to valksmai nebus daromi. Tuo tarpu kirtimo stadijoje, nors taisyklės tiesiogiai nenurodo, , valksmų mediena privalo būti įtraukta į apskaitą. Toks aiškinimas logiškai išplaukia iš teisinio reglamentavimo dėl biržių rėžimo. Atrėžiant biržę ugdomiesiems miško kirtimams medienos tūris įskaitomas į bendrą iškertamą tūrį (taisyklių 63 p.). Suprantama, kad valksmuose iškertamas medienos tūris, kuris paprastai sudaro didesnę apimtį nei biržės atrėžimo mediena, o kai kuriais atvejais, kaip ir nagrinėjamu atveju, netgi viršija pačioje biržėje kertamos medienos tūrį, privalo būti įtraukiama į apskaitą. Negalima sutikti su V. S. teiginiu, kad valksmuose kertamos medienos kiekiui apskaičiuoti nėra metodikos. Medynų sklypų kirtimų įvertinamas reglamentuotas Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse (LR aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymas Nr. D1-577), kurių V skirsnis numato kirstinų medžių tūrio nustatymą.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal LR ATPK 62¹ straipsnį už savavališką medžių kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose bei savavališką iškirstų medžių ir krūmų ištraukimą arba išvežimą (be leidimo) gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamu atveju kirtimą bendrai, o taip pat ir kirtimą valksmuose organizavo miško sklypo savininko UAB (duomenys neskelbtini) vadovas direktorius V. S.. Daroma išvada, kad jis yra tinkamas inkriminuoto LR ATPK 62¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog pagal LR ATPK 62¹ straipsnio 3 dalyje išdėstytos teisės normos dispoziciją joje aptartas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu, kai medžių kirtimą organizavęs asmuo kirtime tiesiogiai nedalyvauja, tačiau davęs atitinkamus nurodymus, neužtikrina tinkamos darbų atlikimo kontrolės, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Kadangi V. S. neveikė taip, kaip privalo veikti privataus miško savininkas – laikytis Miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo nuostatų, neatlikti kirtimų, negavus nustatyta tvarka leidimo (Miško įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktai, Privačių miškų tvarkymo nuostatų 31.6 punktas), jis trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62¹ straipsnio 3 dalį.

Įstatymo sankcijoje numatyta piniginė bauda su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pažeidimas buvo padarytas ne miško savininko UAB (duomenys neskelbtini) priemonėmis ir įrankiais, bet miško kirtimo darbus rangos sutarties pagrindu atlikusios įmonės priemonėmis, dėl ko netikslinga šių priemonių ir įrankių konfiskuoti, kadangi rangos pagrindais dirbusi įmonė netikrino atliekamų veiksmų teisėtumo, bet dirbo ją samdžiusio asmens nurodymu. Duomenų apie neteisėtai iškirstos medienos galutinį realizavimą į administracinio teisės pažeidimo bylą nepateikta, kas leidžia spręsti dėl medienos (ne gautų pajamų) privalomo konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju V. S. pažeidimą padarė dėl nepakankamo įsigilinimo į privačių miškų tvarkymo teisinį reglamentavimą, t.y. dėl nežinojimo, kaip apskaityti valksmuose iškertamą mišką, nors pagal savo veiklos specifiką privalėjo būti susipažinęs su miško kirtimo ir apskaitos (įvertinimo) teisiniu reglamentavimu. V. S. nesiekė nuslėpti iškirsto kiekio, jį visą užpajamavo buhalterinėje įmonės apskaitoje (b. l. 25-43). Šios aplinkybės patvirtina, kad pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali bausmė, be to, tai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-288 str., teismas

nutaria:

V. S. dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 62¹str. 3 d., pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹str., paskirti 800 (aštuonių šimtų eurų) baudą be pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimo su 289 m³ neteisėtai Dzirmiškių girininkijos 711 kvartale iškirstos medienos konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.