- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 1-2814-246/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30707-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- D. S.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. 2018 m. birželio 24 d. apie 21:30 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė savo motiną R. S. už nugaros ir ją suspaudė, po to išstūmė ją iš lovos, dėl ko ji, krisdama ant žemės, susitrenkė ranką, taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Be to, 2018 m. birželio 27 d. apie 19 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikė necenzūriniais žodžiais savo motiną R. S., stumdė ją ir tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu jai į nugarą ir į petį, o taip pat įspyrė jai į koją, taip sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą.
D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 24 d. apie 21:30 val. namuose vartojo alkoholį. Vakare, kai motina gulėjo lovoje, dėl per daug išgerto alkoholio rankomis stipriai sugriebė motiną už nugaros ir staigiu judesiu išmetė ją iš lovos. Motina nukrito ant žemės ir susižalojo ranką. Ant motinos alkūnės jis matė paraudimą, kuris peraugo į didelę mėlynę. Motina liko gulėti ant žemės, nes atsistoti negalėjo dėl operuotos kojos. Motina sunkiai vaikšto ir savarankiškai atsistoti negali. Motina jo pagailėjo ir tą vakarą policijos nekvietė. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad motinai sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 53)
D. S. parodymais, taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. jis buvo namuose ir gėrė alų. Namuose buvo ir motina, kuri alkoholio nevartojo. Motina jam pradėjo priekaištauti dėl jo girtavimo, dėl ko jis supyko, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais bei pastūmė motiną tolyn nuo savęs, dėl ko ji su nugara atsitrenkė į duris. Paskui jis dar kumščiais trenkė motinai į nugarą ir į petį bei įspyrė jai į koją. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė motinai fizinį skausmą. Kad jai skaudėjo, matėsi ir iš jos veido išraiškos (b. l. 49-50).
Nukentėjusiosios R. S. parodymais nustatyta, kad ji sunkiai vaikšto ir vaikšto tik su ramentu. 2018 m. birželio 24 d. apie 21:30 val. ji buvo namuose, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu namuose buvo ir sūnus D. S., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Staiga sūnus be jokios priežasties sugriebė rankomis jai už nugaros, ją suspaudė, sukeldamas jai fizinį skausmą, o paskui, būdamas suėmęs jai už nugaros, išmetė ją iš lovos, ko pasėkoje ji nukrito ant žemės ir susižalojo kairę alkūnę. Sumušimo vietoje atsirado paraudimas, kuris vėliau peraugo į didelę mėlynę. Ji jautė fizinį skausmą. Nukritusi ant žemės, ji negalėjo atsistoti dėl nevaldomos dešinės kojos. Tik po kurio laiko sūnus jai padėjo atsistoti. Tą kartą nei medikų, nei policijos ji nekvietė, nes nenorėjo sūnaus įskųsti. Dėl patirto sužalojimo pas medikus nesikreipė. (b. l. 23)
Nukentėjusiosios R. S. parodymais taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. apie 19:00 val. namuose girtas sūnus D. S. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Be jokios priežasties pastūmė ją bei ne mažiau kaip tris kartus kumščiais trenkė jai į nugarą ir į petį. Paskui įspyrė jai į skaudamą koją. Dėl tokių jo veiksmų jai labai skaudėjo. Sumušimų vietose buvo paraudimai. (b. l. 23-24).
2018 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, patvirtina, kad atvykus į įvykio vietą ant R. S. rankos buvo pastebėta kraujosruva. (b. l. 15).
2018 m. birželio 28 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios R. S. parodymai bei įvykio vietos – namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas. (b. l. 7-9).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2263 užfiksuota, kad 2018 m. birželio 27 d. 22:24 val. D. S. nustatytas 3,27 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog D. S. abiem atvejais savo mamos R. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą 2018 m. birželio 24 d. stipriai sugriebė motiną už nugaros ir staigiu judesiu išmetė ją iš lovos, motina nukrito ant žemės ir susižalojo ranką, 2018 m. birželio 27 d. jis supyko dėl mamos priekaištų, todėl jis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais bei pastūmė motiną tolyn nuo savęs, dėl ko ji su nugara atsitrenkė į duris. Po to jis dar kumščiais trenkė motinai į nugarą ir į petį bei įspyrė jai į koją ir tokiais savo veiksmais jis sukėlė motinai fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 valandų visuomenės labui, t. y. 20 valandų per mėnesį.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 62-66).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam tyčiniam nusikaltimui. Kaltinamasis neteistas, 1 kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 38), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 35, 37).
Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. birželio 27 d. 21.17 val. iki 2018 m. birželio 29 d. 13.10 val. (b. l. 54-57), tai yra 2 (dvi) paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu., 421 straipsniu, 422 straipsniu.,
nusprendžia:
pripažinti D. S. kaltu, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir:
už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018-06-24 veika), skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį;
už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. (2018-06-27 veika), skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 val. visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. visuomenės labui, dirbant 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu b) papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti 2 paras praleistas laikinajame sulaikyme, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.