Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-07-08 · Administracinė byla Nr. A-525-998-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-08
Bylos Nr.
A-525-998-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
Viešosios įstaigos „Vilniaus butai“
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Administracinė byla Nr. A525 – 998/2008Procesinio sprendimo kategorija 26; 63.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Viešoji įstaiga „Vilniaus butai“ skundu (b. l. 3 – 6), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 2007/03-4R-80 (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti 2007 m. kovo 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) raštą Nr. 4S-636 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ (toliau – ir Raštas) (b. l. 40 – 41).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis pareiškėjo pateikta medžiaga apie viešąjį pirkimą „Viešasis dviejų lengvųjų automobilių pirkimas“, Raštu konstatavo, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, pažeidė eilę Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti atsakovą panaikinti Raštą. Komisija, teigdama, kad skundžiamas Raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių, neturi jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms bei neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio reikalavimų, priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė bylą (b. l. 8 – 16).

Pareiškėjas skunde teismui, remdamasis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl administracinės procedūros metu priimto sprendimo, nurodė, kad Raštas gali būti skundžiamas, nors juo ir netaikomos neigiamos pasekmės ar Įstatyme numatytos pareigos. Kartu pabrėžė, jog, vadovaujantis Įstatymo 36 straipsniu, asmeniui suteikiama teisė skųsti administracinės procedūros sprendimą, nenustatant reikalavimo, jog tokiu sprendimu būtų taikomos neigiamo poveikio priemonės. Atsižvelgdamas į tai, kad Raštas skirtas įvertinti konkretų pareiškėjo organizuotą viešąjį pirkimą, jis adresuotas konkrečiam juridiniam asmeniui – pareiškėjui, juo išreikšta Tarnybos valia dėl pareiškėjo vykdyto dviejų lengvųjų automobilių viešojo pirkimo, nesutiko su Komisijos išvada, kad Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Nesutiko su Komisijos argumentu, kad skundžiamas Raštas nesukelia ir negali sukelti jokių pasekmių pareiškėjui, kadangi tokio Rašto pagrindu atsakovas turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei patraukti administracinėn atsakomybėn pareiškėjo vadovą, o kitas konkurse dalyvavęs ir jo nelaimėjęs tiekėjas UAB „Moller Auto“, remdamasis Raštu, atitinkamai gali kreiptis į teismą reikalaudamas atlyginti dėl neteisėtai įvykusio viešojo pirkimo turėtų nuostolių atlyginimo. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu Raštas teismo nebūtų pripažintas individualiu administraciniu aktu, jis turėtų būti laikomas Tarnybos veikimu viešojo administravimo srityje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 44 – 47) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Atsakovas nurodė, kad sutinka su Sprendime padaryta išvada, jog Raštas, kuriame tik konstatuojami perkančios organizacijos padaryti Įstatymo pažeidimai vykdant viešąjį pirkimą, negali būti vertinamas kaip individualus administracinis sprendimas. Nurodė, kad, atsižvelgiant į lingvistinį aspektą, Rašte pateikta tik Tarnybos nuomonė dėl jau atlikto viešojo pirkimo būdo parinkimo, dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų atitikimo konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams, atliktas pirkimo procedūras. Pabrėžė, kad, atsižvelgiant į teisinį aspektą, teisės taikymas susijęs su tam tikra procesine forma, o teisės taikymo metu visada priimami sprendimai, susiję su asmens teisinės padėties pasikeitimu. Padarė išvadą, jog atsižvelgiant į teisinį ir lingvistinį aspektus, vertintina, kad Raštas negali būti pripažintas administraciniu sprendimu Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies ir 8 straipsnio prasme. Taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į Tarnybos kompetencijos taikyti teisės aktus ribas (Įstatymo 8 str. 3 d. 4 – 6 p.) bei į tai, kad įpareigojimais arba administracinių teisės pažeidimų nutarimais Tarnyba savo kompetencijos ribose priima administracinius sprendimus, Raštas nepriskirtinas prie valdingų sprendimų, nustatančių elgesio taisykles konkrečiam asmeniui arba apibrėžtai asmenų grupei, taip pat ir prie teisės taikymo aktų, kuriuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Nurodė, kad tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje Nr. A8-1516-06. Tarnyba pabrėžė, kad, remiantis pateiktais argumentais, Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu sprendimu, todėl negali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, negali būti administracinio ginčo objektu. Taip pat pažymėjo, kad rašte išdėstytas turinys yra teisingas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 74 – 79) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Raštas jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia, juo tik pateikiama informacija apie atliktą patikrinimą. Pabrėžė, kad Raštas byloje dėl pareiškėjo civilinės atsakomybės prieš konkurso nelaimėjusią UAB „Moller Auto“ būtų tik vienas, bet, priešingai negu teigia pareiškėjas, ne pagrindinis įrodymas. Pažymėjo, kad teisines pasekmes pareiškėjo direktoriui sukeltų ne informacinio pobūdžio Raštas, bet tyrimo metu nustatyti įstatymo pažeidimai, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokie pažeidimai iš naujo būtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, o po to būtų priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Pabrėžė, jog toks nutarimas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo vadovui, o Raštas skirtas pačiam pareiškėjui. Pažymėjo, kad skundžiamu Raštu nebūtų apribota pareiškėjo teisė į gynybą, kadangi visos Rašte nurodytos aplinkybės turėtų būti iš naujo įrodinėjamos tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek galimoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

Nurodė, kad pareiškėjo pateiktas argumentas, jog Raštas vertintinas kaip veiksmas administracinės teisės prasme, nepagrįstas, kadangi veiksmas taip pat turi sukelti pasekmes, kuriomis pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Pažymėjo, jog Tarnyba neprivalėjo teikti tokio Rašto, priimto UAB „Moller Auto“ prašymu pradėtoje administracinėje procedūroje, pareiškėjui, tačiau, įgyvendindama viešojo administravimo principus, pateikė pareiškėjui informaciją apie prieš jį pradėtą administracinę procedūrą. Rėmėsi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje A8-1516-06, kur analogiškas Tarnybos raštas įvertintas kaip neatitinkantis administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijų.

Konstatavo, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti bylą kaip nežinybingą, nustačiusi, kad skundžiamas Raštas tėra informacinio pobūdžio pranešimas. Nurodė, kad informacinis Raštas jokios įtakos administracinės atsakomybės taikymui neturi, o terminai administracinei atsakomybei taikyti skaičiuojami ne nuo skundžiamo Rašto išsiuntimo, o nuo pažeidimo nustatymo, tai yra, paaiškėjimo datos, ir tai nepriklauso nuo tos aplinkybės, ar pareiškėjas buvo informuotas apie pažeidimo paaiškėjimo momentą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 84 – 89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą, panaikinti 2007 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/03-4R-80, panaikinti 2007 m. kovo 2 d. Tarnybos administracinį aktą Nr. 4S-636. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais kaip pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytais argumentais. Taip pat pareiškėjas pateikia tokius papildomus apeliacinį skundą pagrindžiančius argumentus:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad Raštas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, nes Raštu paviešinta (pranešta viešojo pirkimo dalyviui UAB „Moller Auto“) informacija apie konstatuotą Įstatymo nuostatų pažeidimą. Be to, Raštu būtų vadovaujamasi sprendžiant žalos atlyginimo UAB „Moller Auto“ klausimą, jeigu dėl to būtų kreiptasi civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į 2007 m. birželio 5 d. Tarnybos kvietimą Nr. 4S-1828 (b. l. 52), darytina išvada, kad Raštas būtų pagrindu pareiškėjo vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas kartu būtų pagrindas reikalauti iš pareiškėjo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka.

2. Raštas laikytinas administraciniu aktu. Teisės aktai nenumato galimybės Tarnybai priimti informacinius raštus. Pabrėžia, jog informaciniu raštu nelaikytinas aktas, kuriame neigiamai įvertinamas asmens elgesys. Tuo atveju, jeigu asmenys gali remtis tokiu aktu inicijuodami kitas procedūras, galinčias susiaurinti galimai pažeidimą padariusio asmens teises, tokį aktą ginčyti turi būti suteikiama teisė ir galimai pažeidimą padariusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I12-22/2002, teigia, jog teismas privalo vertinti pareiškėjo skundo pagrįstumą net ir tuo atveju, jei nebūtų objektyviai pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Be to, nurodo, kad paaiškinimų teikimas, remiantis suformuota praktika, laikytinas veiksmu, dėl kurio teisėtumo gali būti skundžiamasi administraciniam teismui, todėl pareiškėjas atitinkamai turi teisę skųsti Raštą tiek administracinių ginčų komisijai, tiek apygardos administraciniam teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102 – 103) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašo teismo nagrinėjant bylą vadovautis Tarnybos atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Taip pat atsakovas papildomai nurodė, jog pareiškėjo argumentas dėl informacijos paviešinimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu iš esmės reikalauja, kad būtų panaikintas 2007 m. kovo 2 d. Tarnybos raštas Nr. 4S-636 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“.

Pažymėtina, kad, remiantis ABTĮ 23 ir 52 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui priklauso teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynimo būdas yra tiesiogiai sąlygotas ABTĮ numatytų (ABTĮ, 37, 101, 103 str.) procesinių prielaidų, kurių egzistavimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (byla Nr. AS438 – 431/2007), pažymėtina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Todėl darytina išvada, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka minėtus įstatymo reikalavimus.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą, būtina nustatyti, ar jo skundžiamas Raštas atitinka administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus. Kaip minėta, teismine tvarka ginčijamas aktas turi įtakoti konkrečių asmenų teises ar saugomus interesus. Nustatyta, kad ginčijamu Raštu Tarnyba tik pateikė pareiškėjui informaciją, jog nurodyti Įstatymo pažeidimo užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau jokios neigiamo poveikio priemonės (numatytos Įstatymo 7 str.) taikytos nebuvo. Pažymėtina, jog tokio fakto neginčija ir pareiškėjas. Todėl, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS438 – 431/2007, A8-1516-06), teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks informacinio pobūdžio aktas nelaikytinas administraciniu aktu. Be to, pažymi, jog Raštas nelaikytinas ir veikimu ABTĮ prasme, kadangi, kaip jau konstatuota, Raštu nesukeliamos jokios pasekmės pareiškėjui.

Taip pat kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą dėl Rašto svarbos civilinio proceso dėl žalos atlyginimo metu, jeigu toks procesas būtų inicijuotas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Iš pareiškėjo pateiktų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas užsitikrinti įrodymus kitose galimose bylose, nustatyti, tam tikrus juridinius faktus. Tokios rūšies administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog Raštas laikytinas pagrindu patraukti pareiškėjo vadovą administracinėn atsakomybėn, vertintinas kaip nepagrįstas, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teisines pasekmes sukeltų ne informacinio pobūdžio Raštas, bet tyrimo metu nustatyti pažeidimai, ir tik tada, kai būtų priimti atitinkami aktai, kurių pagrindu pareiškėjo vadovui atsirastų administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad teismo nutartis nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio pareiškėjui vėliau ginčyti atitinkamą aktą, jeigu toks būtų priimtas, kurio pagrindu atsirastų administracinė atsakomybė, teismine tvarka. Taip pat pabrėžtina, jog pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. I12-22/2002 priimta remiantis kitokiame nei nagrinėjamu atveju kontekste, todėl šiuo atveju netaikytina.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundžiamas raštas kuo nors pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u ta r ė:

Pareiškėjo Viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai Antanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Stasys Gudynas