Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus G. L. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. bausmę atlieka pagal: Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 187 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą, 146 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

Alytaus pataisos namų direktoriaus G. L. teikimas netenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia - 2001 m. lapkričio 23 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu priskiriama žemai. Pažymėtina, kad paskutiniojo atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu (2021 m. birželio 16 d.) nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, nors 2021 m. balandžio 6 d. buvo nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pastangos ją mažinti nebuvo nuoseklios ir nukreiptos išimtinai teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimų sunkėjimas, maža darbo patirtis, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, kriminalinių nuostatų palaikymas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. V. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.

2021 m. spalio 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuteistojo A. V. oficiali darbinė patirtis nėra didelė, nuo 1995 m. iki suėmimo oficialūs darbai nefiksuoti, uždarbiaudavo nelegaliai. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės nuteistajam integruotis visuomenėje, įsidarbinti, sušvelninus bausmę. Nors nuteistasis Institucijai pateikė pažymą, jog UAB „R.“ įsipareigoja A. V. priimti į darbą vadybininko pareigose, jam išėjus į laisvę ar turint galimybę dirbti nuotoliniu būdu laisvės atėmimo vietoje, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad nuteistasis realiai dirbs, juo labiau, kad darbo paieškos bausmės atlikimo metu nebuvo intensyvios. Be to, nuteistasis A. V. teigia, kad labiau norėtų dirbti kvalifikuotą darbą su socialinėmis garantijomis ir tinkamu darbo užmokesčiu, o mažai apmokamo darbo, be socialinių garantijų, dirbti nenorėtų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2011 m. iki 2015 m. drausmine tvarka baustas 7 kartus, kadangi atsisakė dirbti nemokamus darbus. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo siekio, būnant laisvėje, lėšų pragyvenimui siekti teisėtais būdais.

Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad nei baudžiamąsias bylas nagrinėjant teisme, nei šiuo metu jis kaltės nepripažįsta. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis nesigaili dėl savo praeities nusikalstamo elgesio, jį pateisina ir nesupranta kokias itin skaudžias pasekmes sukėlė nusikaltimais. Gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nesigailintis dėl nusikalstamo elgesio, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam A. V. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. V. net 16 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų paskutinis pažeidimas padarytas 2021 m. lapkričio 24 d., todėl nuteistasis šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Akivaizdu, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms ir negeba savo elgesio ilgą laikotarpį nukreipti išimtinai teigiama linkme, nuosekliai, kadangi bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas 4 kartus. Įvertintina ir tai, kad pataisos įstaiga yra gavusi vykdomąjį raštą, pagal kurį nuteistasis turi sumokėti 932,56 Eur, tačiau ši suma nėra sumokėta. Akivaizdu, kad nuteistasis ciniškai žiūri į nukentėjusiųjų interesų patenkinimą, prioritetą teikia asmeniniams poreikiams, nors nuo atvykimo į Alytaus pataisos namus į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 212,31 Eur, kuriuos galėjo skirti priteistiems finansiniams įsipareigojimams apmokėti.

Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad A. V. šiuo metu bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad jis subūrė nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Nors ir nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiais A. V. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. V. neidentifikuoja probleminių sričių, kuriose norėtų siekti pozityvių pokyčių, turi kategorišką požiūrį, kurio tvirtai laikosi, sunkiai priima kitokią, nei jo nuomonę. Nuteistojo mąstyme ir elgesyje stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja jį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti. Be to, nuteistasis linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę bei didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose, pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis bei noru valdyti situaciją. Bausmės atlikimo metu yra keletą kartų atsisakęs tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, dirbti nemokamus darbus, už tai buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Iš šių nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis ne itin linkęs paklusti įkalinimo įstaigoje esančioms taisyklėms, todėl abejotina, kad sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, jis gebėtų laisvėje paklusti ir vadovautis visuomenėje priimtomis elgesio normomis, nepažeidinėti įstatymų.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. V. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 4 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose), nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Alytaus pataisos namų direktoriaus G. L. 2021 m. spalio 25 d. teikimo dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.