Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei V. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje:

Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Širvintų r., neteistas, įtariamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. pagal LR BK 138 str. 1 d.

2014 lapkričio 12 d., apie 14.00 val., Ž. Ž. šalia Gelvonų vidurinės mokyklos, esančios Šviesos g. 7, Gelvonų mstl., Gelvonų sen., Širvintų r., priėjo prie stovinčios G. S. ir tyčia vieną kartą kumščiu jai sudavė į nosį, taip padarydamas nosies kaulų lūžį, dėl ko nukentėjusiosios G. S. sveikata buvo nesunkai sutrikdyta.

Nukentėjusioji G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2014 m. lapkričio 12 d., apie 14 val. ji su broliu D. S. po pamokų ėjo iš mokyklos Gelvonų miesteliu. Jie ėjo nuo mokyklos link parduotuvės. Matė, kad iš priekio greitu žingsniu link jų ėjo Ž. Ž.. Ji pagalvojo, kad Ž. Ž. nori pasikalbėti su broliu, tačiau Ž. Ž., priėjęs prie jų ir nieko nepasakęs, su ranka vieną kartą sudavė jai į nosį bei pabėgo, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai tą pačią dieną ji kreipėsi j medikus, buvo nustatytas nosies lūžis. (b.l. 31 -32)

Teismo medicinos specialistai davė išvadą, kad G. S. padarytas nosies kaulų lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 9).

Liudytojų D. S., G. D., R. M. ir D. A. parodymai yra analogiški nukentėjusiosios G. S. parodymams, jie parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 35-37, 40-41).

Liudytoja ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė L. S. parodė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. iš mokyklos grižo dukra G. S.. Dukros veidas ir drabužiai buvo kruvini. Paklausta, kas atsitiko, dukra paaiškino, kad Ž. Ž. netoli mokyklos, Gelvonuose, jai ranka sudavė į nosį. (b.l. 20)

Ž. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d. Nusikaltimas yra įrodytas aukščiau išvardintais įrodymais.

Atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad Ž. Ž. nusikalstamos veikos darymo metu bei šiuo metu negalėjo ir negali suvokti veiksmų esmės ir jų vaidyti. Ekspertai rekomenduoja Ž. Ž. priverstinį ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (b.l. 82-89) Posėdžio metu ekspertė šią išvadą patvirtino.

Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, kad įtariamasis Ž. Ž. nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., padarė negalėdamas suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, tai yra būdamas nepakaltinamu, yra pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 p. įtariamajam taikyti LR BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Šios priemonės taikytinos.

2014-12-15 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 127.89 EUR sumoje. Ž. Ž. įstatyminė atstovė žalą atlygino, apie ką ieškovas pateikė pareiškimą.

Byloje yra pareikštas ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės L. S. ieškinys dėl neturtinės- 1000 EUR žalos atlyginimo(b.l. 134) iš įtariamojo įstatyminės atstovės- jo motinos V. Š.. Ieškovė neturtinę žalą prašo priteisti LR CK 6.250 str. pagrindu. Tačiau LR CK yra speciali deliktinės atsakomybės norma, kuri reglamentuoja atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą- LR CK 6.268 str. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Ž. Ž. veiką padarė būdamas nepilnametis, jis nuo 2001 buvo gydomas vaikų ir paauglių psichiatrų, yra neįgalus. Ž. Ž. augina tik mama-civilinė atsakovė, kuri su juo ir gyvena. Ž. Ž. tėvas –A. Ž. gyvena atskirai ir vaiko auklėjime nedalyvauja, išlaikymo nemoka, šeimoje auga 4 vaikai( b.l. 101-104). Pagal LR CK 6.268 str. 4 d. teismas gali įpareigoti atlyginti žąlą Ž. Ž. motiną, o ne privalo, todėl atsižvelgiant į aukščiau visas nurodytas aplinkybes apie Ž. Ž. šeimą, į tai, kad veiką jis padarė nepilnametis, padarytos neturtinės žalos iš jo motinos nepriteisia.

Teismas, taikydamas CK 6.268 str., vadovaujasi ir šio straipsnio 1 dalimi ir konstatuoja, kad pats Ž. Ž. šiuo atveju neatsako už padarytą žalą, nes nėra jo kaltės, jis yra nepakaltinamas. Kas teisingumo vykdymo prasme atitinka priverčiamajai priemonei jam pritaikymo- ambulatoriniam stebėjimui. Tai ateityje turi apsaugoti nuo galimo Ž. Ž. netinkamo elgesio. Taikyti CK 6.268 str.2 d. teismui suteikta tik teisė ir teismas tai daro savo nuožiūra. Teismui nėra pareiga taikyti nepakaltinamam asmeniui civilinę atsakomybę. Šios išimties teismas netaiko atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, pasekmes bei ir turtinės padėties su nukentėjusiuoju asmeniu balansą. Ieškinys dėl aukščiau nurodytų motyvų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad Ž. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d. padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Civilinį ieškinį L. S. atmesti.

Nutartį gali apskusti Ž. Ž., jo advokatas, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokuroras. Jiems nutartį įteikti.

Nutartį įteikti VTAS.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui.