Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą „Dėl atnaujinto Šiaulių miesto aglomeracijos strateginio triukšmo žemėlapio patvirtinimo“ Nr. T-405 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutarta pavirtinti atnaujintą Šiaulių miesto aglomeracijos strateginį triukšmo žemėlapį (toliau – ir Žemėlapis).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Taip pat nutarė, minėtai nutarčiai įsitesėjus, grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad Šiaulių Tarybos Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi teisės prašyti teismo panaikinti norminį administracinį teisės aktą, kadangi nėra vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje nurodytų subjektų, o ABTĮ 113 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimų. Todėl pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Taryba, nepaisydama jo pateiktų prieštaravimų, ginčijamu Sprendimu patvirtino Žemėlapį. Pažymi, kad pačiame Sprendime nurodyta, jog šis Sprendimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas paduodant skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį ir apskundė teismui.

Pareiškėjo teigimu, Tarybos Sprendimas nėra norminis administracinis aktas, nes jame nėra nustatytos elgesio taisyklės. Sprendimo prieduose esantys dokumentai, kuriuos patvirtino Taryba, yra parengti net ne Tarybos, o kito juridinio asmens. Akivaizdu, kad kitas juridinis asmuo negali nustatyti (įtvirtinti) elgesio taisyklių. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet yra susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Taryba nurodo, kad Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas. Pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą iširti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Todėl, atsakovo teigimu, Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčiją atsakovo aktą, kuris yra norminis administracinis teisės aktas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų nekartoja ir tik jas papildo atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus.

Pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurių pagrindu ginčijamas atsakovo aktas buvo pripažintas norminiu administraciniu teisės aktu ir pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti skundžiamo akto priėmimo procedūrų, tai yra kas parengė aktą ir kokia tvarka jis buvo priimtas, nes tai yra akto teisėtumą patvirtinantys kriterijai, kurie gali būti įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjo ginčijamas aktas yra norminis teisės aktas, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu ištirti norminio teisės akto teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Nustačius šias aplinkybės pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.