Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei N. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad A. ir N. L. šeimoje pažeidimų dėl vaiko teisių ir jų interesų nėra žinoma. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos nepilnametę V. L. yra pažeidžiantis vaiko teisę į judėjimo laisvę. Taip pat, atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas gyvena užsienyje, Danijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliktini nenagrinėtais.

Vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikciją su sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Teismas pažymi, kad taikant Reglamentą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal atskirų valstybių nacionalinę, o pagal Bendrijos teisę, kuria remiantis, jeigu vaikas persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujojoje valstybėje narėje turėtų iš esmės sutapti su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje. Pagal ieškinyje bei atsakovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes matyti, kad abu tėvai gyvena užsienyje, ieškovas gyvena Danijoje, o dukters gyvenamoji vieta yra su motina (atsakove), t. y. Vengrijoje, atitinkamai tos šalies vaiko teises ginančios institucijos turėtų pasisakyti dėl reikalavimų susijusių su vaikų interesais. Pateikti duomenys patvirtina, kad nepilnametės V. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vengrijoje, kur gyvena jos motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl pripažintina, kad vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus dėl nepilnamečio vaiko ir šalių nuolatinės gyvenamosios vietos, darytina išvada, ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui ir jis buvo priimtas pažeidžiant bylų teismingumo taisykles, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Palikus ieškinį nenagrinėtą, taip pat paliktinas nenagrinėtas ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir 782 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 782 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo A. L. ieškinį atsakovei N. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos rajono skyrius ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtais.

Grąžinti ieškovui A. L., asmens (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur žyminio mokesčio pagal 2019-11-06 mokėjimo nurodymą (įmokos kodas 5660), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.