Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, Jūratei Kaušakytei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei Jūratei Kašėtaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. D., išnagrinėjusi A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., dirbančiam (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2011-09-05 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei Jūratė Kašėtaitė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0437-0295 už tai, kad A. D. 2011-07-08 savo vadovaujamoje įmonėje įdarbino sargu R. Č., kuris vykdė sargo pareigas (duomenys neskelbtini) statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas kas ketvirtą parą po 12 val. nuo 18.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, sutaręs iš darbdavio gauti 300 Lt algos už mėnesį. 2011-07-18 minėtame statybos objekte apsilankius Valstybinės darbo inspekcijos inspektorėms J.Kašėtaitei ir S. S., R. Č. buvo rastas sargo budelėje. R. Č. pateikė paaiškinimą raštu ir pokalbis su juo buvo įrašytas į S. S. telefono diktofoną. Pokalbio metu R. Č. prisipažino dvi savaites dirbantis objekte sargu ir sutaręs už darbą gauti 300 Lt atlyginimą per mėnesį. Tokiu būdu A. D., nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs apie įdarbinimą VSDFV Klaipėdos skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jūratė Kašėtaitė prašo teismo A. D. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. D. kaltę dėl nelegalaus darbo jo vadovaujamoje įmonėje. Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jūratė Kašėtaitė parodė, kad nors A. D. neigia įdarbinęs sargu R. Č., tačiau teismui yra pateiktas pokalbio su R. Č. įrašas, kurio metu R. Č. pripažino dirbantis įmonėje už sutartą 300 Lt atlyginimą per mėnesį.

Teismo posėdyje A. D. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. Č. yra vietinis gyventojas, gyvena šalia statomo objekto. R. Č. įmonėje nedirbo, jis nebuvo įdarbintas ir atlyginimas jam nebuvo mokamas, dėl darbo laiko su juo nebuvo tartasi. R. Č. į įmonės statomo objekto teritoriją ateidavo paprašyti įrankių, malkų. Kadangi R. Č. gyveno šalia statomo įmonės objekto, tai jis pastarojo buvo paprašęs pažiūrėti, kad į teritoriją neateitų svetimi žmonės, tačiau už tai jis pinigų nežadėjo. Gali būti, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovų patikrinimo metu R. Č. į įmonę buvo atėjęs, nes buvo neblaivus ir pats nesuprato, ką šneka. Teritorija nebuvo aptverta, R. Č. įeidavo į būdelę, pastatytą šalia statomo objekto teritorijos. Jis nežino, kaip R. Č. įeidavo į būdelę, tačiau jis raktų R. Č. nebuvo davęs. A. D. parodė, kad uždirba apie 4000 Lt ir tai yra vienintelės jo šeimos gaunamos pajamos, augina tris vaikus.

Iš 2011-08-25 A. D. paaiškinimo matyti, kad A. D. paaiškino, jog R. Č. (duomenys neskelbtini)nedirba, jis R. Č. asmeniškai yra paprašęs stebėti, ar nėra pašalinių, įtartinų asmenų statomame objekte, už tai pinigų R. Č. nemoka (b.l. 5).

Iš 2011-08-09 iš „Sodros“ pateiktų dokumentų dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. Č. nėra įdarbintas (b.l. 15-16).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. D. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: iš dalies paties A. D. parodymais bei jo raštišku paaiškinimu (b.l. 5), R. Č. paaiškinimu (b.l. 7), „Sodros“ pateiktais dokumentais dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo, kita byloje esančia medžiaga. A. D. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad R. Č. jo įmonėje nedirbo ir jis su R. Č. dėl darbo laiko ir užmokesčio nesitarė. A. D. parodė, kad R. Č. gyveno netoli jo įmonės statomo objekto ir į įmonės teritoriją pastarasis ateidavo paprašyti įrankių, malkų. Tokie A. D. parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. parodymų, pastarasis pripažino, jog jis prašė R. Č., jog R. Č. prižiūrėtų įmonės statomo objekto teritoriją, kad nevaikščiotų pašaliniai žmonės, už tai gaudavo malkų, įrankių. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jūratė Kašėtaitė parodė, kad patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) statomo objekto teritorijoje būdelėje rastas R. Č. paaiškino, kad jis saugo teritoriją ir už tai gauna 300 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, be to, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. nurodyta, kad sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad A. D. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini), R. Č. teisės aktų tvarka įregistruotas nebuvo. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad R. Č. dirbo A. D. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nelegaliai, nes buvo susitarta dėl darbo funkcijų – statomo objekto teritorijos saugojimo, darbo vietos – (duomenys neskelbtini) statybos objektas, esantis (duomenys neskelbtini), dirbo realiai ir sutartu laiku, kūrė darbo produktą, už padarytą darbą gavo užmokestį, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos arbo kodekso 99 str., sudaryta nebuvo, nebuvo sumokėti valstybei mokesčiai.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog A. D. ir R. Č. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, R. Č. dirbo A. D. vadovaujamoje bendrovėje, darbas buvo dirbamas susitarus dėl darbo vietos, darbo laiko, atlyginimo už atliktą darbą, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., su juo sudaryta nebuvo. Toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. laikomas nelegaliu. Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, jog A. D., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo atsakingas už darbo sutarties su darbuotoju sudarymą, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį kyla jam. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad A. D. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

A. D. administracinę atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai kad A. D. augina tris vaikus, jo gaunamas 4000 Lt darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos, taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. D. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41 str. 3 d., 41³ str. 1, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusį R. Č. skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.