Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Zita Smirnovienė, susipažinusi su R. B. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2010-09-20 paštu išsiuntė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2010-09-08 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimą Nr. 17.2-16035 palikti skundą nenagrinėtu.

Prie skundo pridėtame LR generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus 2010-09-08 rašte Nr. 17.2-16035)“ pareiškėjui yra išaiškinta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl prokuroro veiksmų, kuriais atsisakyta atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydamas, kad šis klausimas išspręstas jau 2006-11-27 nutarimu ir jame išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka – skundą nuo nutarimo gavimo dienos per 5 dienas galima paduoti Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo procedūros dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išdėstytos LR baudžiamojo proceso kodekso XXXIII skyriuje. Pagal LR BPK 447 str. 2 d., prokuroro išvados įforminamos nutarimu, kuris skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Kad asmuo negali paduoti pakartotinio prašymo atnaujinti baudžiamosios bylos proceso ar kad padavus pakartotinį prašymą pastarasis būtų svarstomas ne LR BPK, o LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, LR BPK nėra reglamentuota.

LR generalinė prokuratūra nuteistajam R. B. nurodė, kad skundas administraciniam teismui palikus nenagrinėtu jo prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti paduodamas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo LR prokuratūroje tvarkos aprašo 44 punkto ir LR viešojo administravimo įstatymo 36 str. nuostatomis. Tačiau Asmenų aptarnavimo LR prokuratūroje tvarkos aprašo 44 punktas tik nurodo, kad asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, turi teisę apskųsti tokį atsakymą teismui įstatymų nustatyta tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 36 str. nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. LR viešojo administravimo įstatymas nereglamentuoja pakartotinių baudžiamųjų bylų proceso atnaujinimo procedūrų ir sprendimų dėl prašymų atnaujinti procesą apskundimo tvarkos. Todėl kyla abejonė, ar klausimas dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo gali būti laikomas perėjusiu į viešąjį administravimą ir byla dėl baudžiamųjų bylų proceso atnaujinimo, jei prašymas atnaujinti procesą paliktas nenagrinėtu, gali būti priskirta administraciniam teismui. Kad neliktų abejonių dėl šio ginčo teismingumo, dėl šios bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, kreiptinasi į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

prašyti Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti, ar byla pagal R. B. skundą dėl LR generalinės prokuratūros nutarimo palikti skundą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo nenagrinėtu priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, ar administraciniam teismui.