Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ ieškinio atsakovui S. B. dėl darbuotojo reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas atmetimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundo argumentų

6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Alsveta“ ieškinį atsakovui S. B. dėl darbuotojo reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas atmetimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, o ieškovės prašymą dėl termino pratęsimo pašalinti dalį ieškinio trūkumų paliko nenagrinėtu.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Taigi, teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti teismui apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, bei pateikti ieškinio ir visų jo priedų (kurie nėra išversti į rusų kalbą) vertimą į atsakovui suprantamą kalbą (rusų k.). Taip pat nustatyta, kad teismo nutartis 2022 m. gruodžio 19 d. išsiųsta ieškovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 118 str. 1 d.), remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutartis laikoma įteikta 2022 m. gruodžio 21 d. (CPK 1751 str. 10 d.). Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad terminas ištaisyti teismo nutartimi nustatytiems trūkumams baigėsi 2022 m. gruodžio 28 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nutartyje nustatė konkrečius ieškinio trūkumus ir juos visus ieškovas turėjo ištaisyti per teismo nustatytą 7 dienų terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė neskundė. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas teismo įpareigojimų neįvykdė, nesumokėjo žyminio mokesčio, bet pateikė prašymą pratęsti terminą pašalinti tik vieną iš nutartyje nurodytų trūkumų – pateikti ieškinio vertimą į rusų kalbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti byloje žyminį mokestį. Ieškovės svarstymai, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas skundžiamos nutarties priėmimo momentui neturi jokios įtakos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nevilkina proceso ir nereiškia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, yra atmetami kaip nepagrįsti, kadangi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš būtinųjų sąlygų ieškinio priėmimui. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė jo atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą.

10. Konstatuotina, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytu terminu teismo nurodytų ieškinio trūkumų, neprašė pratęsti terminą pašalinti visiems nurodytiems ieškinio trūkumams, todėl ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei (CPK 115 str. 3 d.). Teismas pagrįstai ieškovės prašymas pratęsti terminą pateikti ieškinio vertimą į rusų kalbą paliko nenagrinėtu, nes tokio prašymo nagrinėjimas, ieškinį laikant nepaduotu, nebesukeltų teisinių pasekmių.

11. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

12. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.