Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjęs J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-09-14 nutarimo Nr. 7A-939/5VM1802023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. K. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-09-14 nutarimu Nr. 7A-939/5VM1802023 (toliau – ir Nutarimas) paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Šiuo nutarimu J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, jai paskirta administracinė nuobauda – 868 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad J. K., UAB „V.“ muitinės deklarantė, būdama atsakinga už laikinojo įvežimo muitinės procedūros vykdymą prekėms pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2013-04-15 leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/galutinį vartojimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-04-24 leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/galutinį vartojimą Nr. (duomenys neskelbtini), neinformavusi Vilniaus teritorinės muitinės apie visus po leidimų gavimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam naudojimuisi leidimu, pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 87 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, jog leidimo turėtojas turi pranešti muitinei apie visus po leidimo gavimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam naudojimuisi leidimu arba jo turiniui.

Motyvuojamoji dalis

J. K. skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

J. K. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris numato, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, t. y. laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (tarp jų – perdirbti) į Lietuvos Respubliką arba laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos (tarp jų – perdirbti) nustatytos tvarkos nesilaikymas, užtraukia baudą nuo 868 iki 1448 eurų.

Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl padaryto pažeidimo padarymo fakto – tiek bylą nagrinėjant institucijoje, tiek pateiktame skunde J. K. pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailėjosi. Jos kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat įrodyta teismui pateikta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu bei jo pagrindu priimtu nutarimu, iš kurių matyti pažeidimo esmė; UAB „V.“ 2015-03-05 informaciniu raštu, kuriuo Vilniaus teritorinė muitinė informuota, kad 2015 metų sausio mėnesį atliekant UAB „V.“ dokumentų ir laikinai įvežtos perdirbti žaliavos savikontrolę, buvo pastebėta, kad nuo 2014-08-04 gamyboje panaudota laikinai įvežtos perdirbti prekės išeigos norma, nesuderinta su muitine. Įmonės laboratorija nustatė naujas normas ir neinformavusi įmonėje atsakingo asmens perdavė naująją receptūrą į gamybos procesą; UAB „V.“ 2015-03-24 raštu Vilniaus teritorinei muitinei, kuriame nurodyta, kad atsakingas asmuo už laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrų taikymą ir vykdymą yra įmonės darbuotoja J. K.; Vilniaus teritorinės muitinės 2015-03-27 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4VM180011P, kurios sprendžiamojoje (rezoliucinėje) dalyje nuspręsta ištaisyti Vilniaus teritorinės muitinės išduotuose leidimuose Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-04-15) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-04-24) taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą 8 langelyje nurodytas perdirbtų produktų išeigos normas.

Skundu J. K. prašo sumažinti jai paskirtą baudą. Nors skunde tiesiogiai nenurodomas įstatymo straipsnis, kuriuo remiantis prašoma mažinti paskirtą nuobaudą, tačiau iš J. K. suformuluoto prašymo ir skundo motyvų akivaizdu, jog prašoma taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

J. K. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 868 eurai. Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama nuobaudą atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad J. K. padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, didelės žalos valstybei, taigi faktiškai pripažino, kad J. K. padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Taip pat buvo įvertintas pažeidėjos prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kas laikytina J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad J. K. ne tik pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo, tačiau vien jos veiksmai – pranešimas atsakingai institucijai - lėmė įmonės patikrinimą ir nuobaudos paskyrimą. 2015-03-05 informaciniu raštu J. K. pati pranešė Vilniaus teritorinei muitinei apie pasikeitusias gamybos normas (b. l. 11). Tai, kad J. K. savo veiksmais padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, taip pat laikytina lengvinančia jos atsakomybę aplinkybe. Iš byloje esančios pažymos apie darbo užmokestį bei J. K. pateiktos informacijos, ji UAB „V.“ pradėjo dirbti tik nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio, tuo tarpu naujos polivinchlorido panaudojimo gamyboje normos buvo patvirtintos dar 2014-08-04. Taigi apie šiuos pasikeitimus įmonės gamyboje ji galėjo sužinoti tik pradėjusi dirbti, o sužinojusi, šį trūkumą ištaisyti. Pažymėtina, kad iš esmės taip ir buvo padaryta. Todėl tokios pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog J. K. pažeidimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma. Nors aplinkybė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, atsakomybės už padarytą pažeidimą nešalina, neatsargi kaltės forma rodo, jog pažeidimas nebuvo piktybiškas ir į tai turi būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudos dydį. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Nutarimu paskirta bauda yra per didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje.

J. K. pateiktame skunde taip pat nurodė prašymą išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per laikotarpį iki dviejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. slaugo motiną, jos prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis tenkintinas.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės 2015-09-14 nutarimas Nr. 7A-939/5VM1802023 dalyje dėl paskirtos baudos dydžio yra nepagrįstas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl keistinas, skiriant mažesnę nei ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. skundą tenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2015-09-14 nutarimą Nr. 7A-939/5VM1802023 pakeisti ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu J. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, skirti 500 eurų baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, per mėnesį mokant po 100 eurų, šį laikotarpį skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos iki visiško baudos sumokėjimo.

Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.