- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-25
- Bylos Nr.
- AS-438-443-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- K.J.J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K.J.J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K.J.J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K.J.J. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, kuriuo kėlė šiuos reikalavimus:
1.Patikrinti, ar Vyriausybės kanceliarijos 1993 m. rugsėjo 20 d. aktas dėl pasiūlymo pareiškėjui darbo atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminius aktus, ar jis turi juridinę galią bei panaikinti šį aktą kaip neteisėtą ir neturintį juridinės galios;
2. Panaikinti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-329/94 ir priimti kitą sprendimą jo ieškinį tenkinant.
3. Pripažinti pareiškėjo 1993 m. rugsėjo 20 d. atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje neteisėtu, gražinti į pirmesnį darbą ir priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą; dėl nepalankių sąlygų dirbti pripažinti jo atleidimą neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio l dalies 2 punkto į Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį išmokant jo naudai kompensaciją už 12 mėnesių;
4. Įpareigoti darbdavį išmokėti jam negautą atlyginimą už visą pravaikštos laiką -700080 Lt už laikotarpį nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. bei 12 mėnesių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją- 45360 lt.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą skundas atsisakomas priimti nagrinėti teisme, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo nuomone, savo skundo 1, 2 ir 4 reikalavimais pareiškėjas faktiškai kelia ginčą, kuris, kaip jis pats nurodo, yra išnagrinėtas Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-329/94. Tai, kad, kreipdamasis į administracinį teismą, prašomas priteisti sumas pareiškėjas padidino nurodydamas ilgesnį laiko tarpą, už kurį jos turėtų būti priteistos, teismo manymu, iš esmės ginčo nauju nepadaro - pagrindinis reikalavimas lieka jo atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu. Tuo tarpu naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo, galėtų būti pagrindu ne naujai bylai kelti, o procesui atnaujinti išnagrinėtoje byloje (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio l dalies 2 punktas), dėl proceso atnaujinimo kreipiantis Civilinio proceso kodekso 367 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog jei šie pareiškėjo reikalavimai būtų neišnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, jie nagrinėti administraciniame teisme būtų nepriimtini dėl to, kad įstatymas jiems pareikšti yra nustatęs l mėnesio terminą, kurį pareiškėjas yra praleidęs daugiau kaip 13 metų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas taip pat konstatavo, kad reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo sprendimą byloje Nr.2-329/94 ir priimti naują sprendimą administraciniame teisme išvis nenagrinėtinas: nei vienas procesinis įstatymas nesuteikia teisės administraciniams teismams peržiūrėti bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, panaikinti juos ir priimti naujus sprendimus. Ši teisė Civilinio proceso kodekso normomis, laikantis šiose normose nustatytos tvarkos ir terminų, suteikta aukštesniems bendrosios kompetencijos teismams. Todėl dėl šio pareiškėjo reikalavimo pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, pavedant tą klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pareiškėjo nuomone, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas privalo priimti nagrinėti nepaisant to, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, nes ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.Pareiškėjo teigimu, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių (individualių) administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.Pareiškėjas nurodo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio l dalį jis įvykdė visus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsniuose, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, turėjo nutartyje nurodyti, kaip ištaisyti trūkumus, t.y., kokie skundo reikalavimai nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kokie skundo reikalavimai nenagrinėtini. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2006 m. liepos 10 d. nutartyje teismas pripažino naujų aplinkybių buvimą, tačiau nekreipė dėmesio į įstatymų teisingą aiškinimą ir taikymą, kuris nurodytas pareiškėjo skunde.Pareiškėjas akcentuoja, kad 2006 m. liepos 10 d. nutartyje teismas klaidingai konstatuoja naujų aplinkybių atsiradimą, nes išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3291/94 turėjo neteisėto atleidimo iš darbo pagrindą, tačiau teismai nevertino 1993 m. rugsėjo 20 d. akto padirbimo ir padirbto dokumento panaudojimo. Šiuos faktus konstatavo antstolis A.Bublys savo 2006 metų balandžio 13-14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį, 635 straipsnio 4 dalį laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. To, pareiškėjo teigimu, teismai nežinojo priimdami ankstesnius sprendimus arba buvo kitų aplinkybių teisėjų asmeniniam įsitikinimui ir pan. Pareiškėjas teigia, kad ieškinio (skundo) senaties taikymui pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo teisme stadijoje negali reikšti savo išankstinio nusistatymo ir priimti išankstinį sprendimą už išorinę ginčo šalį, t.y. teismas negali išreikšti išorinės ginčo šalies valios be jo sutikimo, nes ieškinio senaties taikymui būtinas ginčo šalies reikalavimas, t.y. išorinės ginčo šalies (atsakovo) valios pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato biuletenis "Teismų praktika" Nr. 18, psl. 245-247).
Šalies argumentai
7. Anot pareiškėjo, spręsdamas prašymą taikyti ieškinio (skundo) senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam pareiškėjo reikalavimui taikoma ieškinio (skundo) padavimo senatis. Jeigu ieškinio (skundo) senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti:
1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas (teismas tai padarė);
2) kada prasidėjo ieškinio (skundo) senaties termino eiga (tai galima atlikti tik nagrinėjant bylą iš esmės);
3) ar ieškinio (skundo) senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta (tai galima nustatyti tik nagrinėjant bylą iš esmės);
4) jeigu ieškinio (skundo) senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (tai galima nustatyti tik nagrinėjant bylą iš esmės).
Atsiliepimas
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal 2002 m. Civilinio proceso kodekso nuostatas, prašymą taikyti ieškinio (skundo) senatį - atsakovas turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (skundą), tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39, punktas 20.8 (Aukščiausiojo Teismo biuletenis "Teismų praktika" Nr. 18, psl. 183). Taigi, pirmosios instancijos teismas galėjo išspręsti skundą tik priimdamas sprendimą, nes pareiškėjo skundo reikalavimai skundo priėmimo teisme stadijoje nesprendžiami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas dėl to paties dalyko (pripažinti 1993 m. rugsėjo 20 d. atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje neteisėtu), ir tuo pačiu pagrindu (ginčydamas Vyriausybės kanceliarijos 1993 m. rugsėjo 20 d. aktą dėl kito darbo pasiūlymo pareiškėjui) kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 1994 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį patenkino iš dalies, išieškojo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos K.J.J. naudai 266 Lt 85 ct už neatleidimo iš darbo priežasčių pranešimo tvarkos pranešimą, o likusioje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 20).
Tokiu būdu ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje teisėtumo buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. spalio 27 d. sprendimu. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, pareiškėjo skundas administraciniam teismui, kuriuo pareiškėjas inicijuoja ginčą, jau išnagrinėtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pareiškėjo skundo 1, 3 bei 4 reikalavimai), negali būti priimtas nagrinėti
Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-329/94 ir priimti kitą sprendimą jo ieškinį tenkinant, taip pat yra nenagrinėtinas kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 16 straipsniai, kurie nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas, nesuteikia teisės administraciniams teismams peržiūrėti bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, panaikinti juos ir priimti naujus sprendimus.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K.J.J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.