Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3416-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
1-3416-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48954-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3416-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48954-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 8 mėnesiais laisvės apribojimo (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2019 m. lapkričio 17 d., apie 00.35 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, ties pastatu Nr. 41, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, jo vardu yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Automobiliu „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi jo įmonės, kurioje jis dirba, direktorius P. D.. Kiek jam yra žinoma, pastarasis šį automobilį iš kažko nuomojasi. Prieš porą mėnesių P. D. buvo davęs jam nurodytą automobilį ir raktelius, automobiliu jis iki šiol naudojosi darbo reikalais. P. D. nebuvo žinoma, kad šį automobilį jis galės vairuoti neblaivus. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo nuvykęs pas savo draugą į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Ten laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 19 val. iki 2019 m. lapkričio 16 d. 04.00 val. vartojo alkoholį. Asmeniškai jis išgėrė apie pusę litro degtinės, apie pusę litro brendžio ir apie du su puse litro alaus. 2019 m. lapkričio 16 d., apie 4 val., jis išsikvietė taksi automobilį ir juo nuvažiavo iki savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo miegoti, alkoholio daugiau nevartojo. 2019 m. lapkričio 16 d. jam paskambino jo pažįstami ir paprašė kad jis juos pavežtų. Jis sutiko, tos pačios dienos vakare, praėjus apie 16 valandų nuo paskutinio alkoholio vartojimo, jis vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Šeškinės rajoną. Į automobilį įlipo trys jo draugai. Jie visi pradėjo važiuoti į naktinę kavinę. Tačiau pravažiavus apie vieną kilometrą, Vilniuje, Ozo gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu jis papūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Pirmu putimu jam buvo nustatytas apie 1,80 promilių girtumas. Pareigūnams jis pasakė, kad alkoholį jis vartojo prieš 16-18 valandų, todėl paprašė prapūsti į alkoholio kiekio matuoklį antrą kartą. Po maždaug pusvalandžio, jis papūtė antrą kartą ir jam buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas. Vairuodamas automobilį manė, kad yra blaivus ir kad daugiausiai į alkoholio kiekio matuoklį galėtų įpusti iki 0,2 promilės. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, pergyvena, savo veiksmus vertina neigiamai (b. l. 43).

Liudytojas N. R. (N. R.) parodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 00.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Buivydiškių g., ties pastatu Nr. 10, prie naktinės parduotuvės atvažiavo automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį sustabdė 2019 m. lapkričio 17 d., apie 00.35 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, ties pastatu Nr. 41. Priėjęs prie vairuotojo ir su juo bendraudamas matė, jog vairuotojo reakcija sulėtinta, jis mieguistas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą – A. P. vardu. A. P. buvo patikrintas alkoholio matuokliu, 00.42 val. jam nustatytas 1,81 promilių girtumas, 01.04 val. - 1,66 promilių girtumas. A. P. nurodė, kad alkoholį gėrė 2019 m. lapkričio 16 d. dieną, o prieš važiuodamas išgėrė skardinę alaus (b. l. 30). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. R. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. d., 00.05 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Viršuliškių g. 40, automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavojingai manevruoja, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vos neatsitrenkė į kitą automobilį. Prieš „Kardiolitos“ sankryžą pasuko į dešinę (b. l. 5).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 17 d., 00:42:01 val. A. P. buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, o 01:04:08 val. – 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 9-12). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. P. 2019 m. lapkričio 17 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 00.40 val. buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 01.00 val. A. P. nustatytas 1,66 promilių girtumas. Kaltinamasis A. P. tikrinimo rezultatų neginčijo, su rezultatais sutiko, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (b. l. 8).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Corsa 1.3 CDTI“ (2008 m.) kaina Lietuvoje yra 2 590 EUR (su PVM), kaina be PVM – 2 141 EUR (b. l. 49).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. P. vairavo automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,66 promilės), todėl kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 64-65, 66).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, per keletą dienų iš eilės suvartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, t. y. būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. P. anksčiau teistas 6 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, už analogiško nusikaltimo padarymą neteistas (b. l. 52-54), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 55-58), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 59), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 61), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 33 paros arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pakankamai ilgą laikotarpį vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus, sėdo už automobilio vairo, vairuodamas pavojingai manevravo, tačiau praeityje už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, dėl nusikaltimo prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad A. P. skirtina arešto bausmė, taip pat į BPK 357 straipsnio 3 dalies bei BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios leidžia daryti išvadą, jog laikotarpis, kuriuo asmens laisvė buvo realiai suvaržyta (asmuo atlikinėja laisvės atėmimo arba arešto bausmę) neturi būti įskaitomas į teismo nustatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi šiuo laikotarpiu asmuo ir taip neturi galimybės realiai pasinaudoti teise vairuoti transporto priemones, į A. P. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą neįskaitomas jam paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpis.

Bylos duomenimis automobilis „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Kaip nurodė kaltinamasis, automobilis jam buvo duotas darbo reikalais ir teigė, jog automobilį jam davęs įmonės direktorius negalėjo žinoti, kad jis (A. P.) vairuos automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. P. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, kelias dienas iš eilės vartojęs alkoholį, naktį sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog asmuo pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją nurodė, jog A. P. pavojingai manevravo, buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, taip keldamas pavojų eismo saugumui, be to, vos neatsitrenkė į kitą automobilį. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą be PVM, t. y. 2 141 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. lapkričio 17 d., 00.45 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d., 16.13 val., t. y. vieną dieną (b. l. 32), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Bylos duomenimis automobilis „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. (b. l. 20, 22). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Sauda“ aikštelėje saugoto automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 35,09 EUR (b. l. 22). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 33 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – 22 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 17 d., 00.45 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d., 16.13 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę bausmę – 21 parą arešto.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 17 d., į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.

Išieškoti iš A. P. valstybės naudai 2 141 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. P. procesines išlaidas – 35,09 EUR, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas už transporto priemonės – automobilio „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.

Išaiškinti A. P., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė