- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1937-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-20300-16-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- L. N.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išsilavinimas - 8 klasės, moksleivis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 6 mėn.;
2) 2013-01-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn.;
3) 2013-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 mėn.; paskirtoji bausmė 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi BK 63 str. 4, 9 d. pagrindais iš dalies subendrinta su 2013-01-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m.;
4) 2016-05-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 641 str. – laisvės apribojimu 1 m. ir paskirti įpareigojimai: 1) būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. N. 2016 m. balandžio 30 d. apie 19 val., viešoje vietoje, 7-ojo maršruto troleibuse, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, kitų troleibuso keleivių akivaizdoje prikibo prie V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei tyčia sudavė jam dvylika smūgių kumščiu į veido sritį bei du kartus įspyrė į petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis L. N. teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio aplinkybės buvo tokios, kaip ir pagarsino prokurorė. Visos aplinkybės yra teisingos, laikas ir pati vieta, yra nurodyta gerai, nieko neginčija. Važiavo troleibusu, kuriame prie jo sėdėjo nepažįstamas jaunuolis. Kaltinamasis prikibo prie šio jaunuolio, susikivirčijo, gavosi byla. Įvykio metu buvo neblaivus. Šiandien teisme nelabai ką atsimena, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.
Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus L. N. parodymus, kur jis apklausiamas parodė, kad jog su savo draugu D. K. 2016-04-30 važiavo pavalgyti. Važiavo troleibusu Nr.7 nuo 6-ojo forto, link Kauno miesto centro važiavo kartu su dar su dviem draugėmis. Troleibuse buvo daugokai žmonių. Jis su V. atsisėdo troleibuso gale, o D. su S. – troleibuso viduryje. Šalia jo sėdėjo kažkoks vaikinas, kurio nepažįsta. Kadangi buvo išgėręs, juokaudamas paprašė greta sėdinčio vaikino paskolinti mobilaus ryšio telefoną, nes norėjo paskambinti. Tikrai neketino telefono pagrobti, nes turėjo savo, tik pas jį buvo pasibaigusi sąskaita. Vaikinas jo juokų nesuprato, jis pradėjo kažkam skambinti prašydamas, kad jį apgintų. Kadangi vaikinas juokų nesuprato, tarp jų įvyko konfliktas, kuriuo metu jis kelis kartus sudavė vaikinui į veidą bei kelis kartus įspyrė. Ar D. K. mate konfliktą, nežino. Iš troleibuso jis su D. K. išlipo prie Muzikinio teatro ir ėjo link senamiesčio, kai juos sulaikė policijos pareigūnai. Teigia, kad vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir pažada ateityje nenusikalsti. (b.l. 67-69, 75-76).
Motyvuojamoji dalis
Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino pilnai. Papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl įvykio. Jeigu būtų buvęs blaivus, tai to nebūtų įvykę.
Kaltinamajam L. N. pilnai pripažinus savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, proceso dalyviai, privalomai nurodyti BPK 273 str. 1 d. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to, nukentėjusiajam, realizuojant jo procesines teises, sudaryta galimybė dėl jam neaiškių aplinkybių kaltinamajam užduoti klausimus, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Be L. N. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
-nukentėjusiojo V. M. parodymais nustatyta, kad 2016-04-30 apie 19 val. jis važiavo 7-ojo maršruto troleibusu iš Partizanų gatvės į Vilijampolę. Troleibuse sėdėjo ant galinės sėdynės prie durų, prie lango. Troleibusu važiavo apie 15 keleivių. Sustojime, esančiame prie parduotuves ,,Molas“, Baršausko gatvėje, į troleibusą įlipo jam iš matymo pažįstamas vaikinas, pravarde ,,B.“, kaip vėliau sužinojo - tai D. K.. Jį pažįsta iš matymo, nes jie gyvena Kauno r., Lapėse. Su juo jokių reikalų neturi, pažįsta tik iš matymo. Kartu su juo buvo jam nepažįstamas vaikinas, vėliau sužinojo tai L. N.. Matėsi, kad vaikinai yra apsvaigę galimai išgėrę. L. N. įlipęs į troleibusą atsisėdo prie jo, o D. atsisėdo ant sėdynės, kuri yra prie galinių troleibuso durų, sėdynė atsukta į duris, tai yra į sėdynę, ant kurios sėdėjo jis ir L. N.. D. su juo pasisveikino. Kažkiek pavažiavus, D. paprašė jo 5 eurų. Jis atsakė, kad pinigų neturi. Tuomet L. paklausė, kokį telefoną jis turi, į tai jis atsakė, kad turi paprastą telefoną. L. pareikalavo, kad jis atiduotų jam savo telefoną. Jis L. N. atsakė, kad neduos. Tuomet L. pasakė, kad jei neduos, tai vis tiek atims telefoną. Po to L. pasakė, kad jam reikės paimti paskolą. Į tai jis L. N. atsakė, kad jis tegul nesvaigsta, kad jokios paskolos jis neims, taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu L. N. tyčia kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį. Suduodamas šį smūgį nieko iš jo nereikalavo. Po kelių minučių be jokios priežasties L. N. vėl sudavė dar vieną smūgį kumščiu į galvos sritį. Taip L. N. kas kelias minutes vis suduodavo jam po vieną smūgį į galvos sritį. Mano, kad L. jį mušė tyčia, tai yra iš chuliganiškų paskatų. Jis norėjo išlįsti iš savo sėdynės ir pereiti sėdėti kitur, bet L. N. sėdėjo greta jo, be to jam trukdė iš sėdimos vietos išeiti priekyje esantis stiklas. Kai L. N. sudavė jam maždaug tris smūgius, tuomet jis pasakė D. K., kad šis apramintų draugą, bet D. K. nesureagavo, tik nusijuokė. Tuomet jis išsitraukė telefoną, nes norėjo paskambinti. L. matė jo rankose telefoną, tačiau jo atimti nebandė. Tuomet jis paskambino mamai. Jam bekalbant su mama L. dar kelis kartus sudavė jam kumščiu į galvos sritį. Viso jis sudavė ne mažiau 7 smūgių į galvos sritį. Mama girdėjo, kad jį muša ir pasakė, kad ji kvies policiją. Jis sutiko. Su mama kalbėjo troleibusui važiuojant nuo Griunvaldo gatvės. Troleibusui sustojus sustojime, esančiame Kęstučio gatvėje prie Muzikinio teatro, L. su D. pakilo nuo sėdynių ir ruošėsi išlipti. Tuo metu jis su mama dar kalbėjo telefonu. L., išlipdamas iš troleibuso dar sudavė jam kumščiu ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį bei du kartus įspyrė į petį. L. iš troleibuso išlipo pirmas, paskui jį lipo D. K.. Šis išlipdamas iš troleibuso sudavė jam du kartus kumščiu į veidą bei vieną kartą įspyrė į galvos sritį. Žmonės, sėdintys troleibuse į jų konfliktą nereagavo. Ar troleibuso vairuotojas matė incidentą, pasakyti negali, nes jis nereagavo. Jis dar pavažiavo troleibusu ir išlipo Jurbarko gatvėje, nes mama liepė jam ten išlipti. Mama pasakė, kad prie jo privažiuos policijos pareigūnai. Mamai pasakė, kaip apsirengęs L. ir D., nurodė jų požymius, o ji papasakojo policijos pareigūnams. Kai jis išlipo Jurbarko gatvėje esančiame sustojime, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams papasakojo, kas atsitiko. Bekalbant su pareigūnais prie jų privažiavo dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Kai atvyko kitas pareigūnų ekipažas, pamate, kad jų automobilyje sėdi L. N. ir D. K.. Juos atpažino, girdėjo, kaip jie policijos pareigūnams pasisakė savo vardus ir pavardes. Pareigūnai jam iškvietė GMP, kuri jį pristatė į Kauno klinikas. Ten jį apžiūrėjo ir išleido namo. Iš jo L. N. ir D. K. nieko nepagrobė. Mano, kad D. jam sudavė todėl, kad jis žino, kad jo sesuo gyvena su S., o jis šiuo metu su juo yra susipykęs. Turtinė žala jam nepadaryta. (b.l. 9, 10-12);
- liudytojos A. M. parodymais nustatyta, kad ji 2016 m. balandžio 30 d. apie 19 val. jai mobilaus ryšio telefonu paskambino sūnus V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir pasakė, kad jis šiuo metu važiuoja 7-ojo maršruto troleibusu ir prie jo priekabiauja kažkokie du vaikinai. Sakė, kad vienas iš vaikinų prisikabino prie jo, kad šis vaikinas prašė jo pinigų, kad jis sudavė jam į galvą. Sūnus prašė jos, kad ji neišjungtų telefono, sakė, kad jam reikia pagalbos. Tuomet ji neišjungusi savo telefono tuo pačiu metu pasiėmė savo draugo telefoną ir iš jo paskambino 112 ir pasakė, kad sūnui, važiuojančiam troleibusu, reikalinga pagalba, kad jį troleibuse užpuolė du vyrai. Po to ji vėl kalbėjosi su sūnumi. Netrukus jai paskambino iš policijos ir paklaus, kur viskas vyksta. Sūnus pasakė, kad užpuolikai išlipo prie Muzikinio teatro ir tai ji perdavė policijos pareigūnams, kuriems taip pat nurodė, kad vienas iš vaikinų yra apsirengęs oranžinės spalvos megztiniu. Jai sūnus sakė, kad vaikinai buvo dviese, bet pokalbio metu minėjo, kad muša vienas. Kas tiksliai vyko troleibuse nežino, pati įvykio vietoje nebuvo. Matė, kad sūnui ant veido kairės pusės yra nubrozdinimai, mėlynė. Iš sūnaus nieko tie vaikinai neatėmė. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, kiek buvo smūgių suduota ir kas juos sudavė taip pat nežino. Grįžęs sūnus nelabai norėjo pasakoti, kas iš tiesų vyko troleibuse, daugiau jis jai nieko neaiškino. (b.l. 22-23);
- liudytojo A. D. parodymais nustatyta, kad 2016-04-30 dirbo kartu su vyr. patruliu M. Š. radijo šaukiniu ,,467“. Maždaug apie 19.20 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK vykti prie Kęstučio g. 29, kadangi yra mušamas asmuo, bandoma atimti telefoną, sakė, kad viskas vyksta troleibuse. Jiems vykstant į įvykio vietą, gavo iš budėtojo kitą pranešimą, kad įtariamieji išlipo iš troleibuso prie Muzikinio teatro sustojime ir pasišalino link Muzikinio teatro. Taip pat jiems buvo nurodyta, kad vienas įtariamasis apsirengęs oranžiniu megztiniu. Jie važiavo Laisvės al. tikslu rasti įtariamuosius ir maždaug apie 19.25 val., ties Gruodžio g. (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo einančius du vaikinus, vienas iš jų buvo apsirengęs oranžinės spalvos megztiniu. Bendraujant su šiais vaikinais jie nurodė, kad jokiame troleibuse nevažiavo, nieko nemušė. Tuo tarpu kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuris dirbo radijo šaukiniu ,,457" buvo nuvykę pas nukentėjusįjį, kuris laukė prie Jurbarko gatvės. Jie paprašė vaikinų sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti pas nukentėjusįjį bei viską išsiaiškinti. Nuvykus prie Jurbarko g. (duomenys neskelbtini) -ojo namo, juos pasitiko vaikinas, kuris prisistatė V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. M. tik pamatęs jų sulaikytus vaikinus iš karto juos atpažino ir pasakė, kad tai tie patys vaikinai, kurie važiavo kartu su juo troleibusu, kad tai jie su juo konfliktavo troleibuse, reikalavo atiduoti telefoną, prašė pinigų. Sakė, kad vaikinai jį sumušė, kuris iš sulaikytų vaikinų ką darė V. M. nedetalizavo. Kadangi nukentėjusysis pasiskundė, kad jam skauda, galvą, matėsi ant jo veido paraudimai, todėl buvo iškviesta GMP ir brigada nukentėjusįjį išvežė į Kauno klinikas. V. M. atpažinti vaikinai pasivadino D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. L. N. buvo apsirengęs oranžines spalvos megztiniu. Abu vaikinai buvo pristatyti į Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. (b.l. 27-28);
- liudytojos B. B. parodymais nustatyta, kad ji dirba troleibuso vairuotoja, vairuoja 7 maršruto troleibusą. 2016-04-30 ji dirbo. Apie tą dieną vykusį kokį nors incidentą troleibuse nežino, nematė, jai niekas nesiskundė. Vairuodama ji daugiau stebi gatvę ir tinklą. Jei kas nors vyksta troleibuse, tuomet kviečia pagalbą. Šiaip žmonės yra labai nepilietiški ir jei kas vyksta troleibuse dažniausiai stengiasi nereaguoti, jei jų pačių neliečia. Labai retai žmonės jai praneša apie įvykius troleibuse. Ji negali pasakyti, ar 2016-04-30 buvo troleibuse koks nors incidentas, ar nebuvo, nes pati nematė. (b.l. 19-20);
- specialisto išvada Nr. G1136/2016(02) nustatyta, kad V. M. konstatuota kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-04-30, padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu (b.l. 17);
- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2016-04-30 19.54 val. D. K. nustatytas 1,20 %o girtumas (b.l. 41);
- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2016-04-30 19.52 val. L. N. nustatytas 1,44 %o girtumas (b.l. 41).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo L. N. pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamasis viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, prikibo prie nukentėjusiojo V. M. ir tyčia, suduodamas smūgius nukentėjusįjį sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. L. N. sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, kas ir buvo nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, pats kaltinamasis kaltę pripažino pilnai. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.
Dėl bausmės skyrimo.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. N. anksčiau teistas (b. l. 88-119), psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 121, 123), baustas administracine tvarka (b. l. 124-127), baustas administracine tvarka (b. l. 43 - 59). L. N. niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, nurodo, kad jo draugė yra nėščia. Kaip matyti iš jau po teisiamojo posėdžio pateiktų dokumentų, kaltinamasis darbo biržoje pradėjo registruotis tik nuo 2016-09-15, kai Kauno apylinkės teisme 2016-09-19 gautas jo prašymas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme surengimo, nes nesutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l 153). L. N. pažyma apie mokymąsi Kauno A. P. mokykloje vertintina kritiškai, kadangi joje nurodomas tik kaltinamojo ketinimas mokintis šioje mokykloje, o ne realus mokinimasis. Pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje dalyvavo ir kaltinamojo motina, kuri itin rūpinosi sūnumi. Tačiau pats kaltinamasis L. N. į ne vieną teismo klausimą atsakė tik su motinos pagalba, kas rodo, kad asmuo net ir būdamas suaugusiu jaunu vyru, kuris galimai neilgai trukus taps tėvu, vis tik nesugeba savarankiškai priimti svarbių sprendimų, iš esmės nesijaučia atsakingu už savo gyvenimo būdą, ganėtinai lengvabūdiškai vertina savo praeitį, nukreipdamas atsakomybę ne sau, o jam nepalankiai susiklosčiusiems įvykiams ir aplinkybėms. Taigi, toks kaltinamojo elgesys posėdžio metu buvo neadekvatus jo išsakytiems pozityviems tikslams ir siekiams bei realizavimo galimybėms ateityje, tad ir nepašalino teismui abejonių dėl L. N. aiškinimo apie jo pasikeitusį elgesį, išvadų padarymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
L. N. tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam neskirtinos švelnesnės alternatyvios bausmės rūšys, numatytos BK 284 str. 1 d. sankcijoje, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės neužtikrino BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, t.y. nesulaikė asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neapribojo galimybės asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė asmens taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu iš esmės neužtikrino ir paties teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje L. N. pripažintas kaltinamuoju. Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. L. N. teisiamojo posėdžio metu nurodyti argumentai dėl jo nėščios draugės, artimų žmonių mirtys, nevykusių draugų kompanijos įtakos jo elgesiui, registracijos darbo biržoje nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, L. N. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežta bausmė – areštas, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 60 str., 59 str., 284 str. 1 d., 49 str.).
Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BK 64¹ str. 1 d. pagrindu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Paskyrus bausmę BK 63 str. 1, 4 d. pagrindais ji iš dalies bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016-05-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str. paskirta ir neatlikta bausme – laisvės apribojimu 1 m., kuri keistina į areštą pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, numatytas BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d. pagrindu į subendrintą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016-04-30, 19.25 val. iki 2016-05-02, 11 val. (b. l. 58-59, 62), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 77-78).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 110 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
L. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę –90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę –60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 2 p. c pp., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – areštą 60 parų iš dalies subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-05-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės apribojimu 1 m., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d., į L. N. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – areštą įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016-04-30, 19.25 val. iki 2016-05-02, 11 val., t.y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, ir paskirtą bausmę – areštą sutrumpinti 2 (dvejomis) paromis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. N. faktinio sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.