Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, 2017 m. gruodžio 6 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra:

jis 2025 m. vasario 23 d., apie 8.01 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad 2025 m. vasario 23 d. ryte, apie 8.00 val., važiavo su jam priklausančiu automobiliu „T. A.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į kitus namus, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra policijos pareigūnų reidas ir kad yra stabdomi automobiliai. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir jis, jam paaiškino, kad turės pasitikrinti blaivumą. Pirmu įpūtimu jis įpūtė 1,55 promiles, o antru, praėjus kažkur 15-20 minučių, įpūtė 1,81 promiles. Jis buvo įsitikinęs, kad antru įpūtimu turi įpūsti mažiau, nes jis juk stovėjo, tuo metu alkoholio nevartojo, todėl su antro įpūtimo parodymais nesutiko, nors ir matė kiek įpūtė, bet nesupranta kaip taip įmanoma. Su tuo, kad įpūtė 1,55 promilės jis sutiko ir sutinka. Iš vis aišku nereikėjo sėsti važiuoti. Alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, t. y. 2025 m. vasario 22d., nes buvo pas pažįstamą gimtadienyje, kuriame vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Gimtadienyje buvo kažkur iki 2025 m. vasario 23 d., 3.00 val. ryto, namo grįžo pėsčiomis, nes gimtadienis vyko netoliese. Ryte atsikėlė apie 7.00 val., susiruošęs išėjo ir sėdo prie automobilio vairo. Jis nesijautė esantis neblaivus, todėl ir nieko blogo nepagalvojo ir nutarė važiuoti susitvarkyti reikalų. Labai dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas M. U. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto pareigose. Jo atliekamos darbo funkcijos yra susijusios su viešosios tvarkos užtikrinimu, kelių eismo taisyklių kontrole ir pažeidimų atskleidimu, policinių priemonių vykdymu ir pan. Pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką 2025 m. vasario 23 d., apie 7.00 val., pradėjo tarnybą ir susiruošęs kartu su Klaipėdos apskr. VPK KPS vyr. patrule G. D. tarnybiniu automobiliu, šaukiniu „L1805“ išvažiavo dirbti Klaipėdos mieste pagal patvirtintą policinę priemonę. Apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) stacionariai vykdant transporto priemonių kontrolę, sustabdė automobilį „T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam priėjus prie automobilio, pamatė vairuotojo pusėje sėdintį automobilio vairuotoją A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendraujant buvo jaučiamas alkoholio kvapas iš burnos, todėl buvo nuspręsta patikrinti asmenį bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Dräger 5000“. Patikrinus alkoholio detektoriumi A. Š., prietaisas parodė, kad vairuotojo iškvėptame oro mėginyje yra etilo alkoholio pėdsakų, todėl, nustačius neblaivumo požymius, buvo priimtas sprendimas nustatyti asmens neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0078 (sertifikato Nr. 2200428). Siekiant, kad automobilis netrukdytų kitų automobilių eismui, vairuotojui leidus, atsisėdo į vairuotojo vietą ir automobilį patraukė į aikštelę, kadangi A. Š. akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl neleido jam to daryti. Atnešus alkoholio kiekio matavimo prietaisą, pasiklausė prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, į ką A. Š. atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 3 val., todėl A. Š. davė sandariai supakuotą (nenaudotą) vienkartinį plastikinį šiaudelį, kurį A. Š. savarankiškai išėmus ir perdavus jam į rankas, pagal prietaiso naudojimo instrukciją įstatė į prietaisą ir savo rankose laikydamas alkoholio matavimo prietaisą jį padavė A. Š. pūsti. Pagal prietaiso naudojimo instrukciją A. Š. išpūtus orą pro šiaudelį, jam 2025 m. vasario 23 d.. apie 8.08 val., pirmu patikrinimu, jo iškvėptame oro mėginyje buvo nustatyta 1,55 prom. (paklaida 1,7%) etilo alkoholio koncentracija. Vadovaudamasis vairuotojų blaivumo tikrinimo tvarka, informavo, kad po 15 minučių, bet ne vėliau kaip po 30 minučių, bus atliekamas pakartotinas neblaivumo patikrinimas ir visą laiką iki antro blaivumo patikrinimo stebėjo, kad asmuo niekur nepasišalintų, nevartotų jokių skysčių ar produktų, dėl kurių galėtų padidėti alkoholio koncentracija iškvėptame oro mėginyje ir pan. Praėjus 22 minutėms nuo pirmojo patikrinimo, apie 8.30 val., laikydamasis prietaiso naudojimo instrukcijos, davė naują sandariai supakuotą (nenaudotą) vienkartinį plastikinį šiaudelį, kurį A. Š. savarankiškai išėmus ir perdavus jam į rankas, įstatė į prietaisą ir savo rankose laikydamas alkoholio matavimo prietaisą jį padavė A. Š. pūsti. Pagal prietaiso naudojimo instrukciją A. Š. išpūtus orą pro šiaudelį, jam 2025 m. vasario 23 d.. apie 8.30 val., antru patikrinimu, jo iškvėptame oro mėginyje buvo nustatyta 1,81 prom. (paklaida 1,7%) etilo alkoholio koncentracija. Su antrojo pūtimo rezultatu A. Š. nesutiko, nes jo nuomonė negalėjo alkoholio kiekis padidėti, todėl asmeniui nurodė, kad jis savo poziciją galės nurodyti neblaivumo nustatymo akte, kuriame gautus neblaivumo patikrinimo rezultatus ir užfiksavo. Kadangi, kaip minėjo, A. Š. nesutiko su paskutinio patikrinimo rezultatu, neblaivumo nustatymo akte, grafoje „Su tikrinimo rezultatais“, jis parašė, kad su tikrinimo rezultatais nesutinka, tačiau, kaip ir paminėta, bendraujant su A. Š., pastarasis sutiko su pirmo patikrinimo metu nustatytu neblaivumu, tačiau nesutiko su antrojo rezultatais. Kad vairavo neblaivus A. Š. prisipažino, minėjo, kad tiesiog važiavo namo. Kadangi, įvertinus prietaiso paklaidą, automobilį vairavusiam A. Š. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau negu 1.51 prom., dėl įvykio buvo surinkta medžiaga, atlikta įvykio vietos apžiūra, A. Š. įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK, automobilis „T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. Š., buvo nufotografuotas ir priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r., įvykio metu asmuo nesipriešino, spec. priemonės nebuvo panaudotos. Įvykio metu visą laiką buvo įjungęs ant kūno tvirtinamą vaizdo kamerą (BODY), todėl yra neblaivumo nustatymo faktą ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes patvirtinanti vaizdinė medžiaga (įrašai), taip pat neblaivumo nustatymui buvo naudojamas sertifikuotas alkoholio kiekio matuoklis „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0078, turintis galiojantį metrologinės patikros sertifikatą.

Iš 2025 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant Klaipėdos m. ekipaže L1805 kartu su vyriausiąja patrule G. D., vykdant policinę priemonę (duomenys neskelbtini), apie 8.01 val., patikrinimui sustabdė automobilį „T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkodetektoriumi „Drager 5000“, šis parodė, kad vairuotojas yra galimai vartojęs alkoholio. Taip pat iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARTB-0078“, patikros sertifikato Nr. 2200428, pirmu tikrinimu 8.08 val., nustatytas 1,55 prom. (paklaida 1,7%) girtumas. Antru tikrinimu nustatytas 1,81 prom. (paklaida 1,7 %) girtumas. A. Š. paaiškino, kad alkoholio vartojo maždaug prieš tris valandas, vairavo automobilį, nes reikėjo parvažiuoti namo. A. Š. įteiktas šaukimas, automobilis nufotografuotas ir priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, surašytas apžiūros protokolas.

Iš 2025 m. vasario 23 d. neblaivumo nustatymo akto Nr. 0125000103778 nustatyta, kad A. Š. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARTB-0078“, patikros sertifikato Nr. 2200428, pirmu tikrinimu 8.08 val. nustatytas 1.55 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 8.30 val. A. Š. nustatytas 1.81 promilių neblaivumas.

Iš 2025 m. vasario 23 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad apžiūrimas automobilis „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje matomas stovintis automobilis „T.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Apžiūrint automobilio išorę, apgadinimu nepastebėta. Apžiūrint automobilio saloną, prie priekinio stiklo pritvirtintas vaizdo registratorius 7omai. Daugiau vertingų daiktų nepastebėta. Automobilio spidometro parodymai 131830 km. Automobilis nufotografuotas ir vilkiko pagalba nuvežtas į saugojimo aikštelė.

Iš 2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „kūno“ kamerų įrašai. Pareigūno M. U. vaizdo registratoriaus įraše PSS-20250223-080119UTC+0200.mp4 matyti, kad 2025 m. vasario 23 d., 8.01 val., (duomenys neskelbtini), pareigūnai vykdo policijos priemonę, atlieka vairuotojų blaivumo patikrinimą. Pareigūnas sustabdo automobilį „T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino vairuotojo blaivumą bekontakčiu detektoriumi, informuoja, kad sureagavo oro detektorius, būtina tikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Pareigūnui pareikalavus vairuotojas pateikia vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad automobilį vairuoja A. Š.. Pareigūnas klausia ar vartojęs ką nors. A. Š. atsako, kad nelabai. Pareigūnas klausia kada vartojo alkoholį. A. Š. sako, kad vakar. Pareigūnas alkotesteriu patikrino A. Š. neblaivumą ir nustato 1,55 promilės, sako, kad po 15 minučių reikės pasitikrinti antrą kartą. Atlikus neblaivumo nustatymo testą pareigūnas fiksuoja, kad A. Š. gali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir gali atsimerkęs ir užsimerkęs pirštais paliesti nosies galą. Pareigūnas klausia prieš kiek laiko vartojo alkoholį. A. Š. atsako, kad prieš 3 valandas, sako, kad pyksta ant savęs, kad išgėręs vairavo, labai gailisi, tikisi, kad promilės nukris. A. Š. pasakoja, kad prieš 6 metus, už tą patį jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo mama laidavo už jį. Po 21 min. pareigūnas antrą kartą patikrino alkotesteriu A. Š. neblaivumą ir nustato 1,81 prom. Pareigūnas informuoja, kad tai baudžiamoji atsakomybė. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min. Pareigūno M. U. vaizdo registratoriaus įraše PSS-20250223-083120UTC+0200.mp4 matyti, kad 2025 m. vasario 23 d., 8.31 val., pareigūnas sako A. Š., kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo automobilį nuveš į saugomą aikštelę, leis jam pasiimti iš automobilio reikalingus daiktus ir įteiks šaukimą atvykti į komisariatą apklausai. Pareigūnas fotografuoja automobilį „T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame esančius daiktus, informuoja kolegas apie neblaivų vairuotoją. Vaizdo įrašo trukmė 08:46 min.

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad analogiško lengvojo automobilio „T. P.“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje be PVM yra 7 591,90 Eur, įskaitant PVM yra 9 610,00 Eur.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkto reikalavimai, atsispindintys ir prokuroro suformuluotame kaltinime, yra blanketinio pobūdžio. Remiantis KET 14 punktu – „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.“

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2025 m. vasario 23 d., apie 8.01 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu ir kt.

Kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, vadinasi, kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį parenkant mažesnį už šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkį. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintina pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. Š. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

A. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. Š. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 25 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. Š.. Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Įvertinus tai, kas išdėstyta, transporto priemonė – automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas, ir 2025 m. vasario 24 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2025 m. vasario 25 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į – automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.