Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje : A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvis, LR pilietis, (duomenys neskelbtini)., išsilavinimas aukštesnysis, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 225 str. 3 d., 131 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kartu su G. K., M. S., G. L. bei R. M. ir jo sukurto nusikalstamo susivienijimo nariais E. L. ir E. P. ( nuteistais 2003 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) 2001 02 03 apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties alaus baru (duomenys neskelbtini) tyčia, bendrais veiksmais, pažeisdami viešąją tvarką ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, elgdamiesi įžūliai, R. M., E. P., G. K. panaudojant medines lazdas, tai yra daiktus specialiai pritaikytus kūnui sužaloti, sudavė daugybinius smūgius A. K. ir A. Š. į įvairias kūno vietas, padarydami A. K. muštines žaizdas kairiame momenyje, smilkiniuose, kraujosruvas veide, kairiame žąste, kairėje alkūnėje, kairiame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, dėl ko jam buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, bei suduodami lazdomis į P. K. priklausantį automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia išdaužė automobilio stiklus bei apgadino kitas jo dalis, sužalojo svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam 2220 Lt turtinę žalą.

Be to veikdamas su R. M., G. L., E. L., E. P., 2001 02 03 apie 24 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie alaus baro (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė laisvę A. Š., įdėdami jį į a/m Nissan Sunny bagažinę bei vežiodami po (duomenys neskelbtini) rajonus.

Dėl A. P. kaltės ir jo veiksmų kvalifikacijos

Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2001 m vasario 3 d. su beisbolo lazda sudavė A. Š. į įvairias kūno vietas, o po to sužalotą A. Š. su R. M. įkėlė į R. M. automobilio bagažinę ir nuvežė į mišką. Važiuojant girdėjo kaip A. Š. dejavo ir daužėsi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais : nukentėjusiųjų, liudytojų bei nuteistųjų parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad sūnus A. Š. gyveno atskirai nuo tėvų. 2001 m. vasario mėn. sužinojo, kad jo sūnų 2001 vasario 3 d. vakare sumušė nepažįstami jaunuoliai ir išsivežė bagažinėje. Po trijų savaičių sužinojo, kad sūnus nebegyvas. A. P. jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad sūnus A. Š. gyveno pas močiutę. Pagal močiutės pasakojimą 2001 m. vasario 3 d. jį išsivežė atvažiavę draugai. Policijos pareigūnai pranešė, kad sūnų kažkas išsivežė bagažinėje. Laidojant karsto neatidengė, nes sakė, kad kojos ir veidas sudeginti. A. P. jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo netaikyti A. P. realios laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusysis P. K. ( miręs, jo parodymai duoti teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., perskaityti LR BPK 276 str. 1 d.1 p. pagrindu) parodė, kad 2001 m. vasario 3 d. sūnus A. K. paprašė automobilio ir išvažiavo, o naktį grįžo sumuštas, jo galva buvo subintuota. Mašina buvo sudaužyta : išdaužyti langai, durys įlenktos, kapotas sudaužytas. Sūnus pasakojo, kad sėdint mašinoje prie baro (duomenys neskelbtini) priėję vaikinai sudaužė mašiną, sakė, kad jį mušė su beisbolo lazda. Dėl automobilio sudaužymo padaryta 2200 litų žala, prašė šią sumą priteisti iš kaltų asmenų. (T. 13 b.l. 202 ).

Nukentėjusysis A. K. ( jo parodymai duoti teismo posėdyje, vykusiame 2003 m perskaityti LR BPK 276 str. 1d. 5 p. pagrindu ) parodė, kad 2001 m. vasario 3 d. važinėjosi tėvo automobiliu, kartu važiavo A. Š., S. B., bei “Pavlikas”. Apie 24 val. visi atvažiavo į barą (duomenys neskelbtini). Bare pabuvę apie pusę valandos, susėdo į mašiną. Sėdėdami mašinoje pamatė iš už kampo atbėgančius 4-6 vaikinus, kurie išdaužė automobilio langus ir liepė lipti iš automobilio. Prie jo stovėjo dviese, atpažino, kad vienas iš jų buvo R. M.. Prikišęs veidą prie stiklo, R. M. liepė lipti laukan, išlipusį iš mašinos pradėjo mušti beisbolo lazdomis, jam sudavė apie 10 smūgių, nuo gautų smūgių nuvirto ant žemės. Kai nustojo mušti, atsistojo ir nubėgo. Tuo metu aplinkui nieko nebebuvo. Toliau S. B. ir P. O. pašaukė bėgti pas juos. Jie ir pasakė, kad A. Š. išsivežė. Jis mašinoje peilio neturėjo. Po sumušimo jo šonas buvo mėlynas. (T. 15 b.l. 97-99).

Nukentėjusysis P. O. (apklaustas teismo posėdyje, vykusiame 2003 m ir jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1d.1p. pagrindu ) parodė, kad apie 2001 m. vasario įvykius nelabai prisimena. Prisimena, kad prašė tą dieną A. K. pavežti iki baro (duomenys neskelbtini). Su jais kartu dar važiavo A. Š. ir S. B.. Grįžus iš baro į automobilį, prie automobilio pribėgo vaikinai, jie prievarta ištraukė A. Š. ir A. K., prieš ištraukiant nieko nesakė. Ką jiems darė, nematė. Po to užpuolikai daužė automobilio langus. Jį ir S. B. tai pat norėjo ištempti iš mašinos, tačiau jie užspaudė mašinos dureles ir neleido jų atidaryti. Pro sudaužytus automobilio stiklus nebematė, kas darosi aplinkui. Po 5 minučių, iššokęs iš automobilio, pamatė prie mašinos beveik gulintį, šiek tiek pasirėmusį į savo mašiną A. K.. P. K. bėgo link turgaus. Sustojo kažkoks automobilis ir juos nuvežė. Nubėgdamas A. Š. nebematė. K. Š. ir A. K. ištraukė iš automobilio, nematė. Vėliau grįžę į tą vietą, A. Š. neberado. Jam nebuvo suduotas nė vienas smūgis.( T. 13 b.l. 230-231 ).

Nukentėjusysis S. B. apklaustas liudytoju parengtinio tardymo metu (T.1 b.l. 110-111, jo parodymai perskaityti remiantis LR BPK 276 str.) parodė, kad 2001 vasario 3 d. A. K. vairuojamu automobiliu, nuvažiavo į alaus barą (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo A. Š. ir P. O.. Šiek tiek pabuvus bare, grįžo į A. K. automobilį ir laukė P. O. G. O., prie automobilio pribėgo 5 vaikinai ir pradėjo daužyti stiklus. Išdaužę stiklus, pradėjo atidarinėti dureles. Iš mašinos ištraukė A. Š. bei A. K.. Matė, kaip du vaikinai lazdomis mušė A. K., girdėjo kaip mušė A. Š., nors to nematė. Jis su P. O. sėdėjo mašinoje užsirakinę dureles. Vienu momentu pabėgo iš mašinos į šalį, su juo buvo ir P. O., vėliau prie jo pribėgo A. K. Visi trys nuvažiavo su nežinoma mašina, po to nusprendė grįžti, nes pasigedo A. Š., tačiau grįžę A. Š. neberado. Jam asmeniškai nebuvo suduotas nė vienas smūgis. Užpuolikų atpažinti negalėtų, kas ir kodėl juos užpuolė, nežino.

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., R. M. parodė, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) jį užpuolė vaikinai ir sumušė, atėmė grandinėlę. Po sumušimo buvo nuvežtas į Radviliškio ligoninę. Pagijęs jis paprašė A. P. sužinoti, kas jį sumušė. A. P. vėliau jam pasakė, jog jį sumušė A. Š.. Paskambinęs A. P. pasakė, kad A. Š. su draugais yra Radviliškyje. Pakvietė kartu važiuoti E. P., o su kita mašina dar važiavo E. L.. Pas jį mašinoje buvo dvi beisbolo lazdos, pirktos parduotuvėje, kurias vežiojosi savigynai. Atvažiavęs į aikštelę prie turgaus sutiko A. P., su kuriuo buvo M. S., G. K. bei dar trys nepažįstami vaikinai. A. P. pasakė, jog A. Š. yra bare. Lazdas pasiėmė: jis, E. P., A. P., G. K. ir kiti. Ten buvo ir M. S.. A. K. sudavė tris smūgius su lazda. Matė, kaip A. P. iš priekinės automobilio sėdynės ištraukė žmogų, po to matė kaip A. P. nubėgančiam žmogui smogė lazda į galvą. Grįžęs su mašina pamatė savo draugus, stovinčius prie gulinčio žmogaus. A. P. pasakė, kad tai A. Š.. Ten stovėjo E. P., A. P. ir nepažįstamas asmuo. Privažiavęs atidarė bagažinę ir ten A. Š. įkėlė A. P.. Automobilį vairavo jis pats, kartu važiavo E. L., E. P., A. P. ir nepažįstamas žmogus. Keliuku pasuko į mišką ir sustojęs su A. P. iškėlė A. Š. iš bagažinės. Jo galvoje matėsi kirstinė žaizda. Paguldžius ant žemės A. Š. nerodė jokių gyvybės ženklų, buvo užsimerkęs, todėl pamanęs jog apsimeta, sudavė delnu į veidą, klausė kur yra grandinėlė. A. P. dar kažkam paskambino, kad patikslintų, ar tai tikrai A. Š. Po telefoninio pokalbio A. P. dar kartą patikino, jog tai tikrai A. Š.. Po to A. Š. vėl įkėlė į automobilio bagažinę, o pamatę, kad A. Š. nebegyvas, su E. P. nuvažiavo į mišką, kur iškėlė A. Š. kūną iš bagažinės ir apdėjo šakomis. Kitą dieną iš tėvų pasiėmė kastuvus, kanistrą, nuvažiavo vėl į mišką, iškasė duobę, apipylę A. Š. kūną benzinu, jį uždegė. Kai ugnis užgeso, lavoną užkasė. Mano, kad A. Š. mirė nuo A. P. smūgio prie kavinės. Tą vakarą prie baro matė G. L., tačiau jis muštynėse nedalyvavo, o tik kalbėjosi su E. L.. Jį tardymo metu apkalbėjo A. P.. Negirdėjo, kad A. Š. miške kalbėtų, mano, kad A. P. tai išsigalvojo. ( T b.l.221-230 ).

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., E. L. parodė, kad R. M. kalbėjosi su vairuotoju prie automobilio “Ford Scorpio”, o tuo metu A. P. priėjo prie priekinių keleivio durelių sudavė ten sėdėjusiam vyrui per kojas, tas vyras nugriuvo, po to atsistojo ir pradėjo bėgti. A. P. jį vijosi, pervertė ant žemės ir mušė su beisbolo lazda per kojas, šonus, galvą. Jis stovėjęs už 5 metrų ir nesikišo. Tuo metu kažkas daužė mašiną. Buvo sumuštas tik vienas vyras, jam buvo sutrenkta galva. Visiems pradėjus bėgti, bėgo ir jis, po to atėjo prie R. M. mašinos ir paprašė parvežti. Mašinoje dar važiavo A., E. ir R.. R. M. sustoję miške atidarė automobilio bagažinę, ten be sąmonės gulėjo vyras, kurį sumušė A. P.. R. M. iškėlė tą vyrą iš bagažinės, paguldė an žemės. Tas vyras kažką murmėjo, gargaliavo, bet R. M. nieko neatsakė. T. E. peiliu dūrė tam vyrui į sėdmenis, koją, nes galvojo, kad jis apsimeta. Po to E. pasiėmė lazdą ir sudavė tam vyrui į kojas, krūtinę 4-5 smūgius. Miške buvo keturiese : jis, A.P., E. L. ir R.M.. A.P. kažkam paskambino, kad sužinotų ar tą žmogų muša. Tas vyras gulėjo griovyje, pabėgti nebandė, apie bandymą pabėgti kažkas pajuokavo, nes jis negalėjo pabėgti, kadangi buvo be sąmonės. Po to važiavo pas jo draugą D. G., nes norėjo A. Š. suteikti pagalbą. Kažkas į G. sandėliuką atnešė A. Š.. Ten šviesoje pamatė, kad A. Š. yra dar blogiau, kad jis dar sunkiau kvėpuoja. R. M. pasiūlė jį nuvežti į Rekyvos med. punktą, tačiau tuo metu jis jau nebedirbo. Tada važiavo prie daugiaaukščio namo, kur norėjo palikti A. Š. tačiau ten privažiavęs R. M. pakėlęs bagažinės dangtį jį vėl uždaręs nuvažiavo. Mano, kad A. P. apkalbėjo R. M., nes A. P. buvo paleistas. Miške A. Š. mušė tik E. L.. (T.14 b.l. 213-218).

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., T. G. parodė, kad jokių pinigų A. P. nemokėjo, A. Š. sumušti neprašė. S. K. ir A. P., kad saugiau būtų švęsti Kalėdas, tačiau nesakė, kad reikia ką nors sumušti. Atvykusius kvietė eiti į ,(duomenys neskelbtini) o skriaudėjai liko (duomenys neskelbtini) kavinėje. Išsiaiškinti reikėjo ne su A. Š. ir ne su jo draugais. Tie, kurie sumušė, daugiau prie jo niekada nebekibo. A. P. galėjo ir neteisingai suprasti jo skambutį, nors daug ko neatsimena, tačiau neprašė ką nors sumušti. (T. 14 b.l. 218-221).

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., G. L. parodė, kad 2001 m. vasario mėn. iš Radviliškio turgaus važiavo namo ir užėjo į barą. Ten sutiko E. L.. Matė muštynes, matė mušamą žmogų vyšninėje mašinoje, kažkas daužė tos mašinos langus. E. P. nepažįsta, o E. P. pažįsta visus, jį atleido nuo atsakomybės, todėl E. P. visus apkalbėjo. Nors muštynes matęs, bet žmogaus nekėlė į bagažinę, E. P. meluoja. Su E. L. stovėjo ir stebėjo muštynes. Matė, jog asmuo, ištraukęs vyrą iš mašinos dar ir vijosi bėgantį, o pasivijęs jį sumušė su strypu ar lazda. Po gautų smūgių tas vyras nukrito. (T.14 b.l. 212-213).

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., G. K. parodė, kad 2001 m. gruodžio 25 d. šventė Kalėdas kartu su A. P., M. S., Li., Šu. ir merginomis. Vėlai vakare A. P. paskambino T. G. ir pasakė, jog jį sumušė Radviliškio vaikinai. Jis, A. P. kvietimu, kartu su M. S. ir A. P. nuvažiavo į Radviliškį, ten sutiko R. M., E. L. ir daugiau vaikinų. Prie klubo (duomenys neskelbtini) juos užpuolė Radviliškiečiai, jų buvo apie 40 žmonių. Po Kalėdų įvykių su A. P. pirko alkoholį, kai pirko, nesakė už kokias lėšas, o tik po to A. P. pasakė, kad pinigus davė T. G. už padarytą žalą. Jam pačiam buvo sumušta kakta ir šonai, tačiau jis spėjęs laiku pabėgti ir grįžti namo. Po to sužinojo, kad buvo sumuštas R. M.. Vasario mėn. Kužiuose sutiko M. S. ir A. P.. Gal vasario mėn. 3 d. A. P. pasiūlė važiuoti pasikalbėti su radviliškiečiais, nes jis žinojo, kas juos sumušė, sakė, jog “Šimkai”. Paprašytas A. P. sutiko važiuoti. Nuvažiavo prie turgaus, kur sutiko M. S. ir R. M.. Nuo tos vietos iki (duomenys neskelbtini) buvo apie 100 metrų. Iki minėtos kavinės ėjo : jis, A. P., E. P., E. L., M. S., R. M. ir nepažįstami asmenys – gal vienas, gal du. A. P. nešėsi beisbolo lazdą, bei iš S. a/m “Honda” išėmęs padavė ir jam vieną beisbolo lazdą. M. S. buvo be lazdos, o pas kitus nepastebėjo. Jis ėjo atsilikęs nuo kitų, o kai priėjo barą pamatė muštynes prie mašinų. Iš automobilio “Ford Skorpio” priekinės keleivio pusės iššoko vaikinas ir pradėjo bėgti. Buvo daug triukšmo, dužo automobilio stiklai, lazdomis buvo daužomas pats automobilis, tačiau kas jį daužė, nepamena. Jį taip pat pagavęs bandos inkstinktas, todėl ir jis prabėgdamas su lazda trenkė į galinį stiklą. Matė, jog išdaužė vieną pusę galinio automobilio stiklą. Iš automobilio bėgusį vaikiną sulaikė M. S., sugriebė jį už peties ir tas vaikinas pargriuvo. Nors buvo prietema, tačiau matė, kaip A. P. užsimojo ant to vaikino beisbolo lazda. Tą vaikiną lazda mušė vienas A. P.. Nežino, kodėl tardymo metu sakė, jog ir kiti mušė S. sulaikytą žmogų, tačiau pripažįsta tardymo metu sakęs tiesą. (t. 14 b. l. 205- 209 ).

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., M. S. parodė, kad būnant pas K., jam paskambino A. P. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Radviliškį, nes yra sumuštas G. T.. Nuvažiavus į Radviliškį sutiko G., kuris pasakė, kad jo skriaudėjai yra klube (duomenys neskelbtini). Iš klubo išbėgę vaikinai juos sumušė. Vėliau A. K. pasakė, kad R. M. sumuštas ir paguldytas į ligoninę. 2001 m. vasario 3 d. paskambino A. P. ir paprašė nuvežti į Radviliškį, pažadėjo sumokėti už kurą. Atvažiavus pas A. P., jis atsinešė dvi beisbolo lazdas. Atsitiktinai kaime sutiko G. K., kurį A. P. pakvietė į kompaniją. A. P. paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini), kad galėtų surasti vaikinus, kurie sumušė R. M.. Atvažiavus į vietą, A. P. pasiėmė beisbolo lazdas ir išlipo. Ten dar buvo K., E. L., E. P., toliau stovėjo kiti vaikinai. A. P. jam liepęs sėdėti mašinoje, o E. L., A. P., E. P., R. M. perlipo per tvorą ir nuėjo. Kas turėjo beisbolo lazdas, neatsimena. Po to nuėjo ir jis pažiūrėti kas ten dedasi. Išlindęs iš už kampo, pamatė atbėgantį žmogų. Tuo metu išgirdo kažkieno balsą :”laikyk”. Bėgantį žmogų sugriebė už striukės, kuris sulaikytas parvirto, o jis pats nubėgo. Nematė, kad kas nors būtų mušęs jo sulaikytą žmogų. Matė, kaip A. P. draugai daužė automobilį “Ford Skorpio”. Suprato, kad daužė lazdomis. A. P. kažką minėjo apie tai, kad T. G. sumokėjo 300 Lt. tačiau už ką neprisimena: ar už tai, kad atvažiavo, ar už tai, kad primušė. (T.14 b.l. 209-212).

Liudytojas E. P. ( jo parodymai duoti teismo posėdyje, vykusiame 2003 m., perskaityti LR BPK 276 str. 1d. 5p. pagrindu ) parodė, kad. 2001 m. vasario 3 d. R. M. pasakė, kad reikės važiuoti į Radviliškį. Pas jį atvažiavo E. L., G. L. ir Aidyla. Visi nuvažiavo pas R. M., o po to visi važiavo į Radviliškį, prie baro (duomenys neskelbtini). Jie turėjo keturias lazdas. Ten laukė A. P. su draugais. Jis su R. M. pribėgo prie baro stovėjusios mašinos, ir R. M., atidaręs dureles, ištraukė E. K.. Jie dviese mušė E. K. :- jis su lazda mušė per kojas, o R. M. sudavė per galvą, po to jis išdaužė automobilio šoninį stiklą ir jo lazda sulūžo. Kas mušė A. Š., nematė. Vėliau jis vijosi bėgantį vaikiną, o pasivijęs išsiaiškino, kad tai “savas”. Tuo metu pamatė, kaip R. M., E. L. ir G. L. kėlė A. Š. į R. M. mašinos bagažinę. A. Š. buvo sumuštas, bet jis spardėsi, priešinosi. Visi susėdo į R. M. automobilį. Automobilį vairavo R. M., šalia jo sėdėjo E. L., ant galinės sėdynės sėdėjo jis, G. L. ir A. P.. Važiuojant bagažinėje A. Š. spardėsi ir dejavo. R. M. buvo nutaręs išsiaiškinti, kas jį buvo sumušęs, kur dingo grandinėlė. Atvažiavus į mišką, A. Š. ištraukė iš bagažinės. Ištrauktas iš bagažinės A. Š. buvo sąmoningas. Tada E. L. sudavė A. Š. į veidą, kuris nuo gauto smūgio nukrito ant žemės, kur parkritusį spardė. Vienu metu kilo abejonių, ar tai A. Š., todėl A. P. paskambino kažkam iš savo draugų, kad išsiaiškinti ar tai tikrai A. Š.. R. M., paėmęs jo peilį, dūrė A. Š. į koją bei sėdmenis. Po to A. Š. su beisbolo lazda mušė R. M., jis daužė visur, tame tarpe ir į lytinius organus. R. M. A. Š. sudavė apie 30-40 smūgių. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini), kur A. Š. iš mašinos iškėlė ir į ūkinį pastatą tempė G. L. ir E. L.. Jis su A. sėdėjo mašinoje. Ten A. Š. buvo laikomas apie 10 minučių, bet ten jo nebemušė. Atėjęs R. M. pasakė, kad A. Š. leisgyvis. Paėmę už diržo A. Š. nutempė atgal prie mašinos ir įkėlė į bagažinę. Nuvažiavus prie daugiaaukščių namų G. L. išlipo iš A. mašinos ir nuėjo kitiems padėti iškelti A. Š. iš bagažinės. Į laiptinę A. Š. nebetempė, nes G. L. pasakė, kad nebėra pulso. Su A. išvažiavo E. L., A. P. ir G. L.. R. M. pasakė, kad A. Š. reikia slėpti, jis tokiam pasakymui pritaręs. R. M. nuvažiavo už Rekyvos į miškus, ir ten sušalusį A. Š. pakišo po šakomis. R. M. sakė, kad A . Š. reikia užkasti arba sudeginti. Kitą dieną iš R. M. tėvų sodybos pasiėmė kastuvus, laužtuvą. Į kanistrus prisipylė benzino bei dyzelinio kuro ir nuvažiavo į mišką. Iškasę duobę, įkėlė ten lavoną ir, apipylę benzinu, uždegė. Nustojus degti lavoną užkasė, o ant viršaus užpylė dyzelinio kuro. Liudytojas A. M. parodė, kad 2001 m. vasario 3 d., išgirdęs dūžtančius automobilio stiklus, išėjo iš baro (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip A. Š., A. K., sėdėjusius automobilyje “Ford Skorpion” ir išlipusius iš to automobilio, mušė vyrai su beisbolo lazdomis. Juos mušė 3-4 minutes. Sumuštą A. K. įsitempė į barą, o A. Š. nepažįstami du ar trys vyrai įkėlė į privažiavusį baltos spalvos automobilį. P. O. ir dar vienas vaikinas, sėdėję tame automobilyje, pabėgo ir jų nesumušė. Bėgantį A. Š. pagavo dviese ir mušė beisbolo lazdomis. kai A. Š. primušė, jo niekur netempė, o prie jo gulinčio privažiavo baltas automobilis.(T.14 b.l. 25-26). Liudytojas Ž. Š. parodė, kad jis pabudo nuo kilusio triukšmo. (T. 14 b.l.24-25) Liudytojas D. G. parodė, kad 2001 m. gruodžio 4 d. apie 2-3 val. nakties atvažiavo pažįstamas E. L. bei R. M.. Jie pasakė, kad pagavo skolininką ir ieško vietos, kur jį galima būtų palaikyti iki ryto, klausė, ar pas jį negalėtų palaikyti. Jis nesutiko, todėl jie išėjo į lauką, kur jis pamatė kieme du automobilius, prie kurių stovėjo 3 ar 4 vaikinai. Ant žemės gulėjo vyriškos lyties žmogus, jis atrodė be sąmonės. Iš ryto kieme pamatė kelių metrų ilgio kraujo dryžę.( T13 b.l. 229-230).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie baro (duomenys neskelbtini) stovi sudaužytas automobilis “Ford Skorpion”. (T.1 b.l. 57-60).

Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr.253 nustatyta, kad A. K. padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo ( T.1 b.l. 105-106).

Iš 2001 m. vasario 23 d įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Šiaulių rajone, netoli Einoraičių kaimo, miške rastas užkastas vyriškos lyties lavonas (T.2 b.l. 5-13), o iš asmenų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. Š. atpažino savo sūnaus lavoną. (T.2 b.l. 14).

Ekspertizės aktu Nr. 7977 nustatyta, kad žmogaus kraujas, rastas ant pateiktų tyrimui tamponų su nuoplovomis ir gesintuvo, priklauso A. Š. (t.1 b.l. 168-172).

Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr.109 nustatyta, kad A. Š. mirė nuo kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio bei galvos smegenų sumušimo. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio. A. Š. muštinė žaizda ir kraujosruva kairiame momenyje, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas padaryti pailgu, nelygiu paviršiumi, cilindrinių savybių daiktu. Durtinės – pjautinės žaizdos kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos plokščiu duriančiu- pjaunančiu vienašmenių savybių peilio geležtės tipo įrankiu, kurio pentis turėjo gerai išreikštas briaunas. A. Š. kūne rasti pomirtiniai sužalojimai : terminiai kūno paviršiaus nudegimai, pjautinė žaizda kairės ausies lezgelyje, muštinė žaizda pakaušyje, kirstinė žaizda smakro dešinėje su apatinio žandikaulio lūžiu žaizdos dugne, krūtinkaulio lūžis. Abejotina A. Š. galimybė atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti) po muštinės žaizdos ir kraujosruvos kairiame momenyje, kairės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, povoratinklinės kraujosruvos ir galvos smegenų sumušimo padarymo, nes dėl galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis turėjo netekti sąmonės. A. Š. kūne rastiems priešmirtiniams sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūgių bukais kietais daiktais ir 8 smūgių duriančiai pjaunančiu įrankiu. Iš viso sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūgių. (T.2 b.l. 22-35).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. P. nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. (T. 6 b. l. 62-70).

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. į mišką buvo atvežtas sąmoningas, jog mirtinas smūgis buvo suduotas miške ir jį sudavė R. M., taip tyčia jį nužudydamas. R. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 105 str. 9 p. Šis kaltinimas nepasitvirtino, nes A. Š. buvo nužudytas ne viešoje vietoje, o miške, ir ne dėl chuliganiškų paskatų. R. M. A. Š. nužudė aiškindamasis su A. Š. asmeninio pobūdžio aplinkybes, todėl laikytina, jog nužudė dėl asmeninių nesutarimų.

Kaltinamojo A. P. kaltė pažeidus viešąją tvarką įrodyta liudytojų bei nuteistųjų R..M., E. L., M. S. ir G. K. parodymais. Teismas nustatė, kad kaltinamieji dviem automobiliais atvyko iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini) prie baro (duomenys neskelbtini). G. K., R. M., E. P., E. L. ir A. P. turėjo beisbolo lazdas, su kuriomis jie daužė nukentėjusiojo P. K. automobilį bei jame sėdėjusius bei iš automobilio ištrauktus A. K. bei A. Š.. Automobilio bei žmonių daužymas gatvėje beisbolo lazdomis vertinamas kaip įžūlių veiksmų demonstravimas viešoje vietoje. Kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad jis pabudo nuo kilusio triukšmo. (T 14 b.l.24-25). Išgirdęs dūžtančius automobilio stiklus iš baro išėjo liudytojas A. M.. (T. 14 b.l. 25 26 ). Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai tik patvirtina tai, kad buvo pažeista viešoji tvarka, kad įžūliais veiksmais buvo rodoma nepagarba aplinkiniams. Nors R. M. ir nurodo, kad jis tik norėjo pasikalbėti su A. Š., tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų P. O., A. K. ir S. B. parodymams, nes jie parodė, kad pribėgę prie automobilio vaikinai nieko nesakę pradėjo jį daužyti, po to ištempė juos laukan. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, jog buvo išankstinis kaltinamųjų sumanymas pažeisti viešąją tvarką įžūlių veiksmų demonstravimu.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. P., veikdamas kartu su R. M., E. L., M. S. ir G. K. savo agresyviais veiksmais, panaudodami beisbolo lazdas mieste, prie baro, daužydami automobilį bei nukentėjusiuosius, pažeidė viešąją tvarką ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį. Jų veiksmai buvo nusikalstami ir padaryta veika buvo kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 str. 3 d., atitinka požymius nusikaltimo, numatyto naujojo BK 284 str. 1 d., kurio sankcija yra švelnesnė, nes joje numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų, taip pat numatytos alternatyvios švelnesnės bausmės rūšys, todėl kaltinamojo nusikalstama veika iš 1961 m. LR BK 225 str. 3 d. perkvalifikuojama į 2000 m. LR BK 284 str. 1 d.

Apklaustas kaltinamuoju ir parengtinio tardymo metu, A. P. parodė, kad R. M., beisbolo lazda sudavęs smūgį A. Š. į galvą, nubėgo atvaryti mašinos, ir R. M. atvažiavus automobiliu Nissan Sunny, jis pats atidarė šio automobilio bagažinę, kur įkėlė A. Š.. Į tą automobilį atsisėdo ir visi važiavo : jis, tai yra A. P., E. L., R. M. ir nepažįstamas asmuo.(T. 6 b.l. 86-89).

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, daro pagrįstą išvadą, kad A. P. ir E. P. parodymai iš esmės sutampa, bei kad A. Š. į R. M. automobilio bagažinę įkėlė R. M., G. L., E. L., A. P. bei E. P., taip atimdami A. Š. laisvę.

Tik (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, pastebėjus, kad A. Š. nebegyvas, R. A. parvežė G. L., E. L. ir A. P. į namus.

Tokiu būdu, sumuštą A. Š. įkeldami į automobilio bagažinę, kaltinamasis A. P. ir nuteistieji R. M., E. L. ir G. L., savo veiksmais neteisėtai atėmė laisvę A. Š., tuo padarydami nusikaltimą, numatytą LR BK 131 str. 2 d. Kadangi 1961 m. LR BK 131 str. 2 d. numatyta griežtesnė atsakomybė už padarytą veiką nei naujasis baudžiamasis kodeksas, kaltinamojo veika iš 1961 m. LR BK 131 str. 2 d. perkvalifikuojama į 2000 m. LR BK 146 str. 1 d. Kadangi 2000 m. LR BK 146 str.2 d. kvalifikuojantis požymis yra smurto panaudojimas, o toks kaltinimas nebuvo jiems pateiktas, todėl teismas negali išeiti už kaltinimo ribų, išplečiant kaltinimą, ir kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. P. sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą - atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems I. ir A. Š., pilnai atlygino ekstradicijos išlaidas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgtina į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, suimtas išbuvo daugiau kaip metus laiko, po padaryto nusikaltimo praėjo daugiau kaip septyneri metai ir kaltinamasis daugiau nenusikalto, išlaiko šeimą, jam skirtina bauda.

Nukentėjęs P. K. yra miręs, į teismo posėdį neatvyko nei jo sūnus, nei kitas atstovas, todėl nukentėjusiojo P. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. (LR BPK 252 str.)

Nukentėjusieji I. Š. ir A. Š. atsisakė nuo civilinio ieškinio, todėl jų civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nuspr endė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 146 str.1 d., ir nuteisti :

pagal LR BK 146 str.1 d. 70 MGL dydžio bauda.

Remiantis LR BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, nustatyti galutinę bausmę 80 MGL (10 000 Lt ) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2001 m. vasario 12 d. iki 2001 09 09, nuo 2008 02 09 iki 2008 09 12.

Remiantis LR BK 65 str. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, į paskirtą bausmę – baudą įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką, laikyti A. P. atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus piniginį užstatą 15 000 Lt grąžinti užstato davėjui – N. P..

Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiųjų I. Š. ir A. Š. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui per šį teismą.