Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu K. J. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams už tai, kad jis 2016 m. spalio 26 d. 23.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, nuvažiavo. Šiais veiksmais K. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde K. J. prašo panaikinti dalį Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuria jis pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir šioje dalyje bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo neneigiantis užkliudęs kitą automobilį, tačiau tvirtina to nepajutęs ir neišgirdęs. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis suvokė padaręs eismo įvykį ir tai žinodamas, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Jis tik po savaitės atvažiavo į garažą, kur ir sužinojo apie jo kliudytą automobilį, tada apžiūrėjo savo vairuojamą automobilį ir pamatė gale ant dešinės pusės esantį nežymų įbrėžimą. Teigia, kad tik sužinojęs apie įvykį, jis iš karto ėmėsi veiksmų išspręsti situaciją: susiekė su nukentėjusiuoju, atsiprašė, paklausė dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjęs asmuo jam pretenzijų neturėjo. Apelianto teigimu, tokie jo veiksmai rodo, kad jis elgėsi sąžiningai ir neturėjo jokių priežasčių pasišalinti iš įvykio vietos. Vertinant jo veiksmų tyčią apeliantas skunde prašo atsižvelgti į teismų praktiką panašiose bylose, kai tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos įrodinėjamas tuo, kad asmuo tokiais veiksmais siekia išvengti pareigos atlyginti žalą, paslėpti įvykio pėdsakus, taip pat svarbu nustatyti kliudytam objektui padarytą žalos mastą, kontakto pobūdį.Apeliantas skunde teigia, kad sprendžiant dėl asmens kaltės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti vertinamai asmens naudai ir nesant pakankamų kaltės įrodymų, asmuo negali būti nubaustas.Apeliantas prašo atsižvelgti į jo asmenybę, kad jis yra pensijinio amžiaus, tačiau dar aktyviai dirbantis ir pagal darbo pobūdį teisė vairuoti transporto priemonė būtina. Jis gyvena sodų bendrijoje, kuri yra rajone, todėl netekimas teisės vairuoti transporto priemones sukeltų nepatogumų ir sunkumų nuvežti sutuoktinę į gydymo įstaigą, esančią mieste. Be to, yra įsipareigojęs maistu ir priežiūra padėti vienišai garbaus amžiaus pusseserei, kuri neturi kitų artimųjų. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nors K. J. apeliaciniame skunde nenurodo prašymo perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ANK 426 straipsnyje įstatymo leidėjas sušvelnino atsakomybę už pasišalinimą už eismo įvykio vietos, sprendžia, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą perkvalifikuoti apelianto veiksmus.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) iki 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 (šešių šimtų) iki 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1175 iki 1013 eurų, nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas nuo 1 iki 3 metų, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra privalomas ir numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, todėl K. J. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11.1. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

11.2. Apeliaciniame skunde K. J. teigia, kad jokio kontakto su automobiliu Audi A6 nepajuto, jis, išvažinėdamas iš garažų, įvažiavo į duobę, dėl ko automobilis susvyravo ir subildėjo bagažinėje esantys metaliniai vamzdžiai ir įrankiai. Jokio kito garso jis negirdėjo ir neturėjo minties, kad kliudė prie išvažiavimo stovėjusį automobilį. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Nagrinėjamu atveju, kai kitiems asmenims priklausantis automobilis buvo apgadintas nežymiai (nubrauktas tik bamperis), būtų galima dvejoti, ar apeliantas tikrai suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju būtina išsamiai išsiaiškinti visas įvykio detales. Iš paties apelianto nurodytų aplinkybių matyti, kad jis, išvažiuodamas iš garažų teritorijos, posūkyje įvažiavo į duobę, automobilis susvyravo, jis girdėjo metalo sąlyčiui būdingus garsus ir suprato, kad sužvangėjo vežami vamzdžiai. Iš bylos duomenų, apelianto nurodytų aplinkybių ir prie apeliacinio skundo pateiktos įvykio vietos nuotraukos ( b. l. 74), matyti kad duobė yra prieš pat posūkį, o automobilis Audi A6 stovėjo jau už posūkio, tarp jo ir duobės yra pakankamas atstumas, todėl apelianto versija, kad galbūt tuo pat metu, kai automobilis sujudėjo įvažiavus į duobę, jis ir kliudė kitą automobilį, neatitinka faktinių aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors abiejų automobilių pažeidimai ir pakankamai nedideli, tačiau įvertinus nemažą K. J. turimą vairavimo patirtį, eismo įvykio metu buvusį nedidelį greitį (važiuojant posūkiu) ir tą aplinkybę, kad išsisukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis jau buvo pravažiavęs duobę ir jokie pašaliniai garsai jam trukdyti negalėjo, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog kontaktas tarp jo ir kliudytos mašinos privalėjo pažeidėjui būti ne tik girdimas, bet ir juntamas. Todėl teismas daro išvadą, kad K. J. suvokė, jog būdamas susijęs su eismo įvykiu elgiasi neteisėtai, todėl jo veika kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

11.3. K. J. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 26 d. 23.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį ir tokaisi veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 (dvidešimt aštuonių) iki 75 (penkiasdešimt septynių) eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <....>. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika atitinka ir kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 (dešimt) iki 12 (dvylikos) eurų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į pasikeitusią K. J. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo sprendžiamas jam už ANK 418 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą skirtinų administracinių nuobaudų klausimas. Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. padarė neatsargų ir tyčinį administracinius nusižengimus. Jis savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino tyčia, o tai yra vienas iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, už kuriuos įstatymo leidėjas numato ne tik baudą, bet ir galimybę atimti specialiąją teisę vairuoti. Pažymima, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už pasitraukimą iš eismo įvykio nuo 2017 m. sausio 1 d. numato ženkliai švelnesnes nuobaudas, todėl nėra pagrindo manyti, kad įsigaliojus ANK ir sušvelnėjus administracinėms nuobaudoms bei paskyrus K. J. nuobaudą pažeidimo, už kurį numatyta atsakomybė, straipsnio sankcijos ribose, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga.

13.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių teisės pažeidimų registro pažymos (b. l. 12 - 23) matyti, kad K. J. anksčiau ne kartą buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles, už ką baustas, tačiau paskirtos nuobaudos jau negalioja, todėl jis laikomas nebaustu. Atsižvelgiama ir į tai, kad pažeidėjo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui nepadarė, prie apeliacinio skundo yra pateiktas nukentėjusiojo M. V. prašymas, patvirtinantis pretenzijų K. J. nebuvimą. Jis charakterizuojamas teigiamai, garbaus pensijinio amžiaus, tačiau dirbantis, turi pareigų prižiūrėti sutuoktinę bei kitą priežiūros reikalingą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pažeidėjui už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nebloginant apelianto teisinės padėties, atsižvelgiant į švelnesnę ANK 426 straipsnio 1 dalies sankciją (lyginant ją su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi), K. J. skiriama taip pat minimali ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda –600 (šešių šimtų) eurų bauda. Įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas už K. J. inkriminuotą pažeidimą numatyta tik kaip alternatyvi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti jam paskiriant minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda K. J. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:

K. J. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti jam 10 (dešimties) eurų baudą.

K. J. veiką, iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti jam 600 (šešių) šimtų eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti K. J. galutinę administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria nurodyta teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.