Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui A. U. dėl įpareigojimo vykdyti bendrijos pirmininko funkcijas bei teikti informaciją ir dokumentų kopijas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1 Po 2021-12-20 dienos kreipimosi į Atsakovą, Ieškovas savo pašto dėžutėje rado ranka surašytą, bet nepasirašytą raštą (todėl lieka neaišku kas ir kada jį surašė), adresuotą P. J., t. y. Ieškovui, kuriame nurodoma, jog susisiekimui namo pirmininko adresas ir telefono numeris skelbiamas lentoje, bendrijoje yra 108 nariai, o parašų surinka 63, kad tikslinės rinkliavos ir mokestis už laiptinės valymą nuo 2022 metų bus skaičiuojama nuo buto kvadratūros ir jeigu kas yra neaišku nurodoma skambinti namo pirmininkui bei nurodoma, jog namo pirmininkas neprivalo raštu atsakinėti į namo gyventojų klausimus.

2.2 2022-01-20 Ieškovas raštu (išsiųstas registruotu laišku) dar kartą kreipėsi į Atsakovą su klausimu, ar atšaukta laiptinių valymo ir tikslinių rinkliavų mokėjimo tvarka, o jeigu šis klausimas nėra išspręstas, dar kartą prašė skubiai sušaukti pakartotinį (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir į dienotvarkę įtraukti šio klausimo svarstymą. Be to, kartu su šiuo paklausimus buvo pridėtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kt. paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir prašoma jo laikantis į Ieškovo, bei kitų (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių raštiškus paklausimus, atsakymus pateikti raštu, pasirašytus ir tinkamai įteikiant (šio įstatymo straipsniai dėl bendrijos pirmininko pareigų pabraukti).

2.3 2022 metais Ieškovas gavo tris sąskaitas iš AB „Panevėžio butų ūkis“, tačiau jose mato, kad ir toliau tikslinės rinkliavos ir laiptinių valymas skaičiuojamos butui, o ne nuo kvadratūros, todėl supranta, jog iki šiol įstatymų neatitinkanti tikslinių rinkliavų įmokų tvarka (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje nėra pakeista, nors galimai Atsakovas yra informavęs Ieškovą, kad ši tvarka nuo 2022 metų bus pakeista, tačiau nieko panašaus neįvyko, nes minėtos rinkliavos ir toliau skaičiuojamos nesilaikant CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų.

2.4 Atsakovas iš esmės ignoruoja Ieškovo prašymus, iš esmės neteikia informacijos į paklausimus, nuo 2021 metų kovo mėnesio iki šiol nešaukia susirinkimo dėl iš esmės neteisėtos vietinių rinkliavų ir rinkliavų už laiptinės valymą tvarkos, su šiuo ieškiniu kreipiasi į Panevėžio apylinkės teismą, kadangi ikiteisminio kilusių ginčų sprendimo organo - (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ginčų komisijos nėra, nors pagal Įstatų 23 straipsnio nuostatas tokia komisija turėtų būti, todėl Ieškovo įsitikinimu tik teismas gali išspręsti jo keliamus reikalavimus ir įpareigoti Atsakovą tinkamai vykdyto savo, kaip (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininko pareigas.

2.5 Teismo posėdžio metu, ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti neginčijami paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narys. Šios bendrijos primininkas yra atsakovas A. U.. 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu 60 narių trečiu darbotvarkės klausimu svarstė P. J. prašymą, pakeisti laiptinės valymą pagal kvadratūrą. 60 narių nutarė skaičiuoti laiptinės valymą ir tikslines rinkliavas pagal bendrą naudingą plotą.

5. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

6. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

7. Pažymėtina, kad civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

8. Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

9. Nagrinėjamu atveju pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą A. U. atsakyti, kodėl iki šiol nėra pakeista tvarka dėl bendrijos tikslinių rinkliavų įmokų ir atsiskaitymo už laiptinės valymą, bei išaiškinti, jog po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui ir toliau vykdant (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininko pareigas, laikotarpiu kol šias pareigas jis vykdys, atsakovas A. U. turi savalaikiai ir tinkamai teikti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos nariui - ieškovui P. J. raštu arba žodžiu prašomą suteikti informaciją, susijusią su bendrijos veikla, bei pateikti dokumentų, kuriuos pagal (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatus ieškovas turi teisę gauti, kopijas.

10. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu 60 narių trečiu darbotvarkės klausimu svarstė P. J. prašymą, pakeisti laiptinės valymą pagal kvadratūrą. 60 narių nutarė skaičiuoti laiptinės valymą ir tikslines rinkliavas pagal bendrą naudingą plotą. Tai gi, bendrijos tikslinių rinkliavų įmokų ir atsiskaitymo už laiptinės valymą tvarka yra pakeista pagal ieškovo pateiktą siūlymą. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškovui taip pat iš esmės atsakė į šį klausimą, tai gi, ieškovo reikalavimas šioje dalyje jau yra patenkintas.

11. Ieškovas nenurodo ir neįrodinėja, jog dėl tariamai atsakovo padaryto pažeidimo (atsakymo nepateikimo) būtų atsiradę kokie nors padariniai, neprašo jų pašalinti, nereikalauja taikyti ir teisinių padarinių (pvz., atlyginti žalą), todėl įpareigojimas atsakyti į klausimą į kurį atsakymas iš esmės yra pateiktas 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu, ar ieškovo pageidaujamo teksto turinio išaiškinimas atsakovui (dėl kurio aiškumo byloje nėra jokio ginčo), jokių materialių teisių ieškovui nesukuria (CK 1.138 str.), todėl šis ieškovo reikalavimas yra atmestinas.

12. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo įpareigoti atsakovą A. U. per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sušaukti visuotinį ataskaitinį susitrinkimą ir į šio susirinkimo darbotvarkę įtraukti du klausimus - dėl tikslinių rinkliavų ir mokesčio už laiptinių valymą mokėjimo tvarkos pakeitimo ir dėl Ginčų nagrinėjimo komisijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje sudarymo.

13. Kaip jau minėta, klausimas dėl tikslinių rinkliavų ir mokesčio už laiptinių valymą mokėjimo tvarkos pakeitimo jau yra išspręstas 2021 m. lapkričio 9 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu, tad pakartotinis įpareigojimas atsakovui šaukti susirinkimą šiuo klausimu būtų perteklinis.

14. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą šaukti visuotinį ataskaitinį susitrinkimą ir į šio susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Ginčų nagrinėjimo komisijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje sudarymo. Ieškovas ieškinio 24 p. nurodo, kad bendrijoje nėra sudaryta ginčų komisija, todėl kilusį ginčą tarp ieškovo ir atsakovo jis teikia spręsti teismui.

15. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – įstatymo) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

16. (Duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatų XII skyriuje, 82 p. numato, kad ginčų tarp bendrijos narių ir bendrijos primininko bei valdybos nagrinėjimui iš 3 bendrijos narių keturių metų laikotarpiui renkama ginčų nagrinėjimo komisija. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad toks ginču nagrinėjantis organas bendrijoje turi būti sudarytas, jeigu kyla ginčų tarp bendrijos narių ir bendrijos primininko, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti visuotinį ataskaitinį susitrinkimą ir į šio susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą - dėl Ginčų nagrinėjimo komisijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje sudarymo.

17. CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ar primygtinai reikalaudamas tam tikrą informaciją apie bendriją pateikti pageidaujama forma bendrijos narys laikosi minėtų reikalavimų bendrijos atžvilgiu, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus, ar nėra jo paties ir bendrijos bei ypač kitų bendrijos narių interesų konflikto. Kreipdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti teises ir vykdyti pareiga.

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs patenkintų ir atmestu ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, teismas sprendžia, kad patenkinta ieškovo ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 proc. Ieškovas prašo pritiesti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad ieškinio 26 p. ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme savo interesus gins savarankiškai, t. y. be advokato pagalbos. Prie ieškinio ieškovas pridėjo advokato A. L. 2022 m. balandžio 14 d. 100 eurų pinigų priėmimo kvitą už dokumento surašymą. Tačiau, iš šio kvito, teismas negali daryti jokios išvados, jog jis kokiu nors būdu yra susijęs su nagrinėjama byla. Taip pat byloje nėra ir šio advokato atstovavimo sutarties, kuri pagrįstu jog šios išlaidos yra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu. Įvertinus išdėstytą, ieškovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Teismas patyrė 13,44 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui tenkančios atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 3,36 Eur ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo P. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. U. dėl įpareigojimo vykdyti bendrijos pirmininko funkcijas bei teikti informaciją ir dokumentų kopijas tenkinti iš dalies.

įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininką A. U. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti visuotinį ataskaitinį susitrinkimą ir į šio susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą - dėl Ginčų nagrinėjimo komisijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje sudarymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.