Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-786-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-05
Bylos Nr.
2S-786-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
E. S.
Ieškovas
L. S.
Trečiasis asmuo
V. S.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-786-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Andžej Maciejevski ir Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui E. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S., institucijai, duodančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvo valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, ir pagal atsakovo E. S. priešieškinį ieškovei L. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S., institucijai, duodančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. S. 2008-03-06 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti vaikų V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nutraukti išlaikymo iš ieškovės minėtiems vaikams išieškojimą; 3) apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią keturių vaikų V. S., E. S., S. S. ir E.–Z. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (t. 1, b.l.1-2). 2008-06-18 teismo posėdžio metu (t. 1, b.l.160-161) ieškovė paprašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti atsakovui išvežti į užsienį su juo gyvenančius nepilnamečius vaikus, kad būtų galimybė apklausti juos kaip liudytojus.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, nes vaikai jau buvo apklausti, o papildomai sukeltas stresas juos traumuotų (t. 1, b.l.161).

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-06-18 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir laikinai (iki civilinės bylos išnagrinėjimo) uždraudė atsakovui išvežti nepilnamečius vaikus V. S., E. S., S. S. į užsienį be vaikų motinos (ieškovės) žinios (CPK 145 str. 1 d. 11 p.) (t. 1, b.l.162-163). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas turi rimtų ketinimų išvežti tris nepilnamečius vaikus iš šalies, todėl teismo sprendimo nustatyti trijų vaikų gyvenamąją vietą su motina, jeigu jis būtų palankus ieškovei, vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų realiai neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Maža to, minėtų vaikų paaiškinimai būtini nagrinėjant bylą.

Atsakovas E. S. apskundė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-06-18 nutartį atskiruoju skundu (t. 2, b.l.13-15). Draudimą išvežti tris nepilnamečius vaikus į užsienį traktuoja kaip grubų žmogaus teisių pažeidimą. Nurodė, kad jis tris vyresniuosius nepilnamečius vaikus augina beveik 9 m., o ieškovė jais nesidomi ir nesirūpina. Vaikų apklausa teismo posėdyje sukeltų jiems neigiamų išgyvenimų, be to, jie jau buvo apklausti teismo posėdyje nutraukiant bylos šalių santuoką.

Atsiliepimas

Ieškovė L. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b.l.56-57) skundo nepripažino ir prašė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-06-18 nutartį palikti galioti nepakeistą. Teigia, jog atsakovas grasina išvešiąs jų bendrus vaikus be ieškovės sutikimo į Azerbaidžianą ar Turkiją, t.y. šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungos šalims. Tokiu atveju, jei teismas pakeistų trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nustatytų ją su motina, sprendimo įvykdymas priklausytų tik nuo atsakovo geranoriškumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (plačiąja prasme) negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.

Todėl kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat atsižvelgdama į ginčo pobūdį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai bei pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; jų naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Ieškinio dalykas yra susijęs su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu. Apeliantas patvirtino siekiantis išvežti tris nepilnamečius vaikus į savo tėvynę arba kitą užsienio šalį (CPK 182 str. 5 p.; 187 str.). Vadinasi, egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali ne tik pasunkėti (jeigu tektų kreiptis į užsienio valstybės nacionalinį teismą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai, pripažinimo ir leidimo jį vykdyti), bet gali likti realiai neįvykdomas, jei, pvz., atsakovas nuslėptų vaikų buvimo vietą arba ją periodiškai keistų. Rizika, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar netgi padarytas neįmanomu, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 8 p.).

Kita vertus, pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai teisme ir į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams; be to, vaiko, kuriam yra suėję 14 metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas dar ir raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas (CPK 380 str.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja procesinę būtinybę vaikams atvykti į teismo posėdį, kuriame sprendžiamas tokie svarbūs klausimai, kaip tėvų valdžios apribojimas bei būsima vaikų gyvenamoji vieta Todėl tokie apelianto skundo motyvai, kad vaikai jau buvo apklausti nagrinėjant ankstesnę, šalių santuokos nutraukimo bylą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Tačiau poreikis apklausti nepilnamečius vaikus kaip liudytojus šiuo atveju nekyla, nes liudytojo apklausos (CPK 189 str., 194 str.) ir vaiko, nagrinėjant šeimos bylą, apklausos (CPK 380 str.) institutai nėra tapatūs, dėl to nurodyti skundžiamos nutarties motyvai, kaip neturintys teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šalinti iš motyvuojamosios dalies.

Apeliantas nepatikslino ir neįvardijo kokias konkrečiai žmogaus teises grubiai pažeidžia taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tad teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pats savaime neapsprendžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, t.y. ar ieškinys bus patenkintas, be to, šios priemonės yra laikino pobūdžio, apibrėžiamos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 150 str. 4-5 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas ydingai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigą, nutarties rezoliucinė dalis minėtu aspektu koreguotina.

Pirmosios instancijos teismas taip pat be teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą padarė priklausomą nuo ieškovės informavimo, jos sutikimo dėl vaikų išvežimo į užsienio valstybę. Ši sąlyga šalintina iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, paliekant absoliutų draudimą išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos iki ginčas teisme bus išnagrinėtas (CPK 144 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti iš esmės nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės dalies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą „be L. S. žinios“ bei pakoreguojant laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos momentą, ir ją išdėstyti taip:

„Pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai uždrausti atsakovui E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnamečius vaikus: S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bet kurią užsienio valstybę, iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3649-545/ 2008 L. S. v. E. S. dėl tėvo valdžios apribojimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo“.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andžej MaciejevskiAlgirdas Auruškevičius