Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
1A-268-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01026-08-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
A. N.
Advokatai
Romas Aikevičius
Teisėja Liuba Kymantienė Baudž. byla Nr. 1A-268-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-06-1-01026-08-7)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jonui Vitkauskui, nuteistajai A. N., jos gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

A. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; per šešis mėnesius (įskaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) nemokamai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 222 str. 1d. A. N. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p.)

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-01 iki 2011-03-31, todėl paskirtoji laisvės apribojimo bausmė sumažinta 3 (trimis) mėnesiais 28 (dvidešimt aštuoniomis dienomis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji 2008 m. sausio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) buveinėje esančioje (duomenys neskelbtini), būdama bendrovės direktore, laikino nedarbingumo laikotarpiu, tačiau prisiimdama turtinius įsipareigojimus, apgaule, t. y. įtikinusi V. G., kad piniginės lėšos bus naudojamos bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklai, išrašė neprotestuotiną vekselį 100000 Lt sumai V. G., patvirtino savo parašu ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ir iš jo gavo 100000 Lt, kurių į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, tokiu būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) padarė 100000 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d..

Šalies argumentai

Nuteistosios A. N. gynėjas skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes A. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, kad nuosprendis nepagrįstas. Teigia, jog teismas nuosprendyje nepilnai išdėstė nuteistosios, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, neužsiminė apie liudytojos V. B. parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. pagrindais, visų įrodymų visiškai neanalizavo, nevertino ir tik juos išdėstęs padarė išadą, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką – apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą.

Apeliantas nurodo, jog nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino kalta dėl jai pateiktų kaltinimų ir paaiškino, kad buvo nutarta skolintis pinigų bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė ji buvo, veiklai plėsti, t. y. naujos įrangos įgijimui. Buvo nutarta, kad kiekvienas iš akcininkų į kasą įneš po 100000 Lt. Nuteistoji gerai pažinojusi V. G., kuriam sakiusi, kad UAB (duomenys neskelbtini) trūksta pinigų ir paprašė paskolinti 100000 Lt, todėl 2008-01-15 bendrovės patalpose ji ir V. G. pasirašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo V. G. paskolino UAB (duomenys neskelbtini) 100000 Lt. Abu sutarė, kad pinigus grąžins po dviejų mėnesių, nors vekselis buvo pasirašytas iki 2008-04-22. Kitą dieną pinigus ji perdavė P. R., kuriuos jis padėjo į seifą, o buhalterė D. Š. išrašė kasos pajamų orderį. Šie pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, 2008 m. vasarį ji su R. R. vyko apžiūrėti įrengimų, kuriuos planavo įsigyti, tačiau padėtis ėmė blogėti, visą vadovavimą perėmė Raškevičiai, kurie ją ėmė šantažuoti. Dėl to nuteistajai sutriko sveikata ir ji psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2008-03-18 iki balandžio 18 d. Tuo laikotarpiu bendrovės veiklą vykdė P. R. su buhaltere D. Š., todėl apelianto ginamajai apie bendrovės veiklą tuo metu nieko nežinoma. Besigydant ligoninėje ji pačios prašymu trims dienoms buvo išleista ir susitiko su P. R., kuris pasiūlė patalpų Juozapavičiaus pr. 83 panaudos sutartį pakeisti į nuomos, įtaria, kad tuo metu galėjo būti įdėta ir pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) P. R. už nerealiai mažą kainą pardavė pagrindinius įmonės įrenginius. Grįžusi iš ligoninės nuteistoji į įmonės patalpas nebuvo įleista, suprato, kad negalės grąžinti V. G. pinigų, todėl likus kelioms dienoms iki vekselio galiojimo pabaigos apie tai informavo V. G.. P. R. sunaikinęs UAB (duomenys neskelbtini) įkūrė savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri toliau kepa lavašus.

Apeliacinio skundo autorius taip pat nuosekliai išdėsto nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus ir nurodo, jog nuteistosios A. N. nuoseklūs parodymai sutampa su nukentėjusiojo V. G. parodymais, tik nuteistoji iš pradžių teigė, kad gulėdama ligoninėje jokių dokumentų nepasirašė. Nukentėjęs V. G. savo parodymuose dėl 100000 Lt skolos UAB (duomenys neskelbtini) negrąžinimo nekaltina A. N., nes supranta, kad ji pati buvo apgauta ir išvaryta iš įmonės.

Apeliantas kritiškai vertina P. R. parodymus, kad jis apie paskolą nieko nežinojo, nes tai, kad P. R. skambino V. G. bei vėliau patalpų panaudos sutarties perrašymas į nuomos sutartį, sąskaitos faktūros dėl įrenginių pirkimo dar kovo 14 d. data surašymas ir įrengimų slaptas išvežimas iki ateinant antstoliams, apelianto teigimu, rodo, kad P. R. buvo žinoma apie vekselį ir 100000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) skolą V. G.. Jis žinojo, kad tokiomis sąlygomis skola nebus grąžinta, todėl skubėjo įforminti įmonės turto įsigijimą, be to, P. R. paneigė, kad šie įrenginiai naudojami UAB (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo autoriaus teigimu tai, kad P. R. neigia kelis kartus kvietęs nukentęėjusįjį V. G. bendradarbiauti, parodo, jog taip jis siekė susidoroti su nuteistąja. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad P. R. pasinaudojo nuteistosios psichine būsena ir faktiškai jai sergant pakišo pasirašyti kovo 14 d. dokumentus.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog 2008-11-21 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ nurodyta, kad P. R. 2008-02-27 informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorę A. N. dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo nuo 2008-03-28, tačiau P. R. tai neigė. Be to, išvadoje nurodyta, kad P. R. UAB (duomenys neskelbtini) 2008-03-13 sutartimi paskolino UAB (duomenys neskelbtini) 20000 Lt, tačiau nesuėjus paskolos grąžinimo terminui, jau sekančią dieną buvo užfiksuotas paskolos grąžinimas P. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visur figūruoja kovo 13 ir 14 dienos ir tai parodo, kad be A. N. žinios buvo klastojami įmonės dokumentai ir jai apgaulės būdu pakišami pasirašyti. Šios pinigų manipuliacijos, apelianto manymu, buvo tam, kad parodyti, jog buhalteriniai dokumentai tvarkomi tvarkingai ir joks vekselis dėl 100000 litų paskolos buhalterijoje nebuvo užfiksuotas. Apeliantas taip pat nurodo, jog nebuvo aiškintasi, ar iš tų 100000 litų nebuvo grąžinta paskola P. R.. Apelianto manymu Raškevičiai iš anksto ruošėsi susidoroti su nuteistąja, o jų užnugaris buvo Kauno ekonominė policija, kurioje tuo metu dirbo R. R. ir aktyviai kišosi į UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, todėl apeliantas išreiškia abejonę R. R. parodymų patikimumo.

Taip pat teigia, kad negalima tikėti ir liudytojos D. Š. parodymais, nes ji priklausė nuo Raškevičių bei vykdė jų nurodymus. Ši liudytoja teisme nurodė, kad kovo mėnesį P. R. pranešus apie tai, kad A. N. akcijos užstatytos V. G., ji dar kovo mėnesį A. N. įteikė pareiškimą dėl išėjimo iš įmonės. Į apelianto klausimą tvirtai atsakė, kad A. N. jokių dokumentų nežinant buhalterei netvarkė. Be to, specialisto išvadoje matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sausio – kovo mėnesiais į išlaidas grynais pinigais nurašė 23330,53 Lt ir tuo sumažino UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, tačiau kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjų parašų, kurie patvirtintų pinigų gavimą. Apeliantas išsako nuomonę, kad tokie kasos pajamų orderiai galėjo būti perrašyti specialiai be parašų, siekiant parodyti, jog A. N. dirbo nesąžiningai ir švaistė lėšas, tačiau tuo niekas nesidomėjo.

Apeliantas taip pat pažymi, jog sujungus du ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal skirtingus A. N. ir E. R. pareiškimus, duotas ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal E. R. pareiškimą, numeris. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal A. N. pareiškimą, užmirštas, o tyrimas vyko tik pagal E. R. pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl įtarimų A. N. pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. nutrauktas. Raškevičiams bei A. N. apskundus šį nutarimą, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau ne A. N. naudai, o nuteistoji nebūdama teisininkė padarė esminę klaidą neprašydama pratęsti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl jos pareiškimo. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, A. N. patalpinta į Kauno tardymo izoliatorių dviems mėnesiams, tačiau per tą laiką atlikta tik ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė nuteistajai ir su tais pačiais įrodymais, kurie ankstesniame nutarime buvo įvardinti kaip nepakankami, tik išmetus V. B. parodymus, buvo surašytas kaltinamasis katas.

Tai, kad A. N. lankosi lošimų namuose, apelianto teigimu, yra tik gandas tam, kad įtaigiau paaiškinti 100000 Lt dingimo istoriją.

Įvertinęs šias aplinkybes, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, padarė klaidingą išvadą, jog A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, įrodymus vertino pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl toks nuosprendi negali būti teisėtas ir turi būti panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. N. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

A. N. nuteista už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra 100000 Lt. Sukčiavimas, tai apgaule savo ar kitų naudai įgijimas svetimo turto ar turtinės teisės, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas (BK 182 str.). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių pripažindamas, kad A. N. apgaule įgijo V. G. turtą, nes byloje surinktais įrodymais nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, A. N. suklaidino nukentėjusįjį V. G., kad pinigai skolinami UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms ir tik dėl to V. G. paskolino 100000 Lt (tai patvirtino ir pats nukentėjusysis). Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. N. pareiškė, jog pinigai skolinami bendrovei, kad jie bus naudojami įmonės reikmėms, jos veiklos plėtimui, tačiau pinigų UAB (duomenys neskelbtini) kasoje neužpajamavo, į įmonės sąskaitą jų nepervedė ir bendrovės veikloje gautų pinigų nepanaudojo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl pinigų gavimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas kasos pajamų orderis, o pinigai perduoti P. R., kuris juos padėjo į bendrovės seifą, tačiau toks skundo motyvas niekuo nepagrįstas. Kaip matyti iš specialisto išvados (b.l. 110-123 T. 2), 100000 Lt įsipareigojimų suma (pagal 2008-01-15 neprotestuotiną vekselį) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityta, kasos pajamų orderis neišrašytas. Kad tokia pinigų suma nebuvo įnešta į bendrovės kasą patvirtino ir tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbusi D. Š.. Gavęs pinigus paneigė ir liudytojas P. R.. Pažymėtina ir tai, kad įnešant pinigus į kasą išduodamas kasos pajamų orderio kvitas su buhalterės parašu, tačiau tokio kvito nuteistoji nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei bylos nagrinėjimo teisme metu irgi nepateikė (tokio kvito neturėjo ir nukentėjusysis). Dar daugiau, A. N. vekselio pasirašymo metu, kaip tvirtina V. G., parodė jam bendrovės dokumentus, kad ji tikrai yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, tačiau nuslėpė nuo nukentėjusiojo V. G. tai, kad 2008-01-15 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo ne ji, o bendrovės buhalterė, taigi ir kokius nors veiksmus atlikti, tame tarpe atstovauti bendrovę skolinantis pinigus, pasirašyti dokumentuose UAB (duomenys neskelbtini) direktorės vardu A. N. iš viso neturėjo teisės. Nors ji pati buhalterę D. Š. ir įgaliojo eiti šias (direktorės) pareigas bei pasirašyti visus dokumentus, kol pati A. N. turės nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 46-49 T. 1). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip tvirtina visa eilė liudytojų – P. R., M. R., D. Š., nuteistoji 2007-2008 metais aktyviai lošdavo įvairiuose lošimo namuose (kazino), be to turėjo daugybę skolų įvairiems asmenims ir pinigai jai kaip tik ir buvo reikalingi grąžinti skolas bei tenkinti savo lošimo aistrą. Tai, kad A. N. lošdavo, ne kartą apklausiama pripažino ir pati nuteistoji.

A. N. be to tvirtina, jog su P. R., kuris, anot nuteistosios, kartu su ja faktiškai buvo bendrovės bendrasavininkis, susitarė įnešti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą kiekvienas po 100000 Lt, kurie bus skirti įmonės plėtrai. Kad toks susitarimas buvo paneigia ne tik P. R., bet ir specialisto išvada bei prie jos esantys priedai, iš kurių matyti, jog P. R. 100000 Lt į bendrovės kasą irgi nebuvo įnešęs. Be to, tokia jos versija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o ikiteisminio tyrimo metu A. N. visą laiką tvirtino, kad verslui plėstis ji su P. R. bendrai sutarė pasiskolinti iš V. G. 100000 Lt, nes nei P. R., nei ji tokių pinigų neturėjo.

Neabejotina, kad suklaidindama nukentėjusįjį dėl savo ketinimų ir taip įgydama V. G. turtą, nuteistoji A. N. suvokė, kad jos veika pavojinga nukentėjusiojo nuosavybei, kad dėl tokios jos veikos pastarasis neteks jam nuosavybės teise priklausančio turto, ir norėjo taip veikti. Tai rodo ir vėlesnis A. N. elgesys. 2008-03-14 nuteistoji, atstovaudama UAB (duomenys neskelbtini), už 62012,01 Lt parduoda P. R. faktiškai visą įmonės turtą (įrengimus). Po tokio sandorio iš bendrovės 100000 Lt išieškoti tapo neįmanoma, nes neliko nei turto, nei piniginių lėšų (gautos iš P. R. piniginės lėšos irgi neaišku kur buvo panaudotos). Nors ji užstato savo turėtas 51 % UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau po tokių sandorių akcijos taip pat prarado savo vertę. Dėl paminėtų priežasčių nuteistosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. kaip sukčiavimas. Apeliacinio skundo teiginys, kad įmonės įrengimai P. R. buvo parduoti už nerealiai mažą kainą, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie galėtų pagrįsti tokį teiginį. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokių duomenų taip pat nėra. Atvirkščiai, iš specialisto išvados (b.l. 110-123 T. 2), liudytojų P. R., D. Š. parodymų matyti, kad parduoto inventoriaus ir gamybinių įrengimų pardavimo kaina sutampa su jų likutine verte.

Skunde taip pat tvirtinama, kad įrengimų pardavimo P. R. sutartis ir sąskaita-faktūra nuteistajai buvo pakišta pasirašyti tarp kitų jai duotų pasirašyti dokumentų. Kolegijos nuomone, ir šis skundo teiginys nepagrįstas, prieštaraujantis byloje ištirtiems įrodymams. Pati nuteistoji A. N. ne kartą tvirtino, kad buhalterė D. Š. šiuos dokumentus jai buvo atvežusi į ligoninę pasirašyti, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti įtardama klastą. Todėl neįtikėtina, kad vėliau ji pasirašinėjo duotus dokumentus (tame tarpe ir paminėtus), jų net neskaitydama. Be to, skunde nurodyta, kad A. N. galėjo pardavimo P. R. sutartį ir sąskaitą-faktūrą pasirašyti tada, kai kelioms dienoms išleista iš ligoninės (tai yra tarp 2008-03-18 ir 2008-04-18) ji nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), kur P. R. pasiūlė patalpų panaudos sutartį su bendrove pakeisti į šių patalpų nuomos sutartį, o ji sutiko ir pasirašė minėtus bei dar kelis dokumentus. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie tai, jog P. R. nutraukia patalpų panaudos sutartį (nuo 2008-03-28), parašytas 2008-02-27, tai yra dar prieš A. N. gydantis ligoninėje. Pranešime nuteistoji savo ranka užrašė, jog su pranešimu susipažino, sutinka su nutraukimu, po šiuo įrašu pasirašė, parašė savo vardą bei pavardę ir užrašė tą pačią datą, tai yra 2008-02-27 (b.l. 187 T. 2).

Nepagrįstai skunde nurodoma, kad nuteistosios nuoseklūs parodymai sutampa su nukentėjusiojo V. G. parodymais. Visų pirma, pačios A. N. parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, nukentėjusysis ne kartą nurodė, jog pinigus skolino tik dėl to, kad A. N. jam garantavo, jog pinigai bus naudojami UAB (duomenys neskelbtini) veiklai plėsti, tuo tarpu kaip matyti, nuteistoji jų į įmonės kasą neįnešė ir veiklai plėsti nepanaudojo.

Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad tarp P. R. bei jo artimųjų iš vienos pusės ir A. N. iš kitos pusės, vyko konfliktai, todėl santykiai tarp jų buvo priešiški, kas galėjo turėti įtakos šių asmenų parodymų teisingumui. Tačiau tokiu atveju kelia abejonių ir pačios A. N. parodymų teisingumas. Juo labiau, kad šių jos parodymų byloje nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų D. Š., P. R. parodymais, kadangi jų tvirtinimą, kad A. N. į bendrovės kasą neįnešė 100000 Lt patvirtino ir objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada, buhalteriniai dokumentai.

Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) sausio – kovo mėnesiais į išlaidas grynais pinigais buvo nurašyta 23330,53 Lt, tačiau kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjų parašų, kurie patvirtintų pinigų gavimą, neleidžia teigti, kad į bendrovės kasą buvo įnešta 100000 Lt, gautų iš V. G..

Iš tiesų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino liudytojos V. B. parodymų, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pagarsinti remiantis BPK 276 str. 4 d. Kolegija sutinka, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai (BPK 276 str. 4 d.). Tačiau remiantis šia nuostata, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo (taip pat kaltinamojo, nukentėjusiojo) parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Juolab, kad kaip matyti iš perskaitytų V. B. parodymų, ji patvirtina tik tai, jog tarp A. N. ir P. R. (o taip pat R. R.) buvo nesutarimai, kas nustatyta ir kitų asmenų (apklaustų bylos nagrinėjimo teisme metu) parodymais. O apie 100000 Lt paskolos iš V. G. gavimo aplinkybes liudytoja nieko nežinojo ir papasakoti negalėjo.

Nepagrįstai apeliacinio skundo autoriui kelia abejonių kai kurių dokumentų tikrumas dėl to, kad jie datuoti kovo 13 ir 14 dienomis. Jo tvirtinimas, kad ši aplinkybė rodo, jog minėti dokumentai buvo pakišti pasirašyti A. N., yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Tai, kad P. R. UAB (duomenys neskelbtini) 2008-03-13 sutartimi paskolino 20000 Lt, o sekančią dieną buvo užfiksuotas paskolos grąžinimas jokios įtakos sprendžiant A. N. kaltės ar nekaltumo klausimą neturi.

Apeliantui kelia įtarimų ir tai, jog sujungus du ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal A. N. ir E. R. pareiškimus, duotas ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal E. R. pareiškimą, numeris. Kolegijos nuomone pagrįstai sujungus du ikiteisminius tyrimus duotas vieno iš jų numeris, nes tokia yra nusistovėjusi bylų sujungimo tvarka. Abu numeriai likti negali. O tai, kad paliktas numeris tyrimo pagal E. R. skundą, jokios įtakos tyrimo eigai negali turėti ir neturėjo.

Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis A. N. pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais, teismas juos vertino tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 straipsnis) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentavo savo išvadas ir dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo (tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo), bausmės paskyrimo. Skirdamas A. N. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistosios A. N. gynėjo adv. Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis