Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui Sauliui Kibildai, išnagrinėjusi M. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2016-09-02 apie 18.01 val., Tarandės g. - Žozefo Pusjė g. sankryžoje, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 2,48 promilių girtumo laipsnis po paklaidos, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgdamas į greitį nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiu būdu M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Apklaustas teisme M. K. parodė, kad pripažįsta pažeidimą, vyko posėdis mieste, kurio metu buvo išgerta ir neįvertinęs situacijos važiavo iki rūkyklos nusipirkti rūkytos žuvies bei stuktelėjo į priešais važiuojantį automobilį. Po incidento gal buvo šokas.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-3623/2011).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5 būrio vyr. patrulio M. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-02, vykstant į maršrutą, važiuojant Vilniaus m., Tarandės g. link Ukmergės g. pastebėjo eismo įvykį – automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas link Ukmergės g. atsitrenkė į kitą automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo sustojęs Tarandės – Pusje sankryžoje bei ruošėsi sukti į kairę praleisdamas iš priekio atvažiuojančius automobilius. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadinti abu automobiliai. Automobilį „Toyota Corolla Verso“ vairavo R. M., kitą automobilį vairavo M. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, kilo įtarimas, kad automobilio „Volkswagen Touareg“ vairuotojas gali būti neblaivus. M. K. važiavo vienas, keleivių automobilyje nebuvo. Apie eismo įvykį bei apie tai, kad vienas iš vairuotojų gali būti neblaivus buvo pranešta Vilniaus miesto VPK OVS. Į eismo įvykio vietą atvyko Kelių policijos ekipažas 1832.

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Tarandės g. - Žozefo Pusjė g., Vilniuje, automobiliui „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-02 apie 18.05 val. gavo pranešimą, kad Tarandės g., Vilniuje, susidūrė automobiliai „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Volkswagen Touareg“ vairuotojas įtariamas neblaivus. Atvyko į eismo įvykio vietą, pradėjo bendrauti su automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotoju R. M., kuris paaiškino, kad važiavo Tarandė g. link Ukmergės g., ties sankryža su Ž. Pusjė g. sustojo, kad pasukti į kairę. Tuo momentu pajautė smūgį į savo automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Volkswagen Touareg“. Minėto automobilio „Volkswagen Touareg“ vairuotojas atrodė neblaivus. Netrukus prie jų privažiavo policijos ekipažas V1757, kuris su eismo įvykio dalyviais sulaukė jų, policijos pareigūnų. Nuo automobilio „Volkswagen Touareg“ vairuotojo M. K. jautėsi alkoholio kvapas, pastarasis svirduliavo vaikščiodamas. M. K. tuoj pat buvo patikrintas „Drager“ prietaisu, kuris nustatė 2,53 (po paklaidos 2,48) promilių girtumą. Vairuotojas nuo vairavimo buvo nušalintas, automobilis perduotas atvykusiai D. F., vairuotojo sutikimu. M. K. sutiko, kad vairavo automobilį neblaivus, visa kita sakė paaiškins teisme.

Patikros alkotesteriu duomenimis, 2016-09-02 18.24 val. M. K. nustatytas 2,53 promilių girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad M. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5 būrio vyr. patrulio M. N. tarnybiniu pranešimu, R. M. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. D. tarnybiniu pranešimu, patikros alkotesteriu duomenimis.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). Įstatymų leidėjo numatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Nagrinėjant bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimą, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi du mažamečius vaikus, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

M. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 1158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.