- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- A5.-63-978/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03300-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija) Vilniaus skyriaus atstovui Tomui Valeikai,
vertėjams Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, Rimai Burokienei, Allai Diomidovai, Giedriui Račkauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (taip pat ir Zoom platformos pagalba) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 9.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. leido įmonėje dirbti G. D.. R. M. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo dienos pradžios. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. teismui paaiškino, kad kadangi nemoka lietuvių kalbos, buvo išdavęs įgaliojimą vadybininkui užsiimti visais klausimais. Įgaliojimas, kuris buvo išduotas, buvo užregistruotas Užimtumo tarnyboje ir vadybininkė T. S. (dabar ji pasikeitusi pavardę į J.) užsiiminėjo visais reikalais. Supranta, kad kaip direktorius atsakingas jis, bet kadangi nemoka lietuvių kalbos, jam buvo sudėtinga dirbti. Jeigu pagal įstatymą yra jo kaltė, ją pripažįsta, bet nemano, kad yra kaltas. Kai inspektorius nagrinėjo bylą, pamatė, kad situacija nestandartiška. G. D. parašė, kad dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 dienos, bet iš tikrųjų ji dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 20-21 dienos. Su ja nekalbėjo ir nematė jos, nes nemoka lietuviškai. Darbo inspekcija bandė su ja susisiekti, kai ji padavė skundą, bet nesusisiekė. Pats bandė susisiekti su G. D., tačiau ji neatsiliepia į skambučius. Visas aplinkybes sužinojo, kai jį pakvietė į Darbo inspekciją. Jam, kaip buvusiam UAB „T.“ vadovui, pranešė, kad buvo aptiktas neva nelegalus darbuotojas. Tuo pagrindu buvo atliekamas tyrimas pagal G. D. pareiškimą. Dėl G. D. darbo nežinojo ir apie tai sužinojo po tyrimo fakto. Inspektoriui Tomui Valeikai pranešė, kad jam tokia darbuotoja nėra žinoma, su G. nekalbėjo. Teikė inspektoriui informaciją, dokumentus, kad pokalbį su darbuotoja, darbo žiniaraščius vedė T.. Pandemijos sąlygomis darbuotojus priimdavo siunčiamus iš Darbo biržos. Jų įmonė veikė neseniai, užsakymų turėjo nedaug, išmokas darbuotojams mokėjo valstybė kaip nukentėjus nuo pandemijos. Kodėl T. neįformino G., jam nėra žinoma. Vėliau iš T., B., G. sužinojo, kad T. naudojasi G. paslaugomis. Tie objektai, kuriuos ji kartu su T. aptarnavo, nebuvo jų. Iškviesti liudytojai davė melagingus parodymus. Vėliau pats pradėjo domėtis šia byla ir pats pateikė inspektoriui informaciją, taip pat informaciją ir apie tai, kad G. buvo atsiųsta B.. Darbo sutartį tarp G. D. ir įmonės, pasirašytą G. D., rado pas T. spintelėje, po darbo stalu, kai ji buvo nedarbingume, išėjo iš darbo. Pats tokios darbo sutarties nepasirašė, nes ji jam nebuvo pateikta. Kadangi nemoka lietuviškai, su G.bendravo T. J.. Po pokalbio G.norėjo apžiūrėti vietą, kur jai reikės dirbti. Darbuotojai dažnai to prašo. T. nuvežė ją į objektą, kurį jie aptarnauja, ir kitą dieną G. pasakė, kad sutinka pas juos dirbti. Šiuo metu yra darbo ginčas tarp UAB „T.“ ir T., kuris sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. T. dirbdama pas jį susikūrė darbo vietą, susietą su valymu. T. vogė jų klientus. T. yra nesąžininga ir kitame jų ginče aiškina, kad neva inspektorius privertė jį ją atleisti iš darbo, bet inspektorius T. Valeika jo neprivertė to daryti. Buvo pasirašytos dvi sutartys su Užimtumo tarnyba ir ten yra T. S. parašas. Viena sutartis buvo dėl B. M. įdarbinimo, o kita - dėl darbuotojų įdarbinimo. T. pasinaudojo tarnybiniame padėtimi ir tuo, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Jai pranešė, kad ji negali tęsti darbo. Matyt tuo užgavo T. ego ir ši sudarė susitarimą su B., įtraukė į plano vykdymą ir kitus. T. parašė T. Valeikai raštą, kad G. nebuvo įforminta. Inspektorius susisiekė su G., kuri jau žinojo, kad jis su ja susisieks. Jis kvietė G. atvykti pas jį, bet ji pas T. Valeiką neatvyko ir jokio paaiškinimo nedavė. Tokiu būdu inspektorius, nesuteikdamas medžiagai juridinės galios ir teisiškai neįvertinęs veiksmų, priėmė sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu T. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, su nedarbingumo pažymėjimu ji buvo pastebėta mieste. Jie apie tai pranešė Sodrai, kad būtų patikrinta, ar ji serga, ar ne. Po to inspektorius jį iškvietė apklausai, kurios metu pamatė T. ir B., ir inspektorius paprašė, kad jis atleistų T. nepaisant to, kad ji turi nedarbingumo pažymėjimą. Inspektorius taip pat pasakė, kad ir jis ir šalia jo buvusi darbuotoja bus liudininkai ir, kad T. neturi pretenzijų nei jam, nei įmonei. Po to T. ir B. padavė skundus dėl neišmokėtų pinigų ir inspekcijos atsakymas buvo teigiamas. Mano, kad ši byla sufabrikuota ir ji negali būti įvertinta teisiškai subjektyviai, o inspekcija priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors inspektorius žinojo visas aplinkybes, jis nepaminėjo visų faktų, kurie galėjo turėti švelninančią reikšmę. Inspektorius neatkreipė dėmesio į suklastotą įvykį ir jis pats tapo jo dalyviu. Mano, kad T. tai padarė specialiai ir tikslingai. T., duodama paaiškinimus teisme, sąmoningai ir tikslingai slėpė aplinkybes, kurias vėliau pati pripažino susiklosčiusioje situacijoje. Jos paaiškinimai prieštaringi, matėsi, kad ji bandė suklaidinti teismą. T. pati pripažino, kad G. vežė į mokyklą. Ji teisme teigė, kad nematė G. darbo užmokesčio informacijos ir, kad nerašė G. darbo sutarties. V. T. paaiškino, kad ji jam atnešė sutartį, kad jis pasirašytų, bet tokią poziciją lemia T. noras nuslėpti savo kaltę ir dėl jos sufabrikuotos bylos. Mano, kad T. atžvilgiu turi būti imamasi priemonių. G. D. pas jį nedirbo. Ji ateidavo, ją atvežė B., kuris nebuvo jų darbuotojas. Tarpininkavimo sutartis parodo, kad B. dirbo įmonėje, su kuria jie bendradarbiavo, jos buvo komandiruotas į jų įmonę. Turėjo sutartį su įmone, kuri jiems pateikė B., todėl jis negali būti nelegalus darbuotojas, kaip jis teigia. B. taip pat dirbo kompanijoje „V.“ ir „M.“. B. teigia, kad jie dirbo ir 2, ir 3 val., bet jie dirbo 8 val. ir galėjo išeiti įvairiai. Teisme aiškiai matyti, kad liudytojai melagingai davė parodymus. UAB „T.“ vykdė veiklą, nebuvo įtraukti nelegaliai dirbantys darbuotojai. Darbai vyko G. progimnazijoje. Tai valstybės objektas, jo priežiūra griežta, veiklos griežtai vykdomos. Įstaigos, įkurtos kontroliuoti, pastate griežtai vykdė kontrolę. Įmonė buvo atidaryta dėl Covid-19, turėjo problemų su darbuotojais, kurie vykdė aptarnavimo darbus, nes jie vieną dieną ateidavo, kitą dieną nebeateidavo, dėl to teko parduoti įmonę. Jeigu teismas skirtų minimalią baudą, per artimiausius 3 mėnesius jos sumokėti nepavyktų. Prašo teismo išdėstyti baudą 9 mėnesių laikotarpiui. Nelaiko savęs kaltu, bet dėl įstatymų nežinojimo, kalbos nežinojimo, darbuotojų nepažangumo susiklostė tokia situacija. Gailisi, kad taip viskas susiklostė, nes tai negarbinga ir neteisinga. Tikisi, kad teismas įvertins visas aplinkybes.
Liudytoja G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su R. M. susidūrė, nes šis jai nesumokėjo atlyginimo. Pradėjo dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Jai šį darbą pasiūlė dirbti kaimynas B.. Kuomet buvo su savo sūnumi lauke žaidimo aikštelėje, sutiko B. žmoną su vaikais, paskui atėjo B. ir pasiūlė jai dirbti, t. y. valyti mokyklą, nes trūko žmonių. Ji sutiko dirbti, nes kaip tik ieškojo darbo. Jai pasakė, kokią dieną ateiti į kiemą, kad jie kartu nuvažiuotų į darbą. Pradėjo dirbti kitą dieną po pokalbio su B. žmona. Jai atėjus sutartu laiku, jie nuvažiavo į darbą, jai aprodė ką daryti. Po to atvažiavo R. M., B. M., A., B.. M. ir B. jai parodė mokyklą, ką reikia daryti. Jie visi buvo šalia jos. Kartu su jais buvo dar T., atvažiavusi kartu su B.. Jai pasakė, kad ji turės plauti tualetus, nugramdyti viską, sienas plauti, dulkes nuimti. Ji dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 9.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki rugpjūčio 23 d. ji pasiėmė laisvadienį, rugpjūčio 24 – rugpjūčio 25 d. buvo pas gydytoją, rugpjūčio 26-27 d. neatsimena, ar dirbo, o rugpjūčio 28 d. neatvyko į darbą. Neatsimena, ar pradėjo dirbti tą pačią dieną, kai jai buvo aprodyta. Pirmą darbo dieną ką reikės daryti, jai aprodė B.. Kai pirmą dieną pradėjo dirbti, jai B. davė drabužius, šepetį, šluotą, peiliukus. Kad ji dirbo, matė B.. Ji turėjo dirbti nuo 9 iki 17 val. Jai labai reguliavo B., nes jis norėjo, kad ji dirbtų ilgiau. Ji dirbo iki 17 val., o kartais iki 20 val., iki 21 val., iki 24 val. B. sakė, kad reikia greičiau dirbti. Jo pareigų nežino. D. G. progimnazijoje, darželyje prie centro, veido salone. B. jai sakė, kad mokykloje nėra darbo ir ji turi važiuoti į darželį, į saloną. Į salonus, į darželius ją vežė B.. Salonuose turėjo dirbti 4 valandas, o darželiuose – 12 valandų. Kiek yra darbų, tiek turėjo dirbti. Tuo metu suprato, kam dirbo. Kad dirbo nelegaliai, neįforminta, nežinojo. Kitą dieną buvo atvažiavusi B. su popieriais ir sakė, kad ją po kelių dienų įformins. B. jai davė popierius iš R. M., bet ten nebuvo nei sumos, nei parašų. Darbo sutartį B. davė po kelių dienų nuo to, kai ji pradėjo dirbti, tuo metu dirbo mokykloje ir darbo sutartį B. atvežė į darbą. Kai buvo ofise, į kurį važiavo pasirašyti popierių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kažką rašė, rašė savo vardą, pavardę ir kad sutinka dirbti. Kurią dieną važiavo, neatsimena, tai buvo, jai atrodo, kad po to, kai pradėjo dirbti. M. matė jo kabinete. Jai nedavė jokio dokumento. Kai B. atvažiavo į mokyklą, ji jai davė darbo sutartį, daugiau jokių dokumentų niekas nedavė. Darbo sutartyje buvo R. M. vardas, pavardė, bet be parašo ir be antspaudo. Buvo labai pikta, tai pamačiusi, ir jai buvo šokas. Pranešė B., klausė, kodėl nėra R. M. parašų ir antspaudų. B. susisiekė su R. M.. Dar po kelių dienų jai paskambino B. ir pranešė, kad jis pamiršo pasirašyti darbo sutartį ir padėti antspaudą. B. jai sakė, kad po kelių dienų ją įformins, bet ji jautė, kad čia kažkas ne taip. Atlyginimas jai nebuvo sumokėtas už paslaugas. Net nebuvo darbo sutartyje parašyta, kiek jai mokės. B. pasakė, kad jeigu dirbs visą mėnesį, gaus 700-800 eurų į rankas. Daugiau niekas apie atlyginimą nekalbėjo. Į darbą neatėjo rugpjūčio 28 d. ir galvojo daugiau nebedirbti, nes jai sudarė nerimto darbo įspūdį. Pareiškimą į Darbo inspekciją davė savo valia. Jai niekas neliepė skųstis. Kiti žmonės pasiskundė dėl nesumokėto atlyginimo. Jai skambino žurnalistas Ž. iš (duomenys neskelbtini) ir prašė išeiti į lauką. Kai nutraukė darbo santykius teko bendrauti su B.. Su T. nebendravo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas G. D. 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymas (skundas/pranešimas) institucijai, kuriame nurodyta, kad G. D. UAB „T.“ pradėjo dirbti 2020 m. rugpjūčio 11 d. - (duomenys neskelbtini) pradėjo valyti patalpas. Pilną mėnesį nedirbo, atidirbo savaitę, ne daugiau, nes turėjo išsiprašyti iš darbo sveikatai pasitikrinti, ruošti vaikui į mokyklą. Galvoja, kad dirbs nelegaliai ir neišmokės pinigų, nes dirbo nelegaliai (b. l. 8). Pagarsinus G. D. prašymą (skundą/pranešimą), G. D. patvirtino jį palaikanti.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas G. D. paaiškinimas Tomui Valeikai, kuriame nurodoma, kad B. jai siūlė dirbti kitur, kai mokykloje nebuvo darbo, ji rugpjūčio 15 dieną 11 valandų valė darželį, dirbo ir biokosmetikoje, salono neatsimena, valė 4 valandas. Jai pasiūlė dirbti kaimynas B., pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 11 dienos. Darbo laikas buvo įvairus: po 8 valandas, po 12 valandų, po 14 valandų dirbo, nuo 9-18 val., nuo 9-20 val., nuo 9-24 val. Jai reikalingus įrankius davė B., B. ir B. prižiūrėjo atliktus darbus, darbo laiką kontroliavo B.. Taip pat pasirašė dokumentus. Daugiausia prižiūrėjo atliktus darbus B. ir B., direktorius, kurio vardo nepamena, mažai ateina prižiūrėti. UAB „T.“, (duomenys neskelbtini). Nurodomas B. telefono Nr. ir atsiprašoma, kad sumaišė vardus (b. l. 16-17). Teismo posėdžio metu G. D. paaiškino ką ji sumaišė: kad moters vardas buvo B., o ne R..
Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. D. pažįsta, ji dirbo kartu su juo UAB „T.“. Su R. M. santykiai prasti, su juo pradėjo kalbėti prieš 2-3 d., pokalbis baigėsi turkiškais keiksmažodžiais, jis siūlo muštis, santykius aiškintis jėga. Su B. M. ir T. S. siejo darbiniai santykiai. Mano, kad B. su T. buvo sekretorės, bendravo su kitomis įmonėmis, ieškojo darbų, užsakymų. UAB „T.“ jo darbo pareigos buvo meistro. Įmonėje dirbo 24 dienas. Dirbo iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. G. D. kažkuriuo šiuo momentu pakeitė darbą, ji buvo išmesta iš darbo. Pats įmonėje neišdirbo mėnesio laiko, bet dar dirbo už draugą. Dirbo nelegaliai, be popierių. Norėjo dirbti legaliai, bet siūlė tik minimalią algą, todėl teko dirbti nelegaliai. G. D. yra jo žmonos draugė, kaimynė, ir kadangi matė, jog ji neturi darbo, norėjo jai padėti. Kadangi matė, kad vadovui trūksta darbuotojų, jai ir kitiems asmenims pasiūlė ten darbą. R. M. žadėjo į rankas 800 eurų algos, o ant popieriaus minimumą. Kadangi buvo meistras, žinojo, kiek mokės G., R. M. jam sakė. Jeigu kažkas nesuprasdavo, T. viską išversdavo. G. D. dirbo valytoja nuo ryto iki nakties. Kadangi buvo meistras, matė, kaip dirba G. D.. R. M. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir stebėjo darbus. Jam sunku nurodyti tikslią datą, nuo kada iki kada ji dirbo. G. dirbo 2 savaites, tikslių datų, kada dirbo G. D., neprisimena, nuo 8-9 val. ryto iki 17 val., bet dažniausiai ir viršvalandžius. Jis vežiojo ir G. D., pylėsi benziną iš įmonės kortelės, nes buvo atsakingas už vežiojimą. G. D. dirbo ir kitame objekte kartu su B.. Negali patikslinti, ar tai buvo mokykla, ar biurai. Tai gali patvirtinti B., kuri ją paimdavo ir jos važiuodavo kartu. Nors daug kartų pats su G. kreipėsi į darbdavį, tačiau nei jam, nei G. nei karto nebuvo sumokėta. Kai prasidėjo problemos, G. D. daugiau neskambino ir su ja griuvo santykiai.
Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. M. yra buvęs jos darbdavys. Jų santykiai labai blogi, kariauja. Ji prieš R. M. nėra nusiteikusi blogai, bet jis jai nėra išmokėjęs atlyginimo. Ji oficialiai dirbo UAB „T.“, jos pareigos buvo vadybininkės. Jie turėjo objektą ir valė (duomenys neskelbtini). Tuo metu trūko žmonių ir atėjo G., kurią B. parekomendavo direktoriui. Kiek yra girdėjusi, B. su G. buvo kaimynai. Kai jie pradėjo darbus, direktorius paprašė paruošti dokumentus. Darbuotojai pasirašė, tik tie dokumentai nenukeliavo ten, kur turėjo nukeliauti. Visi dokumentai buvo laikomi pas direktorių kabinete, nes jis nuo pat pradžių bandė sužaisti: gal kažką priims į darbą, o kažko nepriims, t. y žiūrės, kaip kas dirba. Žmonės dirbo ir viršvalandžius. Juos spaudė terminai. Turi Whatsapp vaizdo įrašą ir žinutę, kurią direktorius atsiuntė 4.30 val., apie tai, kur kiti žmonės dirbs rytoj, kada jau baigs darbus. Jau prieš tai buvo kalbėta, kad žmonės dirbs iki tol, kol nepabaigs, nes spaudė terminai, jie nespėjo į juos. Laiką jie patys neva turėjo skaičiuoti. Visi darbus pradėdavo 8-9 val., ir baigdavo 17 val., bet buvo atvejų, kai žmonės dirbo ir naktį. Buvo, kad G. D. dirbo iki 12 val., bet dauguma dirbo iki 19 val. Ji dirbo rugpjūčio ar liepos mėnesį. G. D. valė plyteles, sienas. G. D. valė (duomenys neskelbtini), dar ji valė B. kosmetikos parduotuvę bei (duomenys neskelbtini). Kad labai kokybiškai dirbtų, nepasakytų. Ji buvo lėtas žmogus. R. M. buvo atvykęs tik į progimnaziją. T. S. (dabar J.) dar buvo kartu su jais. Su pačia G. R. M. negalėjo kalbėti, nes G. nemoka rusiškai, o R. M. nemoka lietuviškai. Jeigu neklysta, G. D. buvo žadėta 870 eurų ant popieriaus alga. Buvo padaryta sutartis ir ji ją nuvežė į mokyklą, kai G. jau dirbo mokykloje, tuo metu darbas jau ėjo link pabaigos. Nuvežtos buvo dvi sutartys, tik jos buvo be direktoriaus parašų, jose buvo parašytas minimalus atlyginimas. Jos G. paklausė, kodėl toks mažas atlyginimas. Jai atsakė, kad kiek jai pasakė, tiek ji įrašė. Vieną sutarties egzempliorių paliko G., o kitą pasiėmė. Grįžusi tai nurodė direktoriui ir jis pasakė, kad ji labai blogai padarė, nes G. dabar liko sutartis su įmonės inicialais. Atvežusi sutartį, padavė ją direktoriui į rankas. Jis pradėjo nervintis, kad ji G. D. paliko vieną sutarties egzempliorių. G. D. darbo sutarties įteikimas vyko R. M. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukšte. Kiek žino, direktorius tos darbo sutarties tikrai nepasirašė ir ją laikė kartu su kitomis sutartimis. Pati su direktoriumi sėdėjo atskiruose kabinetuose, T. sėdėjo su ja viename kabinete. Kai atėjo dirbti, kompiuteryje buvo sutarčių šablonai. Aišku, kad R. M. žinojo, kaip atrodo darbo sutartis, kaip atrodo konfidencialumo sutartis, kaip atrodo prašymas priimti į darbą. Gal jis žodis žodin nesuprato, bet tikrai žinojo. Ji ruošė darbo sutartis, bet tai buvo šablonai, kur ji įrašydavo žmogaus vardą, pavardę, asmens kodą, visada bendravo su buhaltere. Ji ir T. bendravo su Užimtumo tarnyba. T. važiavo į Užimtumo tarnybą ir kad ją (B. M.) įdarbintų UAB „T.“. Jos pačios (B. M.) pareigos buvo rasti naujus klientus, naujus objektus, važinėti ir bendrauti su įmonės direktoriumi, klausti, ar klientas yra viskuo patenkintas, siuntė sutartis buhalterei, grafikus. Kai atėjo laikas mokėti, t. y. kai objektas buvo priduotas, buvo pasirašytas darbų pridavimo aktas, tuo metu dirbo G. D., V. V., A., M., jų dvi valytojos ir B.. Žmonės dirbo gal apie mėnesį. Jie vis klausė, kada bus pinigai, o vadovas vis atidėliojo klausimą. Jis visiems žadėjo labai gerus atlyginimus. Kai jis pats pradėjo skaičiuoti valandas, kiek žmonės dirbo, jie buvo nepatenkinti, nes jis paskaičiuodavo mažiau, nei iš tiesių buvo dirbta. G. visai nebuvo nieko išmokėta. Paskui atvažiavo į jų ofisą televizija, kurią iškvietė V. mama, nes jis buvo nepilnametis. Kai pradėjo eiti skundai, žurnalistai pradėjo viską kapstyti, jau buvo per vėlu. Apie tai, kad G. D. yra neįgali, sužinojo tada, kai V. mama iškvietė žurnalistus. Mano, kad R. M. nuo pat pradžių turėjo kažkokį planą nesumokėti. Jis pats po to prisipažino, kad laikė nelegalius darbuotojus, kuriuos pats buvo įdarbinęs. Jis dar bandė ją spausti, kad ji meluotų, jog nepažįsta G., kad ji buvo atvažiavusi pažiūrėti, bet jie jos į darbą nepriėmė. Direktorius turėjo su žmonėmis atsiskaityti laiku, o ne laukti kol atvažiuos žurnalistai ir taps viskas rimta. Žmonės be žurnalistų nebegalėjo apginti savo teisių. Šiuo metu ji dirba UAB „G.“.
Liudytoja T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. M. yra jos buvęs darbdavys, anksčiau ji dirbo UAB „T.“ pardavimų vadove. G. D. pas juos dirbo, ji pati tai matė. Su G. D. jokio ryšio nepalaiko ir apie jos situaciją nieko nežino ir pati UAB „T.“ nebedirba, su G. D. buvo tik darbiniai santykiai. G. D. pirmą kartą pamatė, kai jie tvarkė (duomenys neskelbtini). Be jos ten dar buvo B., M., V., B. M., R. M.. Kiek girdėjo, buvo kalbama apie darbą ir atlyginimus. R. M. lietuviškai nekalba, todėl kai R. M. kalbėjo su G., jo žodžius bandė išversti B., B., kažkiek vertė ir ji pati. B. pas juos atėjo kaip valytojas. Kiek jai žinoma, G. į objektus veždavo B., bet negali to patvirtinti šimtu procentų. Tikslių datų, kada dirbo G. D. nepamena, nes praėjo daug laiko. G. gal ir galėjo dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. UAB „T.“ pas R. M., nes jis tuo metu buvo direktorius. G. dar dirbo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, bet tai buvo maža B. kosmetikos parduotuvė. G. D. dirbo ir darželyje, esančiame centre, jo pavadinimo neprisimena, ten ji dirbo ne viena. G. darbo funkcija buvo valytoja: ji tvarkė, valė, siurbė, valė langus, visuose trijuose objektuose ji darė tą patį. Rūbus jai išdavė R. M., o valymo priemones – ji. Jai atrodo, kad R. M. visus rūbus atvežė į mokyklą. Su G. ji bendravo dėl darbo, o jos įdarbinimas neįėjo į jos pareigas, nes žmones įdarbina darbdavys, neturėjo nurodymų įdarbinti žmones. Apie neišmokėtas algas nieko negali pasakyti, nes apie tai nebuvo informuota. Jos funkcija buvo paduoti dokumentus (darbo sutartis) R. M., o tada jau jis spręsdavo mokėti ar nemokėti. Jos pačios ruošdavo darbo sutartis ir jas paduodavo R. M., toliau viską spręsdavo jis pats. Jai atrodo, kad R. M. pats pasirašydavo sutartis. Nežino, ar kažkas kitas buvo įgaliotas tai daryti. Ji neturėjo įgaliojimų priimti į darbą žmonių, juos įdarbinti, tai nebuvo įrašyta į jos darbo sutartį. Neturėjo jokių įgaliojimų įdarbinti G., todėl jos nedarbino. Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartyje ji buvo įgaliotas asmuo, kadangi R. M. nesupranta valstybinės kalbos, todėl jai buvo liepta nuvežti dokumentus į atitinkamą instituciją, o visą kitą procesą tvarkė R. M., nes jis buvo darbdavys. Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartyje ji buvo įgaliotas asmuo tam, kad galėtų priduoti dokumentus dėl B. M. Užimtumo tarnybai dėl subsidijų. Taip pat įmonėje tvarkė dokumentus, nes buhalterės visą laiką keisdavosi. Paskutinę darbo sutartį G., B. ir M. darė B., o kaip jas padavė R. M., nelabai prisimena. Sutartyje parašas buvo tik iš G. pusės. Šią sutartį pamatė, nes G. buvo atvažiavusi pas juos į ofisą, pas R. M., (duomenys neskelbtini), nes norėjo išeiti iš darbo, ji lyg ir rašė prašymą dėl atleidimo. Matė G. sutartį, nes ji sėdėjo prie jos stalo ir matėsi, kad joje yra vienas parašas. Kiek žino, G. atvažiavo dėl savo pinigų, nes su ja nebuvo atsiskaityta. Jai buvo žadėta, kad jai sumokės, todėl ji atvažiavo ir laukė R. M.. G. sėdėjo ofise su vaiku ir sakė joms, kad nori atgauti pinigus. Tai girdėjo B. M. ir ji tai gali patvirtinti. V. irgi nuolat skambindavo dėl pinigų, o R. M. jį pastoviai atstumdavo. Sakydavo, kad palauks. Ją (T. J.) R. M. išvarė iš darbo, atėmė raktus ir grasino, ji turi tai patvirtinantį įrašą, kurį gali pateikti teismui. Spalio 31 d. buvo iškviesta (duomenys neskelbtini) vieno berniuko mamai pasiskundus dėl to, kad su juo neatsiskaitė, ir (duomenys neskelbtini) Ž. jos paprašius, pasiskundė Darbo ginčų komisijai. Šiuo metu ji (T. J.) dirba transporto įmonėje UAB „G.“, kuri vystoma apie 9 metus, vienas įmonės akcininkų yra jos vyras.
Šalies argumentai
Institucijos atstovas ir liudytojas Tomas Valeika teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. M. asmeniškai nepažįsta. Institucija buvo pradėjusi informacijos tyrimą, kuomet gavo G. D. ir T. J. pranešimą. G. D. skunde nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Dirbti pradėjo nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir dirbo savaitę laiko. Darbuotoja paaiškino, kad dirbo nelegaliai, apie jos nelegalų darbą paaiškinimais patvirtino B. M. ir T. J.. Įmonės vadovas R. M., aiškindamas aplinkybes, pateikė įrodymą, kuriame nurodyta, kad jis įgalioja T. S. pasirašyti visus dokumentus, bet susipažinus su įgaliojimu matyti, kad jis išduotas atstovauti tik Užimtumo tarnyboje. Taip pat aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta sutartis su darbuotoju V. V. P. V., kas parodo, kad darbo sutartis įmonėje sudarinėja R. M., o ne įgaliotas asmuo. Remiantis visomis aplinkybėmis buvo priimtas sprendimas patraukti administracinėn atsakomybėn R. M.. Skundo tyrimo metu jam tapo žinoma informacija, kad yra kažkoks konfliktas tarp R. M. ir T. ir, kad T. J. galimai vilioja įmonės klientus ir teikia kitos įmonės paslaugas. R. M. neneigė, kad G. D. atlikinėjo funkcijas įmonės naudai. Ginčas yra dėl laikotarpio: ar šias paslaugas ji teikė nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. ar nuo 2020 m. rugpjūčio 20 dienos. 2020 m. rugpjūčio 11 dienos data buvo remtasi pagal skundą teikusio asmens paaiškinimą ir liudytojų paaiškinimus, nes liudytojos nurodė būtent tą datą. Taip pat G. D., tikslindama skundo aplinkybes, nurodė, nuo kada pradėjo dirbti įmonėje, t. y. atlikinėti valymo paslaugas. G. D. nebuvo įdarbinta, todėl duomenys Sodrai nebuvo perduoti. Ši situacija yra sudėtinga, nes pats nelegalaus darbo faktas yra nustatytas, bet pati G. D. tyrimo metu nenoriai bendravo su Valstybine darbo inspekcija. Ji bendravo tik elektroniniu paštu. Susisiekti su ja telefonu buvo labai problematiška. Dėl darbo, kaip ji nurodė, šnekėjo su T. J. ir B. M., tačiau darbo sutartį pasirašė su įmonės vadovu. Taip pat įmonės vadovas R. M. darbo sutartį rado pasirašytą ant stalo. Darbo sutartis įmonėje pasirašinėjo vadovas, bet pačias darbo sutartis kaip formas, ruošė B. M.. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad įmonės vadovas būtų pasirašęs darbo sutartį. Iš darbuotojų paaiškinimų buvo nustatyta, kad patį darbą organizavo B. M. ir T. J., o įmonės vadovui lietuvių kalba sunkiai suprantama, jam reikalingas vertėjas, bet už įmonės veiklą atsakingas įmonės vadovas ir jis organizuoja įmonės veiklą. Įgaliojimų, kad kitas asmuo turi teisę sudaryti darbo sutartis, įmonės vadovas nepateikė.
Tiesioginės tyčios įmonės vadovui nenustatyta, tik kalbos barjeras jam labai trukdė įmonės veikloje. Buvo matyti, kad patį įmonės mechanizmą organizavo kiti asmenys, o direktorius tik pasirašinėjo dokumentus. Tyrimo metu nenustatyta, kad pati G. D. dėl darbo buvo tarusis su įmonės vadovu. Ji pati nurodo, kad atlikinėjo darbo funkcijas. Institucija palaiko savo poziciją, kad R. M. būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Žemesnės instancijos teismas
- 2020 m. spalio 29 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1015-0605, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 9.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. G. D. dirbo įmonėje UAB „T.“, nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo dienos pradžios (b. l. 2-4);
- R. M. 2020 m. spalio 1 d. duotas paaiškinimas, kad nuo kada G. D. tiksliai pradėjo dirbti, pasakyti negali. Tačiau tiksliai žinant aplinkybes, į darbą ji atėjo nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. vidurio. Dėl darbo jis su ja nekalbėjo. Matė ją tik vieną kartą įmonės biure, kai kalbėjo su įmonės darbuotoja T.. Darbo sutartis jam nebuvo pateikta pasirašyti, tačiau vėliau jis ją rado savo darbo kabinete. Darbo sutartį pasirašė. Su pažeidimu sutinka, bet padarė tai netyčia, kadangi informacija jam buvo suteikta darbuotojų. Su pažeidimu sutinka ir ateityje daugiau nedarys (b. l. 5-6);
- B. M. 2020 m. spalio 25 d. duotas paaiškinimas, kad G. D. rugpjūčio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), atliko valymo darbus, pjovė grindis, buvo neįdarbinta ir direktorius R. M. žinojo apie jos nelegalų darbą. Vis žadėjo ją įdarbinti, bet tempė laiką. Darbo laikas buvo įvairus, maždaug nuo 8 iki 18 val. Dirbo ir po 12 val. (b. l. 7);
- Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje nėra nurodyta, kad G. D. būtų UAB „T.“ darbuotoja (b. l. 9);
- Iš 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „T.“ vadovu nuo 2020 m. vasario 6 d. buvo paskirtas (išrinktas) R. M.;
- UAB „T.“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimas, kuriuo įmonės direktorius R. M. įgalioja pardavimų vadovę T. S. įmonės vardu pasirašyti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo sutartį ir visus kitus, su tuo susijusius dokumentus, su Užimtumo tarnyba (b. l. 12);
Žemesnės instancijos teismas
- 2020 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutartis, iš kurios matyti, kad darbo sutartį su V.V. P. V. sudarė UAB „T.“ direktorius R. M. (b. l. 13-15);
- Elektroninis laiškas, kuriuo pateikiami B. G. bei M., A., V. darbo/nedarbo laikai laikotarpyje nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 31 d. (b. l. 46-47);
- G. D. 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymas dėl priėmimo į darbą valytojos pareigoms nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 60);
- 2020 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties Nr. 11, kuria G. D. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. priimama dirbti kaip valytoja UAB „T.“, kopija, kurioje matyti tik G. D. parašas, R. M. parašo joje nėra (b. l. 61-63);
- 2020 m. rugpjūčio 6 d. Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartis tarp Užimtumo tarnybos atstovės ir UAB „T.“ įgalioto asmens – pardavimo vadovės T. S., kuria darbdavys – UAB „T.“ įsipareigoja įdarbinti Užimtumo tarnybos siunčiamą asmenį – B. M. neterminuotai nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. pardavimų vadybininkės funkcijoms UAB „T.“, aptariami kiti darbdavio įsipareigojimai tam, kad būtų gauta sutartyje aptarto dydžio subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti (b. l. 64-68);
- 2020 m. gegužės 4 d. tarpininkavimo sutartis dėl valymo paslaugų teikimo tarp UAB „T.“ ir UAB „M.“ numato šalių teises ir įsipareigojimus pagal sutartį (b. l. 69 – 73);
- 2020 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimas, kuriame nurodyta, kad UAB „T.“, atstovaujama vadovo R. M., įgalioja T. S. įgaliotojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla, tarp jų sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus, vykdant įstatymų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius nuostatas (b. l. 78);
- 2020 m. liepos 1 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „T.“, atstovaujamos direktoriaus R. M., ir T. S., pagal kurią ji pradeda dirbti UAB „T.“ nuo 2020 m. liepos 1 d. pardavimų vadovės pareigose (b. l. 79-81, 88-89), 2020 m. liepos 30 d. konfidencialumo sutartis tarp UAB „T.“, atstovaujamos direktoriaus R. M., ir T. S. (b. l. 89-90);
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 28 d. sprendimas ir ieškovo prašymas, iš kurių matyti, kad pagal ieškovo V. V. P. V. prašymą dėl neišmokėto atlyginimo už darbą buvo priimtas minėtos komisijos sprendimas jo prašymą tenkinti, išieškant ieškovo naudai iš atsakovės UAB „T.“ 22,25 Eur neto galutinio atsiskaitymo dalį už 2020 m. rugsėjo mėnesį (b. l. 83-86).
Išrašų apie B. M., G. D., T. J. darbovietes, gautų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys (b. l. 91-96).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 34 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 42 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai.
Nagrinėjamu atveju iš pirminių nagrinėjamą administracinį nusižengimą užfiksavusių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 3-4), matyti, kad juose nurodytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės, t. y., kad R. M., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, neužtikrino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 9.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. G. D. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie jos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Nurodytas nusižengimo aplinkybes patvirtino teisme apklausta G. D., kuri paaiškino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. dirbo kaip valytoja, aptarus visas darbo sąlygas, tarp jų ir kad už mėnesio darbą gaus 700-800 eurų į rankas, B., M. ir B. parodžius mokyklą, paaiškinus, ką reikia daryti (plauti tualetus, nugramdyti viską, sienas plauti, dulkes nuimti), davus drabužius, šepetį, šluotą, peiliukus. Jai buvo sakoma, kad ją vėliau įformins, bet R. M. su ja darbo sutarties nesudarė, atlyginimas už paslaugas jai nebuvo sumokėtas. Liudytojai B. G., B. M., T. J. patvirtino iš esmės analogiškas aplinkybes G. D. nurodytoms, paaiškino matę G. D. dirbančią valymo darbus, patvirtino, kad R. M. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), stebėjo darbus, tačiau už darbą G. D. nebuvo sumokėta. Iš B. M. parodymų matyti, kad R. M. sąmoningai vengė sudaryti su G. D. darbo sutartį, mokėti atlyginimą, nors buvo dirbama ir viršvalandžius. Aplinkybes, kad G. D. dirbo (tvarkė, siurbė, valė langus), nesudarius su ja darbo sutarties, už suteiktas paslaugas nesumokant atlyginimo, patvirtino ir T. J.. Teismo posėdžio metu apklaustas institucijos atstovas Tomas Valeika taip pat patvirtino, kad analogiškas aplinkybes G. D., B. M. ir T. J. nurodė jam tiriant galimo nelegalaus darbo aplinkybes, tad minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir derantys tarpusavyje viso proceso metu, kas sudaro pagrindą laikyti juos patikimais. Nors R. M. pateikė versiją dėl liudytojų nesąžiningumo, galimo suinteresuotumo perėjus dirbti konkurentams, jo apkalbėjimo, visgi teismui patikrinus duomenis apie liudytojų darbovietes, gautas iš VSDFV, matyti, kad G. D. teismo užklaustu laikotarpiu niekur nebuvo įsidarbinusi, tad argumentai dėl jos parodymų tendencingumo esant suinteresuotumui atmestini, tuo labiau, kad iš parodymų matyti, jog ji nepalaiko jokių santykių su kitais liudytojais. Kitų liudytojų parodymams visiškai atititinkant G. D. parodymus, teismas neturi pagrindo liudytojų parodymus laikyti nepatikimais, priešingai, jais remiasi grįsdamas savo sprendimą. G. D., B. G., B. M., T. J. parodymuose ir minėtuose dokumentuose užfiksuotose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Pats R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, kad dėl įstatymų, kalbos nežinojimo, darbuotojų nepažangumo įvyko tokia situacija, savęs kaltu nelaiko. Visgi iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jis žinojo apie tai, kad G. D. dirbo UAB „T.“ nelegaliai ir sąmoningai nevykdė savo pareigų sudaryti su ja darbo sutartį, pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie įdarbinimą, pavyzdžiui, kaip nurodė G. D., M. buvo mokykloje, parodė mokyklą ir ką reikia daryti, liudytojas B. G. teismo posėdžio metu teigė, kad R. M. jam buvo sakęs, kiek mokės G., o ir pati G. D. patvirtino, jog iš B. sužinojo, koks atlyginimas jai žadamas, B. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. M. pradėjo nervintis, priekaištavo jai, kam ši G. D. paliko vieną sutarties egzempliorių su įmonės inicialais, mano, kad R. M. nuo pat pradžių turėjo planą nesumokėti už darbą, T. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad R. M. apie viską žinojo, buvo kalbama apie darbą ir atlyginimus, kai R. M. kalbėjo su G. D., šiam nemokant lietuviškai, jo žodžius bandė išversti B., B., kažkiek vertė ir ji pati. Atitinkamų liudytojų parodymų nepaneigia rašytiniai bylos duomenys: iš darbo sutarčių su V. V. P. V. (b. l. 13-15), T. S. (b. l. 79-81) matyti, kad darbo sutartis su darbuotojais sudarydavo pats direktorius R. M., į bylą nepateikta darbo sutarčių, sudarytų kito įgalioto asmens (pvz,. T. S.) pavyzdžių. Iš byloje esančio įgaliojimo T. S. pasirašyti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo sutartį (b. l. 12) ir šios sutarties (b. l. 64-68) matyti, kad ji buvo įgaliota pasirašyti atitinkamą sutartį su Užimtumo tarnyba, tačiau ji negali būti prilyginama darbo sutarčių su darbuotojais sudarymui. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų tyrimo teisme pabaigoje R. M. pateikė skenuotą įgaliojimo kopiją, kurioje nurodoma, kad T. S. įgaliojama sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis (b. l. 78), tačiau teismui nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad su šiuo dokumentu buvo supažindinta pati T. J., įgaliojimui nėra suteiktas joks numeris, užtikrinantis, kad atitinkamas dokumentas nebūtų surašytas atbuline data, be to, iš nuoseklių liudytojų parodymų matyti, kad darbo sutartis su darbuotojais pasirašydavo pats direktorius R. M., ką patvirtina ir byloje esantys darbo sutarčių pavyzdžiai, todėl minėto įgaliojimo teismas nelaiko patikimu dokumentu ir juo nesivadovauja.
Esant anksčiau nurodytų duomenų visumai, iš jų matyti, kad G. D. dirbo UAB „T.“, esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, mažiausiai prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie G. D. įdarbinimą. R. M. parodymus apie tai, kad jis nežinojo apie G. D. darbą įmonėje, teismas vertina kritiškai dėl jo parodymų neatitikimo nuosekliems liudytojų parodymams, kitai anksčiau aptartai byloje esančiai rašytinei informacijai.
Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. M. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. leido G. D. dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 9.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. jos nurodytą darbą, susitarus dėl darbo pobūdžio, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir mažiausiai prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens priėmimą į darbą.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas nuobaudą R. M., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. M. – dirbantis, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. M. skirtina bauda, lygi ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai ir toks baudos dydis bus pakankamas bendrajai ir individualiajai prevencijai užtikrinti, ja bus pasiekti nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu asmens išreikštą prašymą išdėstyti baudą, teismas nustato ilgesnį (10 mėnesių) terminą baudai sumokėti, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, R. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant 100 Eur dydžio įmoką.
Baudos pirmasis mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125735629.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.