Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui miško savininkų kolektyvui ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo E. D. ieškinys atsakovui miško savininkų kolektyvui ,,(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-6834-839/2023. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo E. D. ir atsakovo miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą taikos sutartį. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. priėmė nutartį panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6834-839/2023 dalį, kuria nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos šalims, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. D. parodė, kad savo sodyboje gyvena nuolat, todėl jam yra reikalingas privažiavimas. Nuo jo sodybos iki asfalto apie 700 metrų atstumas. Dalis keliuko eina mišku per atsakovui priklausantį žemės sklypą, bet tas keliukas nebuvo servitutinis. Atsakovas savo sklype vykdo miško ruošos darbus, todėl būdavo taip, kad miškovežiai užstatydavo kelią, ir nebuvo galima pravažiuoti. Taip pat, miškovežiai išmaurodavo kelią. Šalimais gyvena V. Ž., kuris dirba miško savininkų kolektyve ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis V. Ž. pasakydavo apie sugadintą kelią, tada keliukas būdavo pataisomas. Parodo, kad keliuką jis yra remontavęs ir savo lėšomis, duomenys apie tai yra byloje. Miško savininkų kolektyvas ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl keliuko remonto jam pretenzijų nereiškė. Prieš kelis metus telefonu kalbėjosi su G. K. dėl keliuko, tačiau pastarasis į kalbas nesileido. Parodo, kad daugiau su G. K. kalbėjęs nėra. 2023 metais sudarė sutartį su advokate, kuri kreipėsi į G. K. su 2023-06-14 prašymu dėl kelio servituto nustatymo. G. K. po to su juo nebuvo susisiekęs. Iš savo advokatės žino, kad advokatė dėl servituto kalbėjosi su G. K., tačiau pastarasis jai pasakė, kad „tegul D. kreipiasi į teismą“, ką jis ir padarė. Parodo, kad kai pirmą kartą jie tarėsi ir sudarė taikos sutartį, G. K. nenorėjo nė kiek atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl šį klausimą jie paliko spręsti teismui. Šiai dienai jis realiai patyrė 4308,80 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Jei atsakovas būtų linkęs taikytis, tai jis sutiktų išlaidų sumą sumažinti iki 3000 Eur, nes nori išspręsti ginčą taikiai. Pažymi, kad po servituto nustatymo, problemos su keliuko gadinimu išsisprendė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė priteisti iš atsakovo 4308,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, kurios atitinka rekomenduojamus dydžius. Parodė, kad bylinėjimo išlaidas ieškovas patyrė išskirtinai dėl atsakovo nenoro servituto nustatymo klausimą spręsti tarpusavio sutarimu. Išsiuntusi 2023-06-14 prašymą dėl kelio servituto nustatymo ji vėliau pati skambino G. K., kadangi iš atsakovo pusės nesulaukė jokios reakcijos. G. K. suprato jų pasiūlymo esmę, bet dėl servituto nustatymo vis tiek nesutiko. G. K. sakė, kad „tegul D. susimoka“. Vos pasikreipus į teismą, atsakovas iš karto sutiko su servituto nustatymu, atsakovui tiko ir servituto vieta ir turinys.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas G. K. prašė ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Parodė, kad E. D. yra konfliktiškas kaimynas. Per miško savininkų kolektyvui ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą eina keliukas iki E. D. sodybos, o pačiame žemės sklype yra miško sandėlis. Jie niekada specialiai negadino keliuko, o jei keliukas būdavo sugadinamas – pataisydavo. Niekada nedraudė E. D. ar kam kitam naudotis keliuku. Pažymi, kad E. D. už savo lėšas yra remontavęs tą keliuko dalį, kuri neina per jų sklypą. Taip pat, miškovežiai niekada specialiai nepalikdavo priekabų ant keliuko, o jei palikdavo, tai būdavo paliekamas ir tarpas pravažiuoti. Nežiūrint į tai, E. D. nuolat buvo viskuo nepatenkintas, reikšdavo pretenzijas šalimais gyvenančiam V. Ž., kuris dirba miško savininkų kolektyve ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat, skųsdavo juos institucijoms. Parodo teismui, kad iš E. D. pusės nebuvo normalaus žmogiško bendravimo. 2023-06-14 prašymą dėl kelio servituto nustatymo gavo, perskaitė ir suprato. Kas yra servitutas žino, nes miško savininkų kolektyvas ,,(duomenys neskelbtini)“ nuolat dirba su sklypais ir aiškinasi privažiavimus. Tada jausmas buvo toks, „kad iš jų atima žemę, už akių parengtas sklypo planas ir viskas iš karto per advokatus“. Mano, kad E. D. šį klausimą turėjo iš pradžių spręsti pats, susitikdamas akis į akį. Gavęs raštišką siūlymą iš E. D., jis pats jam neskambino, taip pat, neskambino ir advokatei. Po kiek laiko jam šiuo klausimu paskambino advokatė. Jis advokatei neįvardijo sumos, kiek norėtų gauti už servitutą, taip pat, nekėlė kitų sąlygų. Pripažįsta, kad matė siūlymą kreiptis dėl servituto į notarą, tačiau su tokia situacija susidūrė pirmą kartą. Pokalbio su advokate metu pasiūlė E. D. kreiptis į teismą. Parodo, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme su ieškovu susitarė taikiai, todėl kiekviena šalis turi likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nori išspręsti ginčą taikiai, ieškovui gera valia sutiktų atlyginti 300 Eur.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas K. C. parodė, kad šalys turi ieškoti būdo, kaip ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti tarpusavio sutarimu. Šitoje vietoje Nacionalinė žemės tarnyba šalims niekuo padėti negali.

Klausimai, susiję su servituto nustatymu, neabejotinai reikalauja tam tikrų žinių bei teisinio reguliavimo išmanymo, todėl teisininko (advokato) pasitelkimas tokiais atvejais yra įprasta praktika. Teismo posėdžio metu apklausius šalis paaiškėjo, kad šalys praeityje turėjo nesutarimų dėl keliuko einančio per atsakovo žemės sklypą. Taigi, pas ieškovą buvo ir papildomas motyvas iš karto kreiptis į advokatą, kuris tarpininkautų derybose su atsakovu, sprendžiant ieškovui rūpimą servituto nustatymo klausimą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas gavo ieškovo advokatės surašytą 2023-06-14 prašymą dėl kelio servituto nustatymo ir po to, ieškovo advokatė kontaktavo su atsakovo atstovu G. K.. Apklausęs šalis teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios dėl servituto nustatymo šalims susitarti iki teismo, ar kokių nors aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios atsakovui kreiptis teisinės pagalbos gavus ieškovo advokatės 2023-06-14 detalų prašymą, siekiant visapusiškai išsiaiškinti klausimus, susijusius su servitutu.

Teismo įsitikinimu, vienintelė priežastis dėl kurios ikiteisminėje stadijoje neįvyko šalių susitarimas dėl servituto yra atsakovo elgesys. Teismo posėdžio metu G. K. pripažino, jog matė siūlymą kreiptis dėl servituto į notarą, tačiau tada su tokia situacija buvo susidūręs pirmą kartą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog atsakovo atstovas G. K. iš savo pusės nedėjo pozityviųjų pastangų sprendžiant šį klausimą bei nesiaiškino ir nesidomėjo, kokios yra galimos teisinės pasekmės šalims gera valia nesutarus dėl servituto. Atsakovo atstovo G. K. pasakymas „tegul E. D. kreipiasi į teismą“ patvirtina atmestinai abejingą jo požiūrį į ieškovui rūpimo klausimo sprendimą, kuris ieškovui nepaliko kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą. Tai nulėmė, jog juridiniam asmeniui miško savininkų kolektyvui ,,(duomenys neskelbtini)“ irgi reikšmingo klausimo G. K. nesugebėjo tinkamai išspręsti, taip įveldamas juridinį asmenį į teisminį ginčą. Išnagrinėjus bylą, taip pat, matyti, kad šalims užbaigiant bylą taikos sutartimi nepavyko susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi atsakovo atstovas G. K. nepripažįsta priežasčių ir nemato savo kaltės dėl to, kad šalių ginčas atsidūrė teisme. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos atsakovo atstovas G. K. laikosi ir šiuo metu.

Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad už ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą yra atsakingas tik atsakovas, kadangi teismas nenustatė jokių kaltų ieškovo veiksmų. Taigi, atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis, numatantis advokato išlaidų atlyginimo tvarką. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovas šioje byloje naudojosi advokatės D. A. teikiama teisine pagalba pagal sudarytą atstovavimo sutartį. Ieškovas išviso patyrė 4117,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų: dokumentų įvertinimas, konsultacija, pranešimų siuntimas (290,40 Eur); ieškinio parengimas (1815 Eur); susipažinimas su pateiktais atsiliepimais, jų priedais, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje (653,40 Eur); už atskirąjį skundą (984 Eur); prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir atstovimas teismo posėdyje 2024-05-09 (435 Eur). Byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovas advokatės išrašytas sąskaitas apmokėjo. Tokio dydžio teisinės pagalbos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teismui susipažinus su advokatės parengtu 2023-06-14 prašymu dėl servituto nustatymo ir ieškiniu matyti, kad minėto prašymo dalis pastraipomis yra inkorporuota į ieškinį kopijavimo būdu (su minimalia teksto korekcija arba be jo). Advokatei rengiant ieškinį dėl servituto nustatymo žymus palengvinimas buvo tame, kad nereikėjo vykti į vietą, analizuoti didelės apimties kadastrinių matavimų bylų ir kitų žemėtvarkos dokumentų, aiškintis kaimyninių žemės sklypų savininkus, siekiant nustatyti potencialius trečiuosius asmenis šiame procese ir atlikti kitus reikalingus veiksmus. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad „plika akimi“ yra matoma, jog nagrinėjamu atveju kelio servitutas yra galimas tik vienintelėje vietoje, todėl nėra poreikio tirti galimybės į ieškovo sodybą patekti per kitus kaimyninius žemės sklypus. Taip pat, nėra poreikio rinkti bei analizuoti susijusią medžiagą, su tikslu įrodinėti teisme, jog ieškovo pasirinktas servituto variantas yra mažiausiai ribojantis savininko teises. Taigi, nors ieškovo ieškinys ir yra parengtas kvalifikuotai, visgi, šiuo konkrečiu atveju tokio ieškinio parengimo sąnaudos laikytinos žymiai mažesnėmis ir teismo vertintinos 1200 Eur.

Kitos ieškovui advokatės suteiktos teisinės paslaugos (atstovavimas teismo posėdžiuose, atskirų prašymų rengimas ir kt.) teismo vertinimu yra įkainotos tinkamai, todėl teismas nemato pagrindo jų mažinti.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį, kurio 75 procentus (98,25 Eur) teismas ieškovui grąžino 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Ši teismo nutarties dalis yra galiojanti, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. priėmė nutartį panaikinti tik Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6834-839/2023 dalį, kuria nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos šalims. Dėl to, nutarties dalis, kuria esant įstatyme numatytam pagrindui ieškovui buvo grąžintas žyminis mokestis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Likusią žyminio dalį (32,75 Eur) teismas iš atsakovo ieškovui priteisia, kadangi tai yra realiai patirtos ieškovo išlaidos, kurių dydžio ieškovas negali kontroliuoti (t. y., už ieškinį yra mokamas įstatyme numatytas žyminio mokesčio dydis).

Esant aptartų aplinkybių visumai, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 32,75 Eur žyminio mokesčio ir 3118,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 94, 98, 100, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

Ieškovui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo miško savininkų kolektyvo ,,(duomenys neskelbtini)“, j. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 32,75 Eur žyminio mokesčio ir 3118,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.