Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-366-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
AN2-366-988/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00942-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-366-988/2020Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00942-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria netenkintas A. A. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėlA. A. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir jam skirtos 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) baudos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 13.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Suzuki Grand Vitara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) riboto matomumo kelio ruože nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir prasilenkdamas susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. F.. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119, 126 punktus. A. A. paskirta administracinė nuobauda – 11,00 Eur bauda (b. l. 11).

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą nesant nusižengimo sudėties (b. l. 4–5).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo A. A. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nutarimo skilties „Pažeidimo esmė“ pašalinta aplinkybė „nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“ bei aplinkybė, jog savo veiksmais A. A. pažeidė KET 119 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, įvykio schemą, byloje apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, jog A. A. važiuodamas siauru kelio ruožu, kuriame telpa pravažiuoti vienas automobilis, važiavo visgi arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir savo veiksmais nepadarė KET 119 punkto pažeidimo. A. A. kaip eismo dalyvis nebuvo atsargus, nesiėmė priemonių išvengti susidūrimo, vairuodamas automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, todėl teismas sprendžia, jog tokie A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip KET 126 punkto pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nenustatė, jog A. A. būtų pažeidęs KET 119 punktą, dėl ko šis punktas kaip ir aplinkybė, jog „A. A. nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto“ iš skundžiamo nutarimo šalintina, nutarimo naikinti minėtu pagrindu (dėl netinkamos veiksmų kvalifikacijos) nėra pagrindo, kadangi pašalinus iš nutarimo KET 119 punkto pažeidimą, asmens veiksmų kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) lieka nepakitusi (b. l. 48–51).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti skundžiamus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1. A. A. argumentuoja, kad teisme negalėjo būti apklausti liudytojais pareigūnas, kuris buvo atvykęs į eismo įvykio vietą, pareigūnas, kuris surašė protokolą pagal nuotraukas, eismo įvykio dalyvis, kadangi jie yra specialistai.

4.2. Apelianto A. A. teigimu, patikimas liudytojas yra asmuo, kuris su juo kartu sėdėjo ir važiavo, matė eismo įvykį. Jis vėliau davė rašytinius paaiškinimus policijoje ir buvo apklaustas teisme.

4.3. Apeliantas nurodė, jog teisėja pažeidė teisėjo etikos reikalavimus, kadangi ji netaktiškai išvarė liudytoją be priežasties tuo metu, kai pareigūnas, surašęs protokolą, pradėjo sakyti savo fantazijas, kaip jam atrodo, jog automobilis važiavo, o ne stovėjo, nors tuo metu jis stovėjo.

4.4. A. A. pastebėjo, jog jis ne kartą reikalavo atlikti ekspertizę įvykio vietoje, tačiau ji taip ir nebuvo atlikta. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėja nevertino tos aplinkybės, kad krovininio autobuso vairuotojas viršijo leistiną greitį, kad jis važiavo tiesiai į A. A.. Tai galima spręsti iš jo pasakymo „prinial maksimalno vpravo“.

4.5. Apeliantas paminėjo, kad teisėja pareigūnui, surašiusiam protokolą, paaiškino, kad A. A. vairavo gerai. Tik tada jis paaiškino, kad krovininio automobilio vairuotojas norėdamas prasilenkti su juo apgadino jo stovintį automobilį. Akivaizdu, kad susidūrimas įvyko dėl krovininio mikroautobuso vairuotojo neatsakingo vairavimo, riboto matomumo kelio ruože darant posūkį. Sukant į kairę krovininio automobilio galiniai ratai važiuoja ne taip kaip priekiniai, jie važiuoja daugiau į kairę negu priekiniai. Sukdamas vairuotojas nesuvaldė automobilio galinės pusės. Jei jis prieš posūkį būtų sumažinęs greitį, susidūrimo būtų išvengta.

4.6. A. A. nurodė, kad pagal nuotraukas matosi krovininio automobilio važiavimo trajektorija, kur akivaizdu, kad jis nebandė stabdyti. Jis sugebėjo sustoti tik pravažiavęs apie tris metrus po susidūrimo su jo stovinčiu automobiliu.

4.7. Apeliantas teigė, jog viso bylos nagrinėjimo metu jis aiškino, kad įvykis buvo sodų bendrijoje, ten, kur netinka standartinis požiūris. Tas kelias veda tik į sodus. A. A. vertino, kad jis užtikrino saugų eismą, nesukėlė pavojaus pėstiesiems. A. A. teisme parodė, kad žmonių tuo metu gal ir nebuvo, o teisėja nežinia, iš kur, patvirtino, kad pėsčiųjų nebuvo.

4.8. A. A. pabrėžė, kad jis laikėsi KET 127 punkto reikalavimų. Krovininio mikroautobuso vairuotojas pažeidė KET 128 punktą.

4.9. Apeliantas nurodė, kad jis paaiškino teisme, jog vienintelis būdas praleisti kitą automobilį yra sustoti. Už poros metrų nuo įvykio vietos yra posūkis. Dėl to sodo teritorijoje yra ženklas, ribojantis greitį iki 20 km / h. Kelias toje vietoje yra siauras ir važiuoti ten reikia kuo lėčiau.

4.10. A. A. paminėjo, kad teisme pareigūnas, kuris surašė protokolą, paaiškino apie jo automobilio savybes. Sparno „arkos“ virš ratų išsikiša į šoną daugiau negu korpusas, todėl pažeistos tik tos dalys. A. A. automobilio sugadinimai rodo, kad dėka to, kad jis sustojo, išvengė didesnio smūgio. Kadangi apgadinimas buvo bamperio, tai rodo, kad A. A. laiku sustojo. Nuvažiuoti į šoną nebuvo laiko fiziškai.

4.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad sugadinimas yra ne vieno pobūdžio, tai įrodo, kad į jo automobilį buvo didelis smūgis. Yra įlenkimai, kokius galima padaryti tik, kai automobilis stovi.

4.12. Pastebėjo, jog teisėja pertraukė A. A. paaiškinimą pareiškusi, kad pareigūnas, kuris surašė protokolą, ir taip jau paaiškino, kad krovininio automobilio vairuotojas prasilenkdamas kliudė A. A. automobilį.

4.13. Apeliantas pažymėjo, kad apylinkės teismas įrodė KET 119 punkto nepagrįstumą, panaikino neteisėtą kaltinimą. Tai įrodo, kad A. A. buvo neteisėtai apkaltintas. Tai leidžia abejoti pareigūno kompetentingumu protokolo surašymui ir pripažinti jį nekorektišku.

4.14. A. A. vertinimu, kadangi nutartyje įrodytas neteisėtas kaltinimas, tai leidžia abejoti pareigūno, išrašiusio protokolą, sąžiningumu, šališkumu ir profesionalumu (b. l. 54–56).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. A. apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1483-2020, yra teisėta ir A. A. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija) nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

7. Institucijos nutarimu A. A. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 119, 126 punktų pažeidimus, tačiau skundžiama nutartimi iš nutarimo pašalinta aplinkybė, jog jis pažeidė KET 119 punktą, paliekant KET 126 punkto pažeidimą, tai yra, kad jis vairuodamas automobilį Suzuki Grand Vitara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) riboto matomumo kelio ruože nepaliko saugaus tarpo iš šono ir prasilenkdamas susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. F. (b. l. 8).

8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. A. elgesys, kai jis nepasitraukė į kelkraštį taip sudarydamas kliūtį pravažiuoti kitam automobiliui ir nepaliko saugaus tarpo iš šono remdamasis iš esmės vien tik savo sugalvotomis subjektyviomis priežastimis, o ne objektyviomis konkrečioje situacijoje egzistavusiomis aplinkybėmis, leidžia spręsti, jog jis kaip eismo dalyvis nebuvo atsargus, nesiėmė priemonių išvengti susidūrimo, vairuodamas automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, todėl teismas sprendė, jog tokie A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip KET 126 punkto pažeidimas (b. l. 48–51).

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog krovininis automobilis Fiat Ducato artėdamas link A. A. vairuojamo automobilio Suzuki Grand Vitara viršijo tame kelyje didžiausią leistiną greitį, tuo pažeidė KET 127 punktą, dėl to laiku nesustojo, o A. A. siekdamas išvengti susidūrimo, laikydamasis KET 128 punkto reikalavimų, sustojo savo važiavimo krypties kelio arčiau kelkraščio, o į kelkraštį neįvažiavo tam, kad netrukdytų galimam pėsčiųjų eismui (b. l. 54–56). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.

10. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, jog iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kelkraštis, į kurį galėjo įvažiuoti ir juo važiuoti ar jame stovėti, tokiu būdu paliekant pakankamą tarpą iš šono, kad prasilenktų su automobiliu Fiat Ducato, buvo pakankamai didelio, 0,9 m, pločio (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad prieš susidūrimą tame kelkraštyje buvo pėstieji, kurie būtų sukliudę A. A. įvažiuoti į kelkraštį, taip pat eismo įvykio vietos schemoje nepažymėta, kad toje vietoje buvo tvora (b. l. 12). Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, ar A. A. sustojo, ar važiavo šalia kelkraščio, kadangi ir vienu, ir kitu atveju jis nepasitraukė į kelkraštį. Byloje neginčijama, kad jeigu A. A. būtų pasitraukęs į kelkraštį, eismo įvykis galimai nebūtų įvykęs. Liudytojo A. G. nuomone, saugus atstumas tarp automobilių būtų buvęs tik papildomi 10 cm (b. l. 44). Neįtikinama, kad A. A. neturėjo laiko pasukti į kelkraštį. Kadangi jis turėjo laiko sureaguoti ir sustabdyti automobilį, todėl sprendžiama, kad jis būtų turėjęs laiko ir atlikti posūkį. Apylinkės teismas, pašalinęs iš nutarimo aplinkybę, kad A. A. pažeidė KET 119 punktą, vis tik pabrėžė, kad A. A. važiavo arčiau asfaltuotos kelio dangos dešiniojo krašto. Fiat Ducato vairuotojas V. F. nurodė, kad jis važiavo 30 km / h greičiu (b. l. 16). Liudytoja I. T. A. nurodė, kad automobilis Fiat Ducato važiavo apie 40 km / h greičiu (b. l. 14). Byloje nėra duomenų, kad toje sodų teritorijos vietoje buvo ženklas, ribojantis greitį iki 20 km / h. Taigi Fiat Ducato neviršijo didžiausio leistino tame kelyje 50 km / h greičio. Kita vertus, kito automobilio greitis (net tuo atveju jeigu buvo viršytas leistinas 20 km / h) savaime nešalina A. A. padaryto KET pažeidimo fakto, nes nuo kito automobilio greičio iš esmės nepriklauso A. A. paliktas tarpas iki kitų eisme dalyvaujančių transporto priemonių. Be to, šioje byloje nevertinami galimai kitų asmenų padaryti KET pažeidimai, nes nagrinėjami būtent A. A. veiksmai. Pažymima, kad teisme apklaustas liudytojas V. F. parodė, kad jis prisiglaudė kiek galima arčiau į dešinę pusę, kad kitas automobilis galėtų pravažiuoti (b. l. 42), tuo tarpu A. A. patvirtino, kad tame kelyje, jeigu vienas automobilis (kaip šiuo atveju jo vairuojamas Suzuki Grand Vitara, kaip jis teigė) sustoja, kitas gali pravažiuoti (b. l. 41). Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju nuo A. A. vairuojamo automobilio Suzuki Grand Vitara nebuvo palikta saugaus tarpo iki kito automobilio, dėl ko šis buvo kliudytas.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo prašoma atlikti eismo įvykio ekspertizę, tačiau nenurodoma, kokias konkrečiai aplinkybes ji patvirtintų ar paneigtų. Todėl toks prašymas nėra pagrįstas, o A. A. kaltė visiškai įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, jog A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.

13. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati A. A. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (b. l. 81). Paskirtos baudos dydis yra beveik artimas minimaliam ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytam baudos dydžiui. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas buvo padarytas dienos metu, sodų bendrijos teritorijoje, kurioje vyksta tiek automobilių, tiek pėsčiųjų eismas. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. A. A. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

15. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2020 m. sausio 24 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Darius Pranka