Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Eglei Zajančauskaitei, dalyvaujant ieškovės RAB „Tex Ekspo“ atstovei advokatei J. Š., atsakovės UAB „System Venbo“ atstovui advokato padėjėjui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės RAB „Tex Ekspo“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „System Venbo“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodytus argumentus palaikė, prašė iškelti bankroto bylą jos skolininkei UAB „System Venbo“, papildomai nurodė, jog atsakovės balansas neatspindi realios padėties, buvo susitarta dėl avanso, kurio dydis 40 procentų, todėl ieškovė yra atsakovės kreditorė ir turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovės pateikti dokumentai yra neišsamūs, nurodyti skirtingi laikotarpiai, dokumentai yra painūs, neaiški atsakovės finansinė padėtis, nepateikti ilgalaikiai įmonės įsiskolinimai, ieškovė neturėjo pakankamai laiko pateikti paklausimų teismui, į kreditorių sąrašą neįtraukta ieškovė ir tai rodo, kad dokumentai yra neišsamūs ir pasitikėti balansu nėra galimybės. Atstovės nuomone, balanso 1.3 eilutė užpildyta neteisingai, nes joje nepagrįstai atsispindi ieškovės avansas, kuris turėtų atsispindėti eilutėje II .4. Neaišku, kokios yra lizingo sąlygos o lizinguojami automobiliai įtraukti į balansą ir sudaro 96 000 Eur sumą, prekių likučių data nesutampa. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės pateikta sutartis nėra išversta į lietuvių kalbą, todėl šis rašytinis įrodymas yra netinkamas. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, jos nuomone, tikrai nesugaišta 80 val. rengiant procesinius dokumentus, todėl jas prašo sumažinti pusiau.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė nesutinka, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes įmonė yra moki. Be to, nurodė, jog nesutinka, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, kuriai mokėjimo terminas būtų suėjęs, todėl bylą prašo nutraukti. Atsakovės nuomone, šis pareiškimas pareikštas siekiant ekonominio spaudimo be baudų ir nuostolių susigrąžinti avansą. Nėra pranešimo, kad sutartis yra nutraukta, nėra reikalavimo sugrąžinti avansą ir sumokėti 10 % netesybų. Sutartis yra galiojanti ir atsakovė laukia apmokėjimo, nori sutartį įvykdyti. Nurodo, jog ieškovė pateikė ne tą sutarties tekstą, kaip šalys buvo sutarusios. Šalys susitarė, jog bus sumokama 60 % sutarties sumos avansas, o ieškovė pateikė sutarties suklastotą variantą, kad susitarta dėl 40% sutarties sumos avanso. Dėl sutarties suklastojimo atsakovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją. Taigi, yra kilęs ginčas tarp šalių dėl sutarties teksto. Sutarties teksto atsakovė nevertė, nes klausimas yra tik dėl procentų dydžio, nenorėjo didinti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės balansas rodo, jog atsakovė yra moki, todėl nėra teisinių galimybių jai iškelti bankroto bylą. Eilutė I.3 užpildyta teisingai, nes pagal standartą šioje eilutėje įrašomos avansu gautos sumos, už kurias paslaugos bus suteiktos vėliau kaip po 12 mėnesių. Kol ieškovė neįvykdė prievolės sumokėti visą sutartą avansą, atsakovė neturi prievolės ieškovės sumokėtą avansą įtraukti į kitą balanso eilutę. Kad kritikuoti balansą turi būti pateikti teisniai argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai. To ieškovė nepadarė. Pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė nurodė visą sutarties sumą, todėl pranešimas yra nepagrįstas. Pranešimas buvo labai neinformatyvus, jis neatitinka ĮBĮ nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Pagal paskutinę formuojamą teismų praktiką norint iškelti bankroto bylą, turi akivaizdžiai matytis įmonės nemokumas. To nėra. CPK normos nustato, jog šalis savo teiginius turi motyvuoti ir motyvus įrodyti. Ieškovė pateikė tik samprotavimus, grindžiamus prielaidomis. Ieškovė turi įrodyti, jog sutartis yra nutraukta, o atsakovė privalo sugrąžinti avansą. Kol sutartis nenutraukta, atsakovė neturi prievolės grąžinti avansą. ĮBĮ yra terminas pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai. Jie sudaro apie 30 000 Eur. Informacija apie įmonės turtą ir skolas yra parengta ir patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas neturi motyvuoti prielaidų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2str.8p. nustato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė prašo iškelti bankroto bylą atsakovei, nes, jos nuomone, atsakovė yra nemoki. Nemokumą patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovės 2014 metų balanse nurodyto turto vertė buvo 3613270 Lt, o įsipareigojimus sudarė 2 294 805 Lt, kas yra daugiau kaip pusė į balansą įrašyto turto vertės, o tokia būsena pagal ĮBĮ 2str. 8p. yra pripažįstama įmonės nemokumu. Nors ieškovė cituoja ĮBĮ 2str. 8p., tačiau jo netaiko. Šioje teisės normoje yra akcentuojama, jog nemokumui konstatuoti reikšmę turi ne apskritai įmonės įsipareigojimai, o tik pradelsti įmonės įsipareigojimai. Todėl teismas šį argumentą, t.y., kai skaičiuojami visi įmonės įsipareigojimai ir taip konstatuojamas įmonės nemokumas, atmeta, nes jis yra neteisingas ir nepagrįstas. Kita vertus, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei sprendžiamas beveik po metų, todėl yra akivaizdu, jog jos turtinė padėtis yra pakitusi.

Atsakovė pateikė teismui trijų ketvirčių balansą, t.y. balansą 2015 09 30. Iš šio balanso matyti, jog įmonės turtą sudaro 1 072 253 Eur, o pradelsti įsipareigojimai pagal 2015 12 09 pažymą sudaro 39 690,97 Eur . Akivaizdu, jog net ir pridėjus ieškovės avansą 104 205,64 Eur, pradelsti įsiskolinimai neviršytų pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus dėl pateikto balanso neteisingumo, duomenų netikrumo ir t.t. teismas vertina kaip ieškovės atstovės pateiktas prielaidas, pagrįstas jos pasamprotavimais, todėl daro išvadą, jog atsakovė įrodė, kad yra moki ir todėl nėra nei teisinių, nei faktinių prielaidų iškelti bankroto bylą. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą atsakovės turtą, sustabdyti vykdomus išieškojimus, 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo atmestas, ieškovė šios nutarties neskundė, vadinasi sutiko su jos motyvais, t.y. prašymas buvo atmestas, nes teismas nustatė, jog nepateikti prima facie įrodymai apie įmonės nemokumą. Papildomi įrodymai, kurie patvirtintų atsakovės nemokumą į bylą nebuvo pateikti.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį arba per antstolį. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ieškovė RAB „Tex Ekspo“ 2015 m. rugsėjo 15 d. pranešime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „System Venbo“ nurodė, jog primena, kad atsakovė jai skolinga 233188Eur pagal 2015 05 29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.10 ir sutarties priedą Nr.1. Taip pat pranešime nurodė, jog ieškovė turi teisę, UAB „System Venbo“ neįvykdžius sutarties, reikalauti baudos, kas sudaro 23 318 Eur, bei delspinigius. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 233 188 Eur ir, kad ši suma yra pradelstas kreditorinis įsiskolinimas. Pirma, dėl sumos dydžio sutiko ir pati ieškovės atstovė, kuri pripažino, jog skolą sudaro pervesta avanso suma, kuri yra 104 205,64 Eur. Todėl daugiau nei dvigubai didesnės sumos nurodymas pranešime vertinamas ne kaip formalus suklydimas, o kaip esminis neatitikimas įstatymo reikalavimui. Antra, įstatymų leidėjas nustatė, jog pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai. Iš 2015 05 29 pirkimo-pardavimo sutarties tarp šalių p. 3.1 (atsakovė nurodo, jog buvo susitarta dėl 60 procentų avanso, o ieškovė suklastojo šį susitarimą, nurodant, kad avansas yra 40 procentų) matyti, jog už prekes ieškovė sumoka 40 procentų avansą, o per tris dienas po pranešimo, kad įranga parengta išsiųsti iš tiekėjo sandėlio gavimo dienos sumoka 60 procentų suderintos sumos. Sutarties p. 4.1.1 nustato, jog konkretūs pristatymo būdai, išsiuntimo terminai nurodomi šios sutarties specifikacijoje. Šios sutarties specifikacijos Nr.1 p. 3 nustato, kad tiekėjas privalo gavęs paskutinį apmokėjimą išsiųsti prekes per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 3 dienos nuo piniginių lėšų gavimo momento, p. 4 nustato, kad pristatymas įvykdomas per 8 savaites po to, kai pirkėjas perveda avansinį apmokėjimą. Taigi, iš anksčiau nurodyto yra akivaizdu, jog ieškovė neįrodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, kurios atžvilgiu yra pradelstas finansinis įsipareigojimas, nes tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties punkto dėl avansinio mokėjimo dydžio ir antra, sutartis tarp šalių nėra nutraukta, todėl vykdytina. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog sutarties p.7.2 nustato, kad pirma, dėl avanso grąžinimo pirkėjas turi pareikšti pretenziją pardavėjui, kuris per 5 kalendorines dienas privalo grąžinti gautą išankstinį apmokėjimą. Įrodymai apie pateiktą pretenziją atsakovei nepateikti.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytą, sprendžia, kad ieškovė nėra atsakovės kreditorė, todėl ji neturi reikalavimo teisės iškelti bankroto bylą atsakovei (ĮBĮ 5 straipsnis), kad atsakovė yra moki, nes jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir apskritai nėra nei vieno teisinio pagrindo bankroto bylos UAB „System Venbo“ iškėlimui, todėl atsisakytina iškelti bankroto bylą UAB „System Venbo“.

Atsakovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė turėjo 2429,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atstovė prašo šias išlaidas mažinti pusiau, nes tikrai nesugaišta tiek valandų. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl nepagrįsto pareikšimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįsto pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo, t.y. išlaidos turėtos išimtinai tik dėl ieškovės nepagrįsto pareiškimo pateikimo. Iš kitos gi pusės ieškovės atstovė, prašydama sumažinti pusiau bylinėjimosi išlaidas, nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl tokio sumažinimo. Ji tik paaiškino, jog tikrai nesugaišta tiek valandų. Teismas šį jos argumentą vertina tik kaip niekuo nepagrįstą gynybinę poziciją. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai, t.y. PVM sąskaita-faktūra, ataskaita, sąskaitos išrašas, todėl sprendžia, kad mažinti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinęs anksčiau nurodytą, teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 2 429,27 Eur advokato pagalbos išlaidų CPK 93 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „System Venbo“, kurios buveinė yra adresu Kauno sav., Taikos pr. 88A; juridinio asmens kodas 302556924.

Priteisti UAB „System Venbo“ (juridinio asmens kodas 302556924) iš ieškovės RAB „Tex Ekspo“ (juridinio asmens kodas 7448156797/744801001, buveinės adresas Komsomolskij pr. 59-56, Čeliabinskas, Rusijos Federacija, a/s Nr. 407028404901192001233, SWIFT: CHINRU4C, akcinis Čeliabinsko investicinis bankas „Čeliabinvestbank“) 2 429,27 Eur du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 27 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.