- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1735-776/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Ž.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 83.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą duodančios institucijos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė Aldonai Laukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. Ž., išvadą duodančiai institucijai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2004 m. lapkričio 06 dieną, yra M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. B. yra jo sūnus. Nurodo, kad su sūnaus M. B. tėvu A. Ž. kartu pradėjo gyventi 2000 m. liepos mėnesį. Gyveno (duomenys neskelbtini) susituokę nebuvo, gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Vaiko tėvas A. Ž. 2002 m. rugpjūčio mėnesį paliko šeimą ir apsigyveno kitoje vietoje. Sūnus M. B. gimė (duomenys neskelbtini). Nors A. Ž. ir neneigė, kad M. B. yra jo tėvas, tačiau pripažinti tėvystę įstatymų nustatyta tvarka jis vis delsė. Nors ir po vaiko gimimo santykiai su A. Ž. buvo nutrūkę, savo sūnų jis lankydavo, retkarčiais duodavo ir pinigų sūnaus išlaikymui. 2004-11-06 A. Ž. mirė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Ž. su pareiškimu sutinka, nurodo, kad A. Ž. sakydavo, kad Mantas yra jo sūnus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškėja L. S. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2004 m. lapkričio 06 dieną, yra M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. B. yra jo sūnus. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. B. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina nurodyta L. B., o tėvas nenurodytas (2 b.l.), spėjamas pareiškėjos vaiko tėvas mirė 2004-11-06 (3 b.l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 str. 1 d., jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka - dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Taigi šiuo atveju yra taikomos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso (toliau – CK), kuris įsigaliojo nuo 2001-07-01, 3.146–3.148 str. nuostatos. CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, jog pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pateikta rašytinių duomenų, įrodančių, jog pareiškėja ir spėjamas pareiškėjos vaiko tėvas A. Ž. bendrai gyveno, bendrai auklėjo vaiką, jį išlaikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos teiginius apie bendrą jų gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą bei jo išlaikymą patvirtino suinteresuotas asmuo K. Ž. (spėjamo vaiko tėvo – mirusiojo A. Ž. tėvas). Taip pat suinteresuotas asmuo K. Ž. patvirtino, jog mirusysis A. Ž. pripažino save vaiko M. B. tėvu.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje yra duomenų, patikimai įrodančių bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą ir išlaikymą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad mirusysis A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. yra mirusiojo A. Ž. sūnus.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių rajono apylinkės teismą.